Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų V. P. ir S. P. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-978-786/2016 dėl ieškovės J. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

pripažinti 2016 m. birželio 15 d. atsakovų V. P. ir S. P. sudarytą Vedybų (povedybinę) sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, jog „bet kokios pajamos, įskaitant, bet neapsiribojant pajamomis iš darbo santykių, kuris bus įgytas po šios sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas, asmeninė nuosavybė“;

panaikinti antstolės V. L. 2016 m. birželio 27 d. patvarkymą Nr. (3.4)-S-10860, priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

nustatyti, jog atsakovui V. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės (atsakovės) S. P. esamų ir būsimų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų;

taikyti restituciją, t. y. įpareigoti S. P. grąžinti atsakovui V. P. po 2016 m. birželio 15 d. Vedybų sutarties (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) jai pervestą/išmokėtą atsakovui V. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią ½ dalį atsakovės S. P. pajamų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą,

leisti nukreipti išieškojimą į restitucijos pagrindu V. P. grąžintiną turtą;

priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. P. ir S. P. ieškovės J. P. naudai visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės V. L. 2016 m. birželio 27 d. patvarkymo Nr. (3.4)-S-10760, kuriuo nutrauktas 2016 m. birželio 3 d. patvarkymo Nr. (3.4)-S-9685 vykdymas, vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje, o teismui nusprendus netaikyti minėtos laikinosios apsaugos priemonės – taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę: areštuoti ½ dalį atsakovei S. P. išmokamo darbo užmokesčio, viršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą bendrai 17 478,97 Eurų sumai iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016-07-11 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nutarė iki ieškinio išnagrinėjimo sustabdyti antstolės V. L. 2016-06-27 patvarkymo Nr. (3.4)-S-10760 vykdymą.

4. Teismas pažymėjo, kad paprastai didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas vengia vykdyti prievolę, skolos nesumoka, nebendradarbiauja su ieškove, į tai, kad reikalavimas turtinis, prievolės prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui yra didelė, į tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymą.

5. Teismas nustatė, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, kurią nagrinėjamu atveju prašė taikyti ieškovė – sustabdyti antstolės V. L. 2016 m. birželio 27 d. patvarkymo Nr. (3.4)-S-10760, kuriuo nutrauktas 2016 m. birželio 3 d. patvarkymo Nr. (3.4)-S-9685 vykdymas, vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, pagrįsta.

6. Nurodė, jog iš teismui pateikto ieškinio ir prie jo pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl antstolio patvarkymo panaikinimo bei skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Atsižvelgiant į tai, gali susiklostyti tokia situacija, kuomet ieškovo reikalavimai bus patenkinti. Susiklosčius tokiai situacijai, gali tapti nebeįmanoma arba itin sudėtinga susigrąžinti lėšas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas. Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sustabdžius antstolės patvarkymo vykdymą, nebus padaryta neproporcingai didelė žala vykdymo procesui, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuteiks nei vienai šaliai perdėto pranašumo ir nevaržys vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovai V. ir S. P. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-07-11 nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teigia, kad ieškovė ieškinyje nenurodė svarių argumentų kodėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovams turėtų būti pritaikytos. Sutarties nuostatos gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis.

9. Įstatymas nedraudžia sudaryti povedybinę sutartį, kai vienas iš sutuoktinių yra skolingas. Atsakovai, sudarę tokią sutartį, nepažeidė ieškovės teisių, sutartimi nepaslėpė turto, o nustatė disponavimą turtu po sutarties pasirašymo, t. y. į ateitį. Nėra duomenų, kad atsakovai buvo nesąžiningi ir siekė išvengti ir (ar) pasunkinti prievolės įvykdymą.

10. Teigia, jog nėra pagrindo stabdyti antstolės V. L. 2016-06-27 patvarkymo, kuriuo nutrauktas 2016-06-03 patvarkymo vykdymas.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-07-11 nutartį palikti galioti nepakeistą.

12. Nurodo, kad ieškovė pagrindė savo reiškiamo ieškinio reikalavimus, todėl buvo pagrindas manyti, kad galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

13. Nurodo, kad nepasibaigus antstolės siūlyme ieškovei realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl atsakovo turto dalies, esančios bendra su atsakove nuosavybe, nustatymo terminui, atsakovai elgdamiesi nesąžiningai sudarė ginčo sutartį, kurios pagrindu pakeitė turtui taikytiną turto teisinį rėžimą, kuris apriboja ieškovės galimybes išieškoti skolą iš atsakovo.

14. Sutartis sudaryta 2016-06-15, t. y. po atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove atsiradimo ir po to, kai antstolė areštavo atsakovei išmokamo darbo užmokesčio dalį.

15. Teigia, jog ginčo sutartis sudaryta siekiant formaliai sumažinti atsakovo mokumą. Atsakovai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo. Vertina, kad toks atsakovų prašymas yra akivaizdus siekis sudaryti fiktyvų sandorį.

16. Pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų, bet ne dėl povedybinės sutarties teisėtumo. Pažymi, kad šiuo atveju sprendžiama, ar atsakovų sudaryta sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų, konkrečiai – ieškovės interesų, ar neprieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

konstat uoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Atskirasis skundas netenkinamas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

19. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas antstolės patvarkymo vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 str.1 dalis, 145 str.). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

21. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti.

22. Būtent atsakovai, siekdami išvengti laikinosios apsaugos priemonės taikymo nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti savo mokumą, t. y. pateikti teismui patvirtinančius įrodymus, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas leis įvykdyti išieškojimą iš skolininko V. P. turto. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, galinčių apibūdinti jų finansinę padėtį ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patenkinus ieškovės reikalavimus be apsunkinimų ateityje galės būti įvykdytas išieškojimas iš skolininko V. P. turto dalies, kuris buvo sustabdytas. Darytina išvada, kad atsakovai atskiruoju skundu neįrodė, kad nėra jokios grėsmės pasunkėti išieškojimo įvykdymui po to, kai būtų patenkinti ieškovės reikalavimai.

23. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovės, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir atsakovų, kuriems pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad iš atsakovo, fizinio asmens, ieškovė siekia išieškoti 16903,93 Eur skolą (palūkanas ir bylinėjimosi išlaidos), kuri yra didelė, todėl vien tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, 2016-01-21 teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

24. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog pirmosios instancijos teisme bus sprendžiamas atsakovų 2016-06-15 sudarytos povedybinės sutarties galiojimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovų sąžiningumu sudarant ginčo sutartį bei šios sutarties galiojimu, nepasisako ir jų nevertina. Tik priimdamas galutinį sprendimą, teismas įrodymus įvertina ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar reikalavimas yra tenkintinas, ar atmestinas.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atsakovų atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.