- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- T-29-768/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33272-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis (pirm.), Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- R. M.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Raščiuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. M. prašymą dėl skirtos bausmės sušvelninimo baudžiamojoje byloje Nr. N1-35-768/2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Panevėžio apygardos teismui pateiktu prašymu nuteistasis R. M. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimus.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė V. Baranauskienė prašo nuteistojo R. M. prašymą atmesti, kadangi naujai įsigaliojusios baudžiamųjų įstatymų normos nuteistojo teisinės padėties nešvelnina ir nėra teisinio pagrindo peržiūrėti ar sumažinti R. M. paskirtos bausmės dydį.
Motyvuojamoji dalis
3. Prašymas tenkinamas iš dalies.
4. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nuosprendžio vykdymo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę ar kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.
5. Kaip nustatyta, R. M. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 8 punktą, bei 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų. Taip pat į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2018 m. liepos 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 4 d..
7. Kaip ir minėta, R. M. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu įvykdęs BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose bei 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose numatytos veikos teisinis reglamentavimas – kvalifikuojantys požymiai, skirtinų bausmių rūšys bei dydžiai, minėtais baudžiamųjų įstatymų pakeitimais nebuvo keisti – pirmiau nurodytu įstatymu buvo pakeistas BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punktas, įtraukiant papildomus požymius, bei kuris nė kaip nėra susijęs su R. M. teisine padėtimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes peržiūrėti šiuo nuosprendžiu R. M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus skirtos bausmės nėra teisinio pagrindo, kadangi nebuvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį švelninantis įstatymas.
8. Visgi, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 buvo pakeista BK 178 straipsnio 2 dalis, kurios nuostatos aktualios šiuo atveju (R. M. aptariamu nuosprendžiu nuteistas už atvirą vagystę). Apygardos teismas pažymi, jog po nagrinėjamo nuosprendžio priėmimo, minėta teisės norma yra keičiama nebe pirmą kartą, taigi, spręstinas klausimas dėl nuteistajam taikytinos BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijos.
9. Veikos padarymo metu galiojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, jog už atvirą svetimo turto pagrobimą gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija (2023 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) numatė, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060) buvo pakeista BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija – iš skirtinų bausmių sąrašo pašalinant vieną iš alternatyvių bausmių – viešuosius darbus. Taigi, kaip matyti būtent tarpinė, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojusi, BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija yra palankiausia nuteistajam – numato didžiausią skaičių papildomų alternatyvių galimų skirti bausmių rūšių bei trumpesnį galimos skirti laisvės atėmimo bausmės terminą, todėl konstatuotina, jog šis pakeitimas lengvina nuteistojo teisinę padėtį bei, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi grįžtamąją galią bei taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Dėl šių priežasčių R. M. nusikalstama veika Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
10. Tačiau net ir perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal kitą baudžiamojo įstatymo redakciją, apygardos teismo vertinimu, sušvelninti R. M. paskirtą bausmę (parenkant alternatyvią bausmę nei areštas ar nustatant trumpesnį arešto bausmės terminą) nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, teismas nustatydamas R. M. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai); įvertino padarytos veikos pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis (pagal BK 11 straipsnio 4 dalį tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po vėliau įsigaliojusių pakeitimų šis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas laikomas apysunkiu) nusikaltimas; taip pat nuteistojo asmenybę – veiką įvykdė būdamas neteistu, tačiau kartu įvykdė ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, baustas administracine tvarka, registruotas Psichikos sveikatos centro įskaitoje dėl (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, veikas įvykdė labai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų). Šie duomenys pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog nuteistojo R. M. antivisuomeninės nuostatos nebuvo nusistovėjusios, kiek tai buvo įmanoma vertinant jo amžių ir turimus įgūdžius, jis dėjo pastangas mokytis, taip pat ir dirbti, tačiau, tikėtina, nesusilaukė didesnio artimųjų dėmesio ir priežiūros, kas ir sąlygojo, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, nusikalstamų veikų padarymą, bei dėl šių priežasčių nuteistajam paskyrė artimą sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui arešto bausmę. Pagrindo spręsti, jog nuteistajam R. M. paskirta 40 parų arešto bausmė, net ir ją perkvalifikavus pagal nuteistajam palankesnę įstatymo redakciją, yra neproporcinga ar neatitinka įvykdytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumo, nėra.
11. Be viso to, pažymėtina, jog Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteistajam R. M. skirta 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, buvo subendrinta su tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme taikant bausmių apėmimą, tai yra griežtesne 10 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę, taigi, net ir sušvelninus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtą bausmę, galutinės subendrintos bausmės dydis (10 metų laisvės atėmimo) nekistų.
12. Nuo 2025 m. vasario 1 d. taip pat įsigaliojo ir BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244, straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), kuriuo, be kita ko, buvo įtvirtini ir BK bendrosios dalies pakeitimai, reglamentuojantys bausmių skyrimą bei tam tikrais atvejais lengvinantys kaltinamųjų (nuteistųjų) teisinę padėtį. Visgi, pažymėtina, jog vadovaujantis to paties įstatymo 50 straipsnio (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) nuostatomis buvo numatyta BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklės išimtis, tai yra, jog 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių, pakeitusių, atitinkamai, BK 18, 25, 27, 37-401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnius, nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, R. M. atžvilgiu priimtas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendis įsiteisėjo dar 2019 m. birželio 4 d., taigi bylos nagrinėjimo procesas yra baigtas ir šis nuosprendis dėl pirmiau minėtų baudžiamųjų įstatymų pakeitimų negali būti peržiūrimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo R. M. prašymą tenkinti iš dalies.
R. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), už kurią jis nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir už šią nusikalstamą veiką jam skirtos 40 parų arešto bausmės nekeisti.
Ramūnui M. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus bei BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir šiuo nuosprendžiu Ramūnui M. paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) metų, nekeisti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant nutartį priėmusiame teisme.