- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2-1965-534/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21303-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- V. R. B.
- Advokatai
- Nerija Žeknienė
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8; 3.4.1.2
2025 m. balandžio 17 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. R. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) ieškovė L. K. (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį (CBP-21270) atsakovui V. R. B. (toliau – atsakovas) dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, kuriuo prašė: 1) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Paparčių RKB tarp L. B. (K.) ir V. R. B. ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „K.“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų K. T. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. K.; 4) priteisti iš atsakovo V. R. B. dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. T. B., V. J. B. ir A. M. B. po 300 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; 5) nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. K.; 6) nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai K. T. B., V. J. B. ir A. M. B. su tėvu V. R. B. bendrauja netrukdomai, pagal tėvo ir vaikų poreikius 7) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartis (duomenys neskelbtini) pripažįstamos asmenine ieškovės L. K. prievole.
2. Ieškinyje nurodyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta (duomenys neskelbtini) Paparčių RKB ir (duomenys neskelbtini) įtraukta į apskaitą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu susilaukė 3 vaikų: K. T. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokinis gyvenimas nuo 2020 m. pradėjo blogėti, tarp sutuoktinių prasidėjo nesutarimai dėl charakterio, kultūrinių ir amžiaus skirtumų, dėl vaikų auklėjimo. 2023 m. sutriko atsakovo V. R. B. sveikata, 2024 m. birželio mėnesį jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Normalių santykių šeimoje atkurti nepavyko. 2024 metų rugsėjo mėnesį atsakovas išvyko iš Lietuvos nenurodydamas kur išvyksta. Atsakovas telefonu neatsako, jo artimiesiems taip pat nežinoma jo dabartinė buvimo vieta. Šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Ieškovės nuomone, jų šeima iširo dėl abiejų kaltės, kadangi šalys neįvertino būsimų gyvenimo sunkumų, gyvenant kartu išryškėjo abiejų charakterių nesutapimai, skirtingas požiūris į šeimos vertybes, šalių pastangų išsaugoti santuoką neužteko. Jokių galimybių atkurti santuokinius ryšius nėra. Ieškinyje nurodyta, kad ginčo šalys privalomąja mediacija pasinaudojo, tačiau V. R. B. nesutiko nutraukti santuokos bendru sutarimu, nurodydamas, jog jam priimtina būtų, jog santuoką nutrauktų teismas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė teismo prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Ieškovė prašo, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta iki santuokos sudarymo turėta pavardė „K.“.
3. Ieškinyje nurodyta, kad K. T. B. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Jis eina į (duomenys neskelbtini). Du kartus per savaitę po pamokų lanko sporto klubą (duomenys neskelbtini), 2-3 kartus per mėnesį savaitgaliais skautauja. Kartą per savaitę eina į Sutvirtinimo Sakramento paskaitas (duomenys neskelbtini)). V. J. B. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Jis eina į (duomenys neskelbtini). Du kartus per savaitę po pamokų jis lanko sporto klubą (duomenys neskelbtini). 2-3 kartus per mėnesį savaitgaliais skautauja. A. M. B. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Ji eina į (duomenys neskelbtini). 2 kartus per savaitę po pamokų lanko (duomenys neskelbtini). 2 kartus per mėnesį savaitgaliais skautauja. Kartą per savaitę lanko (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu vaikai sparčiai auga, keičiasi jų fiziniai duomenys, todėl nauji rūbai bei avalynė jiems reikalingi kiekvienam metų laikui. Vaikai lanko vidurinę mokyklą, mokykloje valgo pietus. Be to, vaikai yra žingeidūs, turi pomėgių, todėl mama stengiasi kuo labiau praplėsti jų akiratį turiningu laisvalaikio organizavimu. Išlaidos vaikų higienos priemonėms, vitaminams bei susirgus vaistams, būreliams kas mėnesį siekia ne vieną šimtą eurų. Specialiųjų poreikių vaikai neturi. Atsižvelgdama į vaikų amžių, lankomus būrelius, ugdymo procesą bei vaikų skaičių šeimoje, jų turėtus poreikius iki santuokos nutraukimo Ieškovė mano, kad vaikų išlaikymui atsakovas turėtų skirti po 300 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtus pinigus atsakovas turėtų pervesti įjos atsiskaitomąją sąskaitą arba įteikti grynais.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu visi trys šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su mama (ieškove), vaikų tėvas (atsakovas) išvyko nenurodydamas ieškovei savo buvimo vietos. Todėl ieškovė prašo nepilnamečių vaikų: K. T. B., V. J. B. ir A. M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. K.. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti netrukdomai, susitikimų laiką ir vietą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas, suderinęs su ieškove, kuri sudarys tinkamas galimybes ir sąlygas matytis su vaikais, su jais bendrauti ir dalyvauti jų auklėjime. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinyje neprašoma nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos.
5. Ieškinyje nurodyta, kad sutuoktiniai bendrų kreditorinių įsipareigojimų su neturi. Ieškovė turi asmeninę prievolę AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartis (duomenys neskelbtini), todėl ir po santuokos nutraukimo ieškovė šią prievolę prašo palikti asmenine ieškovės prievole.
6. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas nebuvo aktyvus proceso dalyvis, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) byloje teiktoje išvadoje (DOK-177467) nurodė, kad remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos SPIS duomenimis, šalių šeima, nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą; Tarnyboje negauta tėvų ir / ar trečiųjų asmenų parnešimų apie galimai pažeidžiamas vaikų teises.
8. Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog motina su vaikais gyvena draugų bute, apmokėdama už komunalines paslaugas. Bute 3 kambariai – 2 atskiri kambariai ir svetainė su virtuvės ir valgomojo zonomis; apie 78 kv. m. Bute yra visi patogumai, reikalingi baldai, buities prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Berniukams yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra dviaukštė lova, du rašomieji stalai su stacionariais kompiuteriais, dvi komodos, spinta, gitara. Mergaitė su mama dalinasi vienu miegamuoju, kuriame yra dvigulė lova, spinta, komoda, skrynia, naktinis staliukas. Sudarytos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Vizito metu L. K. Tarnybos atstovei trumpai paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. kuomet atsakovas išvyko į užsienį ir nėra žinoma jo buvimo vieta. Ieškovė teigė, jog atsakovas su vaikais susisiekia nuotolinio ryšio priemonėmis 1 k./sav.; išlaikymo vaikams neteikia.
9. Nepilnametis K. T. B. mokosi (duomenys neskelbtini), papildomai lanko skautus (apie 30 Eur/metams, išvykos apie 20-30 Eur/mėn., vasaros stovyklos apie 200 Eur) ir (duomenys neskelbtini) sporto klubą 2 k./sav. (apie 20 Eur/mėn.). Pasak ieškovės, sūnui nustatyta (duomenys neskelbtini).
10. Nepilnametis V. J. B. mokosi (duomenys neskelbtini), papildomai lanko skautus (apie 30 Eur/metams, išvykos apie 20-30 Eur/mėn., vasaros stovyklos apie 200 Eur) ir Kendo sportą 2 k./sav. (apie 55 Eur/mėn., 1 k./mėn. varžybos apie 20-30 Eur). Berniukas nešioja akinukus.
11. Nepilnametė A. M. B. mokosi (duomenys neskelbtini), papildomai lanko skautus (apie 10 Eur/metams, vasaros stovyklos apie 100 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (apie 30 Eur/mėn.). Mergaitė nešioja akinukus, kurie keičiami kas metus laiko. Lankantis ieškovės namuose Tarnybos atstovė išklausė visų nepilnamečių vaikų nuomones motinai nedalyvaujant.
12. Kalbinama Tarnybos atstovės A. B. pasakojo, jog gyvena su mama, broliais ir katyte Mėlyne. Pasakojo, jog tėtis V. skambina broliui pirmadieniais, tada brolis perduoda telefoną jai ir ji pasikalba su tėčiu. Pasakojo, jog su tėčiu kalbėjo apie gimtadienio dovaną, apie gyvenimą, kaip sekasi mokykloje, kaip sekasi su mama. A. nurodė, jog žino kur tėtis yra išvykęs, tačiau sakyti negali, teigė, jog tėčiui yra pažadėjusi išsaugoti paslaptį. Mergaitė sakė, jog nežino kada tėtis grįš. Pasakojo, jog su mama kartu tvarkosi, važiuoja į įvairias keliones – Druskininkus, Klaipėdą, pas močiutę B. į Žemaitiją, eina pasivaikščioti. Mergaitė mamą apibūdino – „nėra labai griežta, tokia normali mama, nei per griežta, nei per gera, tvarkinga, mėgstanti pasivaikščioti“. Tėtį apibūdino – „nei per geras, nei per griežtas – normalus, tėčiui patinka naktį atsikelti ir valgyti, draugiškas, juokingas“. A. nurodė, jog gimtadienio proga iš tėčio gavo dovanų knygutes ir žaisliuką. Mergaitė pasakojo, jog gimtadienį šventė Druskininkų vandens parke, tačiau tėčio ten nebuvo. Teigė, jog tėtis jai paskambino ir pasveikino. Mergaitė nurodė, jog nori gyventi su tėčiu ir mama.
Šalies argumentai
13. K. T. B. tarnybos atstovei nurodė, jog gyvena su mama, broliu, sese ir laiko katę. K. nurodė, jog žino kur yra išvykęs tėtis, tačiau nesakys. Anot jo, mamai irgi nėra sakoma ir mama ir dėl tiesos slėpimo nesijaučia gerai. Dalinosi, jog tėtis paskambina pirmadieniais apie 16 val., su kiekvienu iš vaikų pasikalba individualiai. K. dalinosi, jog jam skaudu dėl tėvų skyrybų. Pasakojo, jog tėvai pykdavosi, šaukdavo, vienas kitą negražiai vadino, tris dienas nebendraudavo ir pan. Jaunuolis dalinosi, jog įsikišdavo į tėvų konfliktus, bandydavo juos atskirti į skirtingus kambarius, tačiau nepavykdavo ir tiesiog eidavo į savo kambarį, užsidėdavo ausines ir sėdėdavo prie kompiuterio. K. sakė, jog dėl tokių konfliktų jam labai skaudu. Jaunuolis dalinosi, jog tėvai pykdavosi dėl vaikų auklėjimo, tvarkos, taisyklių namuose. Anot jo, tėtis turėjo taisykles, jog 21 val. jau reikia miegoti, tačiau mama būdavo už 23 val. Anot jo, tėtis buvo griežtas, tačiau kartais leisdavo nemiegoti iki vidurnakčio. Kitos taisyklės: prie stalo negalima kūprintis, čepsėti, valgant reikia kelti ne alkūnes, o riešą, laikyti rankas padėtas ant stalo ir kt. K. sakė, jog jam šitos taisyklės nepatiko, tačiau dabar mano, kad jos buvo naudingos – „nepatiko, bet tai man padės, žmonės į mane labiau atkreips dėmesį, gerbs“. K. dalinosi, jog pyksta ant abiejų tėvų, nes nesugebėjo susitarti dėl auklėjimo ir susitaikyti. Jaunuolis atviravo – „pagalvoju, jog tai mano kaltė, anais metais pasakiau „jeigu ir taip pyksitės, manau, jums bus geriausia išsiskirti“, manau aš jiems pametėjau mintį apie skyrybas“. Pasak jaunuolio, po 2 sav. mama ir tėtis paskelbė apie skyrybas. K. sakė, jog prisiima kaltę dėl tėvų skyrybų. Teigė, jog tėvams pasiūlė skirtis ne todėl, jog iš tiesų norėjo, kad jie išsiskirtų, o tiesiog buvo skaudu į juos žiūrėti. K. pasakojo, jog su tėčiu kartu žaisdavo stalo žaidimus, vakarais žiūrėdavo filmus, gamindavo sekmadienio pietus, važiuodavo prie ežero, eidavo pasivaikščioti. Vaikinas tėtį apibūdino „geras, užsispyręs, protingas, sumanus“. Dalinosi, jog tėtis buvo atsiuntęs usb wifi tinklo adapterį, broliui – monitorių, sesei – gimtadienio dovaną. Jaunuolis sakė, jog su tėčiu susiskambina 1 k./sav. ir susirašo per socialinius tinklus. Pasakojo, jo su mama sutaria gerai; kartu gamina valgyti, važiuoja į parodas, galerijas, muziejus, į Vichy vandens parką, į Druskininkų vandens parką, padeda ruošti namų darbus. Mamą apibūdino – „švelni, rūpestinga, nekantri, labai greitai kantrybė išsenka“. K. nurodė, jog norėtų gyventi su tėčiu ir mama.
14. V. J. B. tarnybos atstovei sakė sakė žinantis, kurioje šalyje yra tėtis, tačiau nesakys. Teigė, jog tėtis pirmadieniais apie 16 val. paskambina, kiekvienas vaikas su tėčiu pasikalba apie 5 min. Dalinosi, jog su tėčiu sutaria labai gerai; kartu žaisdavo strateginius stalo žaidimus, eidavo pasivaikščioti, apsipirkti. Vaikas tėtį apibūdino – „geras, senas, rūpestingas“. Teigė, jog anksčiau pirko saldainius, žaislus, dabar nupirko naują monitorių. Dalinosi, jog su mama nuveža į mokyklą, būrelius, kartu lankosi muziejuose, teatruose, padeda ruošti namų darbus. V. mamą apibūdino – „rūpestinga, gera, kultūrinis asmuo, domisi menu, dirba muziejuje, patinka menas“. Nurodė, jog mama perka užkandžių po sporto būrelio, perka katytei maisto. V. sakė, jog norėtų turėti namą, nes dabartiniuose namuose mažai vietos ir nori savo atskiro kambario. Nurodė, jog norėtų, kad tėveliai susitaikytų ir niekas negyventų atskirai.
15. Susiekti su atsakovu Tarnybos atstovui nepavyko.
16. Tarnyba sutinka, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius nepilnamečių A., K. ir V. interesus. Tarnyba neturi pagrindo nepritarti ieškovės pozicijai, jog nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaikais tvarką nėra reikalinga, nes turimi duomenys patvirtina, jog nepaisant nutrūkusio sutuoktinių tarpusavio ryšio ir apsisprendimo skirtis, tėvai geba užtikrinti vaikams galimybę palaikyti santykius su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek kiek tai įmanoma tėvui gyvenant užsienyje, o motina atsakovo ir vaikų bendravimui netrukdo. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina, vertindama, kad vaikų kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams iki pilnametystės, o ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis po 300 Eur/mėn. kiekvienam vaikui galėtų būti pakankamas kasdieniams jų poreikiams tenkinti.
17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ prieštaravimo dėl ieškinio reikalavimų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdžio metu ieškovė L. K. ir jo atstovė advokatė Nerija Žeknienė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.
19. Atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Atsakovui neatvykus į teismo posėdį/neprisijungus nuotolinio ryšio priemonėmis ir nenurodžius nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, nuspręsta nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant.
20. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
21. Teisme gautas Tarnybos prašymas (DOK-49325) nagrinėti bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, santuokos iširimo priežasčių
22. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismo prašė santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Paparčių RKB tarp L. B. (pavardė iki santuokos sudarymo – K.) ir V. R. B. ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
24. Atsakovas pozicijos dėl ieškinio reikalavimų teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šeima iširo dėl abiejų kaltės, kadangi šalys neįvertino būsimų gyvenimo sunkumų, gyvenant kartu išryškėjo abiejų charakterių nesutapimai, skirtingas požiūris į šeimos vertybes, šalių pastangų išsaugoti santuoką neužteko. Ginčo šalys privalomąja mediacija pasinaudojo, tačiau V. R. B. nesutiko nutraukti santuokos bendru sutarimu, nurodydamas, jog jam priimtina būtų, jog santuoką nutrauktų teismas.
25. Teismas, spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių, pažymi, kad byloje nenustatyti įstatymo preziumuojami sutuoktinio (-ės) kalti veiksmai arba esminis pareigų nevykdymas. Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės paaiškinimua teismo posėdyje, sprendžia, kad nesutarimai tarp ginčo šalių tęsėsi ilgą laiką, sprendimas dėl santuokos nutraukimo nebuvo priimtas staiga, neapgalvotai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, moralinės paramos teikimo pareigas, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutuoktinių pavardžių ir tarpusavio išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
26. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
27. Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „K.“. Atsakovas pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
28. Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. B. sugrąžinta iki santuokos turėta pavardė „K.“.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia tenkinti ieškinio reikalavimą - palikti ieškovei pavardę „K.“, o atsakovui – pavardę „B.“.
30. Reikalavimo dėl išlaikymo ieškovė nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nesprendžiamas.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
31. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
32. Ieškovė teismo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų K. T. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M. B., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina L. K., jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje prieštaravimo dėl šio ieškinio reikalavimo nepareiškė.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms nepilnamečių vaikų K. T. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina – ieškove L. K., jo gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
34. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
36. Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai K. T. B., V. J. B. ir A. M. B. su tėvu V. R. B. bendrauja netrukdomai, pagal tėvo ir vaikų poreikius, susitikimų laiką ir vietą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas, suderinęs su ieškove, kuri sudarys tinkamas galimybes ir sąlygas matytis su vaikais, su jais bendrauti ir dalyvauti jų auklėjime.
Žemesnės instancijos teismas
37. Teismas, spręsdamas dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgia į vaikų amžių, ieškovės pateiktus paaiškinimus, Tarnybos išvadoje pateiktą nuomonę, jog Tarnyba neturi pagrindo nepritarti ieškovės pozicijai, jog nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaikais tvarką nėra reikalinga, nes turimi duomenys patvirtina, jog nepaisant nutrūkusio sutuoktinių tarpusavio ryšio ir apsisprendimo skirtis, tėvai geba užtikrinti vaikams galimybę palaikyti santykius su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek kiek tai įmanoma tėvui gyvenant užsienyje, o motina atsakovo ir vaikų bendravimui netrukdo.
38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka nenustatoma.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
39. Nustačius nepilnamečių vaikų K. T. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. K., iš atsakovo V. R. B. priteistinas išlaikymas vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
40. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.
41. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
42. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
43. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A- 1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
44. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.
45. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus K. T. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, sūnus V. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dukra A. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). amžiaus.
46. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo V. R. B. nepilnamečių vaikų K. T. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą iki einamojo mėnesio 15 dienos pervedant į ieškovės L. K. asmeninę sąskaitą banke. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. K.
47. Atsakovas pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
48. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgia į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1038 Eur (atskaičius mokesčius - 777 Eur), kas reiškia, kad minimalus vieno iš tėvų vaikui teikiamo išlaikymo dydis sudaro 388,50 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (po300 Eur ) iš esmės atitinka orientacinį dydį, kurio skyrium gyvenančio vieno iš tėvų mokėtina dalis nuo 2025 m. sudarytų 388,50 Eur (777 : 2), vieno iš tėvų skirtiną vaikui, taip pat įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus vaikų poreikius, Tarnybos pateiktą išvadą sprendžia, jog ieškinio reikalavimas šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas. Iš atsakovo V. R. B. nepilnamečių vaikų K. T. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą iki einamojo mėnesio 15 dienos pervedant į ieškovės L. K. asmeninę sąskaitą banke.
49. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir šių poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių finansinę padėtį turimą turtą, bei galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
50. Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė L. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
51. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl turtinių teisių pripažinimo ir prievolių pobūdžio nustatymo
52. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktai).
53. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
54. Ieškovė teismo prašė nustatyti, kad ieškovės L. K. prievolė AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartis (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pripažįstama ieškovės L. K.) asmenine prievole.
55. Atsakovas pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
56. Trečiasis asmuo , nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepateikė.
57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkinamas. Teismas nusprendžia nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsipareigojimai AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartis (duomenys neskelbtini)laikomi asmenine L. K. prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
59. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad už kiekvieną ieškinį mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 80 str. 7 d. nuostatos, numatančios, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
61. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K. paskirta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos įstatymo 20 straipsnio I dalimi pareiškėjas (-a) 100 procentų atleidžiamas (-a) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir l0 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).
62. Už ieškinyje pareikštą neturtinį reikalavimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis. Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis valstybės naudai priteisiamas iš atsakovo.
63. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškovai už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalis 3 punktą, ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Tenkinant reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 81 Eur žyminis mokestis (300 x 12 mėn. x 3 proc. - 25 proc.). (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Visas atsakovo valstybės naudai mokėtinas žyminis mokestis sudaro 191 Eur.
64. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.
65. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 16 Eur. ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Paparčių RKB tarp L. B. (pavardė iki santuokos sudarymo – K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. K. pavardę „K.“, o atsakovui V. R. B. – pavardę „B.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), su ieškove L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo V. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus K. T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. spalio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos pervedant į ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninę sąskaitą banke ir indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus V. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. spalio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos pervedant į ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninę sąskaitą banke ir indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters A. M. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. spalio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos pervedant į ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninę sąskaitą banke ir indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečių vaikų K. T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsipareigojimai AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartis (duomenys neskelbtini) laikomi asmenine L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 191 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio (mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas – 5660)
Priteisti iš atsakovo V. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 16 Eur (šešiolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.