Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą, kaltinant V. V. -P. nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2017-03-28 privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė pareiškimą, kaltindama V. V.-P. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį tuo, kad V. V.-P. (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojos vedėjos R. B. 2016 m. sausio mėn. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ją apšmeižė, nurodydama: „<...> Nepaisant eilės pastabų žodžiu ir raštu 2015 m., viešieji pirkimai organizuoti atmestinai ir aplaidžiai: teikiamuose dokumentuose daug klaidų, pirkimo objektų aprašymai netikslūs, netinkamai apskaičiuojami mokesčiai, dėl ko vėliau nepavyksta įsigyti planuoto kiekio prekių už numatytą vertę, ne visi dokumentai derinami su vadovu, dėl klaidų savo iniciatyva pakeisti registruoti ir suderinti dokumentai @avilyje, kai kuriems tiekėjams sudaromos išskirtinės sąlygos <...>“. Pareiškėja R. B. nurodė, kad taip ji buvo apkaltinta tarnybinių įgaliojimų viršijimu, t. y. veiksmais, kurie turi protekcinių požymių, kurių tikslas – proteguoti tam tikras įmones laimint viešuosius pirkimus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo pateikta (duomenys neskelbtini) vertinimo komisijai ir pagal šį vertinimą buvo atliktas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas, po kurio nuspręsta ją įvertinti patenkinamai bei pasiūlyta tobulinti turimą kvalifikaciją. Anot pareiškėjos, V. V.-P. veika pasireiškė melagingos bei šmeižimo požymių turinčios informacijos pateikimu tretiesiems asmenims – tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nariams, siekiant, jog pastarieji apie pareiškėją, jos atliekamas tarnybines pareigas susidarytų kuo blogesnę nuomonę bei įvertintų taip, kaip pasiūlė V. V.-P. . V. V.-P. be jokių papildomų duomenų pateikė tarnybinės veiklos vertinimo komisijai išvadą apie tariamą neteisėtą veiklą – tam tikrų įmonių protegavimą, atliekant viešuosius pirkimus, sudarant jiems išskirtines sąlygas. Tokiu būdu apie pareiškėją buvo siekiama sudaryti nuomonę kaip apie nekompetentingą, įstatymų neišmanantį ir nesąžiningą, korumpuotą asmenį. Pareiškėjos nuomone, V. V.- P. tikslas – perkelti į žemesnes pareigas arba atleisti ją iš darbo. Dėl V. V.-P. veiksmų pareiškėja patyrė žalą – nukentėjo jos reputacija, tarnybinės veiklos komisija, patvirtinusi išvadą, ją pripažino negebančia tinkamai atlikti savo tarnybinės veiklos funkcijų viešųjų pirkimų srityje, jos veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė tobulinti turimą kvalifikaciją. Kadangi V. V.-P. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjos neva padarytos korupcinio pobūdžio veikos, pareiškėjos nuomone, yra pagrindas V. V.-P. traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą, kaltinant V. V.-P. nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundu R. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl jos pareiškimo – pradėti privataus kaltinimo procesą. Nurodo, jog nesutinka su teismo argumentu, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje V. V.-P. pateikė savo asmeninę nuomonę apie pareiškėjos atliekamas pareigas, kadangi kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti grindžiama objektyviais ir pagrįstais duomenimis, kurie turi turėti realų pagrindimą. Kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo procedūra turi tikslą vertinti vertinamojo atliekamų pareigų atitiktį jo turimai pareigybei kokybiniu aspektu. Todėl V. V.-P. privalėjo pateikti tokią išvadą, kurią vėliau galėtų pagrįsti komisijoje vertinimo metu. Tačiau V. V.-P. savo išvados pagrįsti negalėjo jokiais realiais faktais, kurie patvirtintų jos veiksmus, kuriais ji būtų atlikusi korupcinio pobūdžio veiksmus – protegavusi konkrečias įmones, joms sudarytų palankesnes sąlygas laimėti viešųjų pirkimų konkursus. Ji pati kreipėsi į Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos skyrių prašydama ištirti V. V.-P. argumentus, tačiau minėta tarnyba nenustatė jokių aplinkybių, kurios turėtų korupcijos požymių. Kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo išvada nėra nuomonės reiškimo išraiška, tai – procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu seka valstybės tarnautojo karjeros galimybės. Ji yra karjeros valstybės tarnautoja, kurios karjeros galimybės tiesiogiai priklauso nuo jos tiesioginio vadovo vertinimo dėl jos atliekamos tarnybinės veiklos. Tai reiškia, jog šis procedūrinis dokumentas yra pasekmes sukeliantis dokumentas, kurio pagrindu vertinimo komisija pradeda vertinimą ir daro (formuluoja) išvadą. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog V. V.-P. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje išreiškė tik nuomonę, nors jos pačios neapklausė. Pastaroji net nežinojo, kad teismui pateiktas pareiškimas prieš ją. Teismas nesuteikė ir pareiškėjai galimybės būti išklausytai. Tik išnagrinėjus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes galima padaryti išvadą apie nusikalstamos veikos buvimą ar jos nebuvimą. Nusikalstama veika padaryta ne surašius tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, o ją pateikus komisijai svarstyti. Nuo šio momento veika kvalifikuotina kaip nusikalstama, nes šmeižianti informacija buvo paskleista, t. y. apie šią informaciją sužinojo tretieji asmenys. Nė vienas iš komisijos narių nesuabejojo V. V.-P. pateiktų vertinimo išvadų (ne)pagrįstumu. Iš teismui pateikto garso įrašo, daryto vykdant vertinimo išvados vertinimą, girdisi, kaip visi komisijos nariai visą vertinimo laikotarpį kalba tik apie viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus bei pareiškėjos nesugebėjimus viešųjų pirkimų procedūrų organizuoti. Nurodo, jog byloje Nr. 2K-171/2013 asmuo buvo nuteistas net už tai, jog apie trečiojo asmens korupcinius ryšius atpasakojo kito žmogaus teiginius. Pagrindas jaustis šmeižiamam yra neteisingos informacijos paskleidimas tretiesiems asmenims. Laipsnio nustatymas šmeižimo atveju būtų nelygybės įvedimas tarp asmenų, nes teisėjas ta pačia informacija yra šmeižiamas ir žeminamas, o valstybės tarnautojas – jau nebe. Pareiškėja nesutinka, kad jos pareiškime išdėstyti argumentai priskiriami administracinio teismo jurisdikcijai. Administraciniam teismui gali būti skundžiamas aktas. Tokiu atveju byloje atsakovu bus institucija, o ne fizinis asmuo. Be to, administracinis teismas nenagrinėja bylų, susijusių su šmeižimu, nes šios kategorijos bylos priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Mano, jog skundžiama nutartis neteisėta tiek materialiosios, tiek procesinės teisės atžvilgiu, nes nutartimi yra pasisakoma dėl V. V.-P. veiksmų pobūdžio, tokius jos veiksmus išteisinant kaip neturinčius nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju neteisingai aiškinami šmeižimo teisiniai santykiai. Atsiliepimu į skundą V. V.-P. prašo pareiškėjos R. B. skundą atmesti. Skundas atmestinas. Visų pirma pastebėtina, jog apygardos teismas nagrinėjamu atveju nesivadovauja pareiškėjos nurodoma byla Nr. 2K-171/2013 kaip precedentu, kadangi minėtos bylos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa su nagrinėjamu atveju (minėtoje byloje Nr. 2K-171/2013 asmuo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, nurodė: „<...> jis man yra pasakęs, nežinau, ar jis gyrėsi, ar jis kaip <...> nuėjai, V. padavei, padėjai 50 tūkstančių ir žinok, kad jau byla laimėta <...>“, o nagrinėjamu atveju V. V.-P. prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje įrašė teiginį: „<...> kai kuriems tiekėjams sudaromos išskirtinės sąlygos <...>“). Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pareiškėja R. B. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. V.-P. už šmeižimą. Anot jos, V. V.-P. , tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje įrašydama teiginį: „<...> kai kuriems tiekėjams sudaromos išskirtinės sąlygos <...>“, ją apšmeižė, nes tuo teigiama, kad ji atliko korupcinio pobūdžio veiksmus – protegavo konkrečias įmones, joms sudarydama palankesnes sąlygas laimėti viešųjų pirkimų konkursus. Tokio teiginio, anot pareiškėjos, V. V.-P. negali pagrįsti jokiais realiais faktais. Todėl, pareiškėjos nuomone, V. V.-P. veiksmuose yra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, ir ji privalo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inter alia (be kita ko), numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad yra aiški BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja V. V.-P. , 2017 m. sausio mėn. atlikusi jai pavaldžios valstybės tarnautojos – (duomenys neskelbtini) vedėjos R. B. tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 m., 2017-01-19 surašė vertinimo išvadą, kurios skiltyje „Tiesioginio vadovo komentaras (vertinimo pagrindimas)“ nurodė, kokie buvo nustatyti R. B., kaip valstybės tarnautojos, tarnybinės veiklos trūkumai, tarp jų įrašytas teiginys: „<...> kai kuriems tiekėjams sudaromos išskirtinės sąlygos <...>“. Pareiškėjos nuomone, tokiu būdu V. V.- P. ją apšmeižė, kaltina atlikus korupcinio pobūdžio veiksmus – konkrečių įmonių protegavimu, joms sudarant palankesnes sąlygas laimėti viešųjų pirkimų konkursus. Tačiau su tokiais pareiškėjos argumentais apygardos teismas nesutinka. Pastebėtina, jog V. V.- P. vertinimo išvadoje nenurodė, kad R. B. kai kurioms įmonėms sudaro palankesnes sąlygas laimėti viešųjų pirkimų konkursus, buvo tik nurodytas teiginys: „<...> kai kuriems tiekėjams sudaromos išskirtinės sąlygos <...>“. Kokios tos sąlygos, nedetalizuota. Šiuo atveju R. B. interpretuoja minėtą teiginį savaip, neva ji kaltinama atlikusi korupcinio pobūdžio veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog nei (duomenys neskelbtini) vertinimo komisija, kuriai buvo pateikta R. B. vertinimo išvada, nei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba, į kurią kreipėsi pati R. B., neįžvelgė, kad ji būtų kaltinama korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, joks tyrimas nebuvo pradėtas. Kartu pastebėtina, jog neteisingas skundo argumentas, kad komisijos nariai R. B. vertinimo metu visą laiką kalbėjo vien tik apie viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus bei pareiškėjos nesugebėjimus viešųjų pirkimų procedūrų organizuoti. Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, jog R. B. vertinimo metu komisija daugiausia dėmesio skyrė R. B., kaip poskyrio vedėjos, trūkumams lyderiaujant, planuojant, analizuojant ir pagrindžiant sprendimus. Apie viešųjų pirkimų organizavimą buvo kalbėta tik posėdžio pabaigoje, tam skiriant pakankamai nedaug dėmesio, daugiausia kalbėta apie padarytas klaidas ir R. B. kontrolę organizuojant viešuosius pirkimus. Apie tai, kad R. B. „kai kuriems tiekėjams sudaro išskirtines sąlygas“, iš viso nebuvo kalbėta, komisija to neakcentavo. Todėl vien tuo pagrindu, kad R. B. savaip supranta ir interpretuoja tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje V. V.-P. pateiktą teiginį, nėra pagrindo pradėti jos baudžiamąjį persekiojimą. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog nagrinėjamu atveju V. V.-P. išreiškė savo nuomonę apie pavaldinės R. B. tarnybinę veiklą, jos tarnybinės veiklos trūkumus, o ne pateikė R. B. šmeižiančią informaciją. Teiginiu – „kai kuriems tiekėjams sudaromos išskirtinės sąlygos“ – nebuvo išreikšti kaltinimai R. B. padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Šiuo atveju net ir nepradėjus baudžiamojo persekiojimo, neapklausus asmenų akivaizdu, kad V. V.-P. veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, naikinti ją remiantis skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. O tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, negu tikėjosi pareiškėja, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pareiškėja, nesutikdama su tarnybinės veiklos vertinimo išvada, savo teises ir teisėtus interesus gali apginti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka kreipdamasi į administracinį teismą. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla pagal pareiškėjos R. B. patikslintą prašymą atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl 2017 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. P1-250 „Dėl R. B. tarnybinės veiklos vertinimo ir kvalifikacijos tobulinimo organizavimo“ panaikinimo. Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės normos neturi būti naudojamos kaip priemonė bet kokiam ginčui spręsti. Baudžiamosios teisės priemonės yra ultima ratio (kraštutinės priemonės), kai kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos nukentėjusiojo teisės. Pareiškėjos galimybė atkurti savo galbūt pažeistas teises administracinio proceso tvarka nebuvo pasunkinta ir ji šia teise efektyviai naudojasi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.