- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- e1-1372-1123/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47894-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Š. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. gruodžio 16 d., apie 13.07 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį – nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po ko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221-o punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, adresu (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ir (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai, 14.09 val., tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,11 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis turi jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 16 d. jis važiavo minėtu automobiliu, su juo taip pat važiavo jo motina G. Š. ir jiems, apie 12:20 val., važiuojant iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje jis suko į (duomenys neskelbtini) namų kiemą ir turėjo kirsti priešpriešinę eismo juostą. Jis nematė jokios kliūties jam iš dešinės pusės, bei, pristabdęs ir įsitikinęs, kad nėra jokių automobilių, suko į (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimą ir, jam jau pradėjus sukti, pro jo automobilio priekį dideliu greičiu pralėkė „Toyota Prius“ ir šis automobilis užvažiavo jam iš dešinės pusės esančio šaligatvio. Jis (V. Š.) sustojo ir išlipo iš savo automobilio, „Toyota Prius“ vairuotojas taip pat išlipo iš savo automobilio, ir jie priėjo vienas prie kito. „Toyota Prius“ vairuotojas jam (V. Š.) pasakė, kad jis nekviestų policijos pareigūnų, kad tuoj atvažiuos „Toyota Prius“ automobilio savininkas. Apie valandą laiko jie abu stovėjo nepatraukdami automobilių iš įvykio vietos ir laukė automobilio „Toyota Prius“ savininko. Jo (V. Š.) motina vis klausė jo, kada atvažiuos automobilio savininkas. Kai „Toyota Prius“ vairuotojui skambino automobilio savininkas, šis pasakė, kad, kai automobilio savininkas atvažiuos, jie supildys deklaracijas. Po valandos laukimo jis (V. Š.) užsinorėjo į tualetą ir „Toyota Prius“ vairuotojui pasakė, kad jis važiuoja su savo automobiliu iki savo namų ir po to jis (V. Š.) pas jį ateis ir jie supildys eismo įvykio deklaraciją. Kol jis važiavo iki savo namų, jo mama buvo likusi eismo įvykio vietoje. Atvykęs iki savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis pastatė jam priklausantį automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra po jo gyvenamuoju namu, ir pakilo iki savo buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjo į tualetą ir, kadangi buvo dėl eismo įvykio labai susinervinęs, jis (V. Š.) išgėrė 200 g degtinės „Auksinė“, 40 laipsnių stiprumo. Po degtinės išgėrimo nieko negėrė ir nevalgė. Jis (V. Š.) namuose prabuvo apie 10-15 min. Po to, kai išgėrė, nuėjo atgal iki eismo įvykio vietos ir jis (V. Š.) prisiminė, kad pamiršo automobilio draudimą. Ir tada jis (V. Š.), jo mama, „Toyota Prius“ vairuotojas ir dar kažkoks aukštas vyras visi nuėjo iki jo (V. Š.) automobilio, kuris stovėjo stovėjimo aikštelėje, paėmė jo (V. Š.) automobilio draudimą ir apžiūrėjo jo (V. Š.) automobilį. Ir, jiems jau einant iš automobilių stovėjimo aikštelės, link eismo įvykio vietos, einant nuo kalniuko, šie vyriškiai pamatė policijos pareigūnų ekipažą, kuris buvo nuo jų apie 20 metrų atstumu, ir tada jie paėmė už jo abiejų rankų, t. y. vienas už vienos rankos, kitas už kitos rankos, ir jie pradėjo policijos ekipažui rėkti, kad pagavo vairuotoją. Tada prie jų sustojo policijos pareigūnų ekipažas ir pareigūnai jį patalpino į tarnybinį automobilį. Po kurio laiko, maždaug po 5 min., jam policijos pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį, į kurį jis pūtė. Kiek jis pripūtė pirmą kartą, jis nežino, nes policijos pareigūnai jam net neparodė, o antru pūtimu jis pripūtė 2,11 promiles. Po to jam išdavė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Jis labai gailisi dėl savo tokio elgesio, kad, nežinodamas įstatymų, jis išgėrė alkoholio po eismo įvykio, nesulaukęs, kol bus įformintas eismo įvykis. Taip pat nori paminėti, kad „Toyota Prius“ automobilyje buvo dar moteris ir vairuotojas užsienietis ((duomenys neskelbtini), bent jam taip atrodė), kalbantis rusų kalba.
Kaltinamasis V. Š., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad lieka prie ankščiau duotų parodymų, nieko nekeis. Tik nori parodyti, kad jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas blaivus ir, po eismo įvykio palaukęs daugiau nei valandą laiko, minėtą automobilį nuvairavo iki jo name, adresu (duomenys neskelbtini), esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir, pastatęs automobilį, nuėjo į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir ten išgėrė apie 200 g degtinės „Auksinė“, 40 laipsnių stiprumo. Po ko grįžo į eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) pažymėtu namo numeriu, ir, pabendravęs su eismo įvykio dalyviais, nuėjo iki savo automobilio pasiimti automobilio draudimo polisą ir, jau grįžtant atgal į eismo įvykio vietą, atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė neblaivumą. Dėl savo tokio neatsakingo elgesio labai gailisi. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti nemokamus darbus.
Liudytoja G. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d., apie 13.00 val., jai su jos sūnumi V. Š., kuris vairavo automobilį „Mitsubishi“, valstybinių numerių raidžių neatsimena, o numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuri randasi (duomenys neskelbtini) g., tačiau tikslaus numerio ji nežino. Ir, jiems važiuojant iš tos parduotuvės link namų, adresu (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo „Mitsubishi“ automobilio galinėje sėdynėje, dešinėje pusėje, ir, kai jos sūnus suko iš (duomenys neskelbtini) g. į jų gyvenamo namo kiemą, ji matė priešais atvažiuojantį šviesios spalvos automobilį, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g., nuo (duomenys neskelbtini), jis tuo metu buvo nuo jų automobilio nutolęs, kaip jai atrodė, labai toli, ji negali pasakyti, kokiu atstumu jis buvo nutolęs nuo jų, tačiau labai toli. Ir, jos sūnui sukant jau į jų gyvenamosios vietos kiemą, ji pajuto nedidelį trenksmą ir suprato, kad kažkas atsitiko. Jos sūnus iškart sustojo. Jie iš karto abu išlipo iš jų automobilio ir nuėjo prie automobilio, kuris stovėjo ant žalios vejos (kuri skiria gatvę nuo šaligatvio) ir ant šaligatvio. Ir jiems išlipus, to automobilio vairuotojas rusų kalba pasakė, kad neturi automobilio dokumentų ir kad reikia laukti automobilio savininko, kuriam jis paskambino. Ar buvo kiti keleiviai tame automobilyje, ji nežino, šiuo metu neatsimena. Jie laukė to automobilio savininko, kiek jai šiuo metu atrodo, daugiau nei valandą. Jiems belaukiant to automobilio savininko, jos sūnus užsinorėjo į tualetą ir, kadangi jie buvo šalia namų, jis nusprendė nuvykti „Mitsubishi“ automobiliu. Taip pat planavo automobilį pastatyti į savo stovėjimo aikštelės vietą, kuri randasi po jų namu. O ji liko eismo įvykio vietoje, laukti to automobilio savininko. Po kurio laiko grįžo jos sūnus, tačiau po kiek laiko, šiuo metu tiksliai pasakyti negali, jai atrodė, kad greitai. Ji po šio eismo įvykio patyrė didelį šoką, kadangi pirmą kartą papuolė į eismo įvykį, tačiau nenukentėjo. Jai belaukiant sūnaus eismo įvykio vietoje, maždaug po 15 min. atvyko automobilio savininkai ir po kurio laiko atėjo jos sūnus. Kai atėjo jos sūnus, jie pradėjo bendrauti ir, kiek ji girdėjo, jie paklausė, ar yra automobilio draudimas, tada jos sūnus pasakė, kad yra, tačiau jis automobilio draudimą paliko savo automobilyje „Mitsubishi“. Kai atėjo jos sūnus, ji iškart pastebėjo, kad jis yra neblaivus, nors iki eismo įvykio jis buvo blaivus. Po to ji, jos sūnus ir tie du vyrai, kurie buvo automobilio savininkais, nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę prie jų automobilio „Mitsubishi“ paimti draudimo. Sūnui paėmus draudimą, jie grįžinėjo atgal į eismo įvykio vietą. Jiems einant, dar nepriėjus vietos, kur buvo eismo įvykis, tačiau nedaug jau buvo likę, tie du vyrai staiga pagriebė jos sūnų už rankų ir pradėjo greitu žingsniu vesti, ir ji nesuprato, kodėl jie taip padarė. Tačiau, paėjus truputį toliau, pamatė policijos pareigūnų automobilį ir suprato, kad tie vyrai jos sūnų sugriebė dėl to, kad parodytų policijos pareigūnams, kad jie sugavo jį. Jiems priėjus prie policijos pareigūnų automobilio, policijos pareigūnai sūnui liepė pūsti į alkotesterį ir jos sūnus nesipriešindamas pūtė. Kiek įpūtė į alkotesterį, ji nežino. Jos sūnus gyvena su ja ir labai retai kada vartoja alkoholį, taip pat niekada nėra mačiusi jo vairuojant neblaivaus. Kodėl jis po eismo įvykio išgėrė alkoholio, ji nežino, tačiau, kai jie vyko ryte į parduotuvę, jos sūnus buvo blaivus. Iki šiol labai dėl to pergyvena ir išgyvena.
Liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam 2023 m. gruodžio 16 d., apie 11.00 val., važiuojant su jo pažįstamo, V., kurio kitų duomenų šiuo metu neatsimena, automobiliu „Toyota Prius“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) ir, jam važiuojant antra eismo juosta, apie 60 km/h, jis matė automobilį, kiek šiuo metu atsimena, „Mitsubishi“, kuris pradėjo sukti jam į kairę pusę ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės vairuotojo dureles. Automobilis „Mitsubishi“ buvo tamsios spalvos, tačiau nei valstybinių numerių, nei kitų duomenų jis neatsimena. Automobilis „Mitsubishi“ važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Kai automobilis „Mitsubishi“ atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, jis (M. J.) užvažiavo ant dešinėje pusėje esančios žolės ir truputį užvažiavo ant šaligatvio. Su juo automobilyje važiavo jo pažįstama V., tačiau jis jos kitų asmens duomenų nežino. Eismo įvykio metu jie nenukentėjo. Važiuodamas jis (M. J.) šį automobilį pamatė, kai šis buvo prieš jį apie 20 metrų. Oro sąlygos buvo blogos, buvo slidu, matomumas buvo geras ir truputėlį lynojo. Ties kokiu namo numeriu įvyko eismo įvykis, jis nežino, tik žino, kad (duomenys neskelbtini) g. Po eismo įvykio jam išlipus iš jo vairuojamo automobilio, išlipo ir „Mitsubishi“ vairuotojas ir, kaip vėliau paaiškėjo, šio mama. Jie abu tarėsi užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau automobilis yra ne jo (M. J.), todėl jis nusprendė paskambinti automobilio, kurį jis vairavo, savininkui. Jie visi laukė atvykstant jo vairuoto automobilio savininko. Maždaug praėjus pusvalandžiui po eismo įvykio, „Mitsubishi“ vairuotojas atsisėdo į savo automobilį „Mitsubishi“ ir išvažiavo, tačiau prie jų liko „Mitsubishi“ keleivė, „Mitsubishi“ vairuotojo mama. Ir kai vyriškis išvažiavo, maždaug po 5-10 min. „Mitsubishi“ vairuotojas grįžo į įvykio vietą ir jau tuo metu buvo atvykęs jo vairuojamo automobilio savininkas ir jie kažką ten bendravo. Po ko vyriškis vėl buvo išėjęs, po to vėl grįžo. Po to „Mitsubishi vairuotojas“ su jo vairuojamo automobilio savininku buvo nuėję į stovėjimo aikštelę, tačiau kodėl, jis (M. J.) tiksliai nežino. Iš karto po eismo įvykio, jam bendraujant su „Mitsubishi“ vairuotoju, jokio alkoholio kvapo jis nejuto ir vairuotojas bendravo normaliai. Policijos pareigūnus iškvietė jo vairuoto automobilio savininkas. O atvykusi policija „Mitsubishi“ vairuotojui nustatė neblaivumą.
Liudytoja V. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d., tikslaus laiko neatsimena, tačiau laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 13.00 val., važiuojant su automobiliu „Toyota Prius“, kurio valstybinių numerių neatsimena, kurį vairavo jos pažįstamas (duomenys neskelbtini) pilietis „M. J.“, (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta, pamatė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) važiuojantis automobilis, kurio markės ji nežino, valstybinių numerių taip pat neatsimena, automobilis buvo tamsios spalvos, staigiai pradėjo sukti į kairę pusę, tada M. J. greitai persirikiavo į pirmą eismo juostą ir tamsios spalvos automobilis kliudė M. J. vairuojamo automobilio kairę pusę ir priekinio kairės pusės bamperį. Po ko jų automobilis, vairuojamas M. J., nuo smūgio užlėkė ant dešinėje pusėje esančios žolės ir truputį užvažiavo ant šaligatvio ir sustojo. Ji sėdėjo automobilio „Toyota Prius“ priekyje, keleivio vietoje, dešinėje pusėje. Jiems sustojus, iš „Toyota Prius“ automobilio išlipo M. J. ir tamsios spalvos automobilio vairuotojas ir keleivė. Jiems pabendravus apie 5 min., ji taip pat išlipo iš automobilio ir priėjo prie M. J. ir tamsios spalvos automobilio vairuotojo bei keleivės. Ji priėjo dėl to, kad jie ten bendravo pakeltu tonu ir ji pradėjo juos raminti. Po ko tamsios spalvos automobilio vairuotojas elgėsi agresyviai ir jį ramino, kaip vėliau paaiškėjo, tamsios spalvos automobilio keleivė, jo mama. Po to buvo priimtas sprendimas, kad vairuotojai pildys eismo įvykio deklaraciją, tačiau reikėjo sulaukti automobilio „Toyota Prius“ savininko. Maždaug po eismo įvykio praėjus 20-30 min., tamsios spalvos automobilio vairuotojas su savo automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Maždaug po 15-20 min. tamsios spalvos automobilio vairuotojas atėjo, tačiau kur jis paliko automobilį, ji nežino. Taip pat nori paminėti, kad kai vyriškis išvažiavo, eismo įvykio vietoje liko jo mama. Kai vyriškis grįžo, „Toyota Prius“ automobilio savininko dar nebuvo, šis atvyko tik po 2-3 val. po eismo įvykio. Vyriškis, kol jie laukė „Toyota Prius“ savininko, buvo išėjęs dar vieną kartą. Po to atvyko „Toyota“ savininkas ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, tamsios spalvos automobilio savininkui nustatė neblaivumą.
Liudytojas M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje vyresniuoju specialistu. 2023 m. gruodžio 16 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiuoju patruliu G. Z.. 2023 m. gruodžio 16 d., apie 13.25 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas apgadino kitą transporto priemonę ir pasišalino. Atvykus aukščiau minėtu adresu, jie pamatė stovintį automobilį „Toyota Prius“, šiuo metu valstybinių numerių neatsimena, kuris buvo ant dviračių tako, kito automobilio nebuvo. Prie jų priėjo „Toyota Prius vairuotojas M., kitų asmens duomenų jis neatsimena, kuris jiems paaiškino, kad jis važiavo su jam pažįstama moterimi ir, jam vairuojant automobilį „Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini), jis važiavo pirma eismo juosta, ties (duomenys neskelbtini) namu, nuo (duomenys neskelbtini) važiavo „Mitsubishi Outlander“ automobilis ir suko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, į kairę pusę, kirsdamas priešpriešinę eismo juostą, ir kliudė jo vairuojamą automobilį „Toyota Prius“, bei apgadino „Toyota Prius“ kairę pusę, ypač vairuotojo dureles. Po ko, jam po eismo įvykio sustojus ir išlipus iš automobilio „Toyota Prius“, automobilio „Mitsubishi Outlander“ vairuotojas taip pat išlipo ir pradėjo kalbėti, kas eismo įvykio kaltininkas, ir jau planavo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau „Mitsubishi Outlander“ vairuotojas nesutiko su savo kalte ir jie pradėjo konfliktuoti. „Toyota Prius“ vairuotojas pajautė sklindantį alkoholio kvapą nuo „Mitsubishi Outlander“ vairuotojo. Po ko „Toyota Prius“ vairuotojas „Mitsubishi Outlander“ vairuotojui pasakė, kad automobilis „Toyota Prius“ yra ne jo ir jis paskambins „Toyota Prius“ savininkui, kad su juo pakalbėtų. Jems belaukiant „Toyota Prius“ savininko, „Mitsubishi Outlander“ vairuotojas išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Kai atvyko „Toyota Prius“ automobilio savininkas, jau buvo atėjęs „Mitsubishi Outlander“ vairuotojas ir „Toyota Prius“ savininkas taip pat pajautė nuo „Mitsubishi Outlander“ vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą. Tačiau jie vis tiek bandė tartis, tačiau pamatė, kad negali susitarti, tada nusprendė iškviesti policijos pareigūnus į įvykio vietą. „Toyota Prius“ savininkas eismo įvykio nematė ir į vietą atvyko po eismo įvykio. Tačiau po kiek laiko, jie nepaklausė. Taip pat vietoje buvo ir „Mitsubishi Outlander“ vairuotojas V., kitų duomenų neatsimena, kuris paaiškino, kad vairavo jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Outlander“, kurį po eismo įvykio nuvarė į garažą, ir ten išgėrė apie 150 gramų degtinės. Patikrinus alkotesteriu „Mitsubishi Outlander“ vairuotojo blaivumą, kiek šiuo metu atsimena, buvo nustatytas pirmu pūtimu 2,23 prom. girtumas, po maždaug 20 min. antru pūtimu 2,11 prom. girtumas. Po ko, apžiūrėjus automobilius ir nubraižius eismo įvykio schemą, buvo nuspręsta „Mitsubishi Outlander“ vairuotojui išrašyti šaukimą.
Liudytojas G. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje vyriausiuoju specialistu. 2023 m. gruodžio 16 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresniuoju specialistu M. L.. 2023 m. gruodžio 16 d., apie 13.25 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas apgadino kitą transporto priemonę ir pasišalino. Apie įvykį nelabai ką atsimena, nes tą dieną turėjo daug iškvietimų, tačiau jis iškart po įvykio surašė tarnybinį pranešimą, todėl prašo jūsų vadovautis jo tarnybiniu pranešimu.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo specialisto G. Z.2023 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 16 d., apie 13.27 val., dirbant kartu su vyr. specialistu M. L., jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas galimai apgadino kitą transporto priemonę ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. J., kuris su kartu važiavusia liudininke V. P. paaiškino, kad, jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) g. link centro, juos kliudė kairę sukęs automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas po eismo įvykio konfliktavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o vėliau iš įvykio vietos jis išvažiavo. Įvykio vietoje buvęs automobilio „Toyota Prius“ savininko draugas D. J. paaiškino, kad vėliau atvyko į įvykio vietą ir jam „Mitsubishi“ vairuotojas taip pat pasirodė neblaivus. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį „Mitsubishi“ vairavo V. Š.. Asmuo paaiškino, kad nuvarė automobilį į garažą ir ten išgėrė 150 g degtinės. Patikrinus asmenį alkotesteriu, pirmu pūtimu nustatytas 2,23 prom. girtumas, antru pūtinu – 2,11 prom. girtumas.
2023 m. gruodžio 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. Š. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių, atlikus patikrinimą, pirmu tikrinimu 13.53 val. jam buvo nustatytas 2,23 prom. girtumas, o antru tikrinimu 14.09 val. buvo nustatytas 2,11 prom. girtumas. Byloje esančiuose alkotesterio „Draeger Alcotest“ 6810 Nr. ARFM-0443 užfiksuoti analogiški V. Š. neblaivumo patikrinimo rezultatai. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 1940915 matyti, kad minėtas alkotesteris įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2024 m. sausio 9 d. (galiojo įvykio metu).
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra V. Š..
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Mitsubishi Outlander“, 2007 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2023 m. gruodžio mėnesį buvo 4 074 eurų su PVM.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad V. Š., 2023 m. gruodžio 16 d., apie 13.07 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį – nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir jį apgadino, po ko, pažeisdamas KET 221-o punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ir (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai, 14.09 val., tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,11 promilės etilo alkoholio koncentracija..
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. Š. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis V. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėjo sukti į (duomenys neskelbtini) namų kiemą ir turėjo kirsti priešpriešinę eismo juostą, kitų automobilių nematė. Jam jau pradėjus sukti, pro jo automobilio priekį dideliu greičiu pralėkė „Toyota Prius“ ir šis automobilis užvažiavo jam iš dešinės pusės esančio šaligatvio. Po eismo įvykio jis su „Toyota Prius“ vairuotojo apie valandą laiko stovėjo nepatraukdami automobilių iš įvykio vietos ir laukė automobilio „Toyota Prius“ savininko, kad, šiam atvykus, galėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Belaukdamas jis (V. Š.) užsinorėjo į tualetą ir „Toyota Prius“ vairuotojui pasakė, kad jis važiuoja su savo automobiliu iki savo namų ir po to jis (V. Š.) pas jį ateis ir jie supildys eismo įvykio deklaraciją. Atvykęs iki savo namo, jis pastatė jam priklausantį automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, ir savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo į tualetą, po ko, kadangi buvo dėl eismo įvykio labai susinervinęs, jis išgėrė apie 200 g degtinės „Auksinė“, 40 laipsnių stiprumo. Po to nuėjo atgal iki eismo įvykio vietos, tačiau prisiminė, kad pamiršo automobilio draudimą. Ir tada jis kartu su savo mama, „Toyota Prius“ vairuotoju ir dar kažkokiu vyru visi nuėjo iki jo (V. Š.) automobilio, paėmė automobilio draudimą ir apžiūrėjo jo automobilį. Jiems jau einant atgal link eismo įvykio vietos, einant šie vyriškiai pamatė policijos pareigūnų ekipažą, tada jie paėmė už jo abiejų rankų ir jie pradėjo policijos ekipažui rėkti, kad pagavo vairuotoją. Tada prie jų sustojo policijos pareigūnų ekipažas ir pareigūnai jį patalpino į tarnybinį automobilį, patikrino jo girtumą alkotesteriu. Kiek jis pripūtė pirmą kartą, jis nežino, nes policijos pareigūnai jam net neparodė, o antru pūtimu jis pripūtė 2,11 promiles. Be kaltinamojo V. Š. prisipažinimo, tai, kad V. Š. vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo kaltinime nurodytame eismo įvykyje ir po jo, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, kuomet atvykę policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,11 promilės etilo alkoholio koncentracija, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų G. Š., M. J., V. P., M. L. ir G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad KET 221 punktas draudžia eismo įvykio dalyviui iki jo blaivumo patikrinimo vartoti alkoholį, tačiau kaltinamasis vis tiek, žinodamas, kad jo vairuojamas automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir kad šio eismo įvykio aplinkybės dar nebuvo užfiksuotos nei užpildant eismo įvykio deklaraciją, nei pranešus policijai, vartojo alkoholį, taip sąmoningai pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
Teismas šalina iš kaltinimo faktines aplinkybes, kad V. Š. iš eismo įvykio pasišalino, nes šios faktinės aplinkybės yra perteklinės, nesusijusios su BK 281¹ straipsnio 1 dalyje apibrėžtais objektyviais nusikalstamos veikos požymiais, dėl šių faktų galima atskira administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnį. Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad dėl šių aplinkybių yra pradėta atskira administracinio nusižengimo teisena V. Š. atžvilgiu (sprendimas nepriimtas).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis V. Š. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, todėl žalos atlyginimo klausimas nekeliamas. Tokiu būdu šioje byloje yra visos BPK 418 straipsnyje numatytos sąlygos proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teismas, skirdamas bausmę V. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jis yra nedirbantis, neteistas, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas vieną kartą už greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturintis.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti kaltinamajam skiriant baudą, artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, kaltinamajam V. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. Š., vairuodamas transporto priemonę, dalyvavo eismo įvykyje, po ko vartojo alkoholį iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, tokiais savo veiksmais jis šiurkščiai pažeidė KET. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga V. Š. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. 2023 m. gruodžio 19 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu jis nuo 2023 m. gruodžio 19 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gruodžio 19 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilis, kurį asmuo vairavo eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-61-511/2023, 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022)..
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis V. Š. padarė nusikalstamą veiką, priklauso pačiam kaltinamajam. VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis minėto automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2023 m. gruodžio mėnesį buvo 4 074 Eur su PVM. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. Š. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas (privalėdamas žinoti), kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuotojui – eismo įvykio dalyviui vartoti alkoholį po eismo įvykio iki kol bus nustatytas jo blaivumas, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, po eismo įvykio, kuriame dalyvavo, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus automobilio vairuotojo alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. Š. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. birželio 19 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas V. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. priklausantis automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos nepakeistos iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas –V. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantys garso/vaizdo įrašai – paliktini saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. Š. paskirti 34 MGL, tai yra 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.
Paskirti V. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam V. Š., palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentas –V. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esančius garso/vaizdo įrašus – palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.
Išaiškinti V. Š., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.