Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. e2A-225-544/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e2A-225-544/2021
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00621-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
E. A.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-225-544/2021

teisėjas Liudvikas Myško Proceso Nr. 2-30-3-00621-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5998-732/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. A. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės E. A. 41,24 Eur negrąžinto kredito, 10,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 1,91 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 11,24 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.), 65 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės E. A. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 41,24 Eur negrąžinto kredito, 10,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 1,91 Eur administravimo mokesčio, 7,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 61,16 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 128,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas nurodė, kad atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (per šeimos narį). Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą už akių.

4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2019 m. liepos 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei 24 mėn. terminui buvo suteiktas 50 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). Vartojimo kredito mokestis – visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punktas). Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. liepos 4 d. sutartį nutraukė. Nustatė, kad 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios priedu – bylų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 6 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2020 m. liepos 16 d. rašytiniu pranešimu.

5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė negrąžintą kreditą, administravimo mokestį bei mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.

6. Teismas pažymėjo, kad sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovės mokėtinos palūkanų sumos. Ši palūkanų suma apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri kiekvieną mėnesį pagal grafiką mažėjo. Būtent taip apskaičiuojamą palūkanų sumą – 40,48 Eur iki 2021 m. liepos 3 d. pagrįstai galėjo tikėtis gauti ieškovė. Atsakovei tinkamai vykdant sutartį, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovė būtų gavusi 7,66 Eur pelno palūkanų. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo tenkino iš dalies, iš viso priteisdamas 7,66 Eur.

7. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti 65 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.), yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad, jei atsakovė negrąžintų kredito iki sutarties termino pabaigos, pagal ieškovės skaičiavimą susidarytų 15,47 Eur negautų pajamų (41,24 Eur/365 d. x 211 d. x 65 proc.), o tai, įvertinus, jog atsakovė iš viso sumokėjo 17,63 Eur palūkanų, ieškovei priteisiama 10,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, bei 7,66 Eur negautų pajamų už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 4 d., viršytų kredito sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu (40,48 Eur).

8. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, kad kreditoriaus negautas pajamas sudaro tik tos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.

9. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 61,16 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalį ir priteisti iš atsakovės E. A.: 11,24 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 65 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.); 65 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

11. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į sutarties sąlygas, sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus, taip pat į naujausius apeliacinės instancijos teismų išaiškinimus, kuriuose konstatuota, jog apeliantė turi teisę negautas pajamas (nuostolius) po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino, jeigu ji nebūtų nutraukta, pasibaigimo dienos skaičiuoti procentine išraiška pagal sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį.

12. Teigia, jog šiuo atveju atsakovė sutarties tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžintas kreditas nemažėja bei į tai, kad šalys susitarė, jog, atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 65 procentus mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.), neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečiu dydžiu ir nesusiejant jos su sutarties grafiku.

13. Nurodo, kad neaišku, kaip teismas apskritai gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovė būtų sutartį vykdžiusi tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei dalies vartojimo kredito sumos, negautos pajamos būtų skaičiuojamos taip, tarsi atsakovė dalimis grąžintų vartojimo kreditą, o apeliantė kas kartą šią sumą perskolintų ir iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.

14. Tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad, jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 40,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 9,12 Eur sutarties administravimo mokestį.

15. Teigia, jog vartojimo kredito gavėjai neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliantė ne vienerius metus vykdo savo veiklą, todėl pagrįstai sprendžia, jog yra didelė tikimybė, kad atsakovė ir po sutarties termino pasibaigimo negrąžins visos jai suteiktos kredito sumos, dėl ko net ir po šio termino pasibaigimo apeliantė galimai patirs negautas pajamas. Ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovė faktiškai valdytų jai suteiktą ir jos žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas.

16. Apeliantės teigimu, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovė grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jai teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui, apeliantei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu bus išvengta papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.

17. Pažymi, jog, nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai negautos, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 65 procentų dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireikš negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje. Apeliantė į visus su ieškiniu reiškiamus negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, kurie yra išreikšti procentine išraiška, įdeda papildomus saugiklius, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovė išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 11,24 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą 41,24 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.), bei atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą 41,24 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovė 2019 m. liepos 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei 24 mėn. terminui buvo suteiktas 50 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, pradinė kreditorė 2020 m. liepos 4 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2020 m. liepos 9 d. elektroniniu pranešimu.

22. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės visas reikalavimo teises, kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, priteisti iš atsakovės 41,24 Eur negrąžinto kredito, 10,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 1,91 Eur administravimo mokesčio, kuris taip pat paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos. Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino. Teismas taip pat iš dalies patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 11,24 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir priteisė ieškovei 7,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Šią savo sprendimo dalį teismas argumentavo tuo, kad sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovės mokėtinos palūkanų sumos, todėl, atsakovei tinkamai vykdant sutartį, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 4 d. (sutarties nutraukimo) iki 2020 m. gruodžio 4 d. (ieškinio parengimo dienos) ieškovė būtų gavusi tik 7,66 Eur pelno palūkanų.

23. Ieškovė teismo taip pat prašė priteisti 65 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.), bei 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad, jei atsakovė negrąžintų kredito iki sutarties termino pabaigos, pagal ieškovės skaičiavimą susidariusi suma viršytų kredito sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu. Taip pat sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, kadangi kreditoriaus negautas pajamas sudaro tik tos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

24. Ieškovė su tokiais teismo argumentais nesutinka, iš esmės motyvuodama tuo, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės jai nemokėjus laiku sutartų įmokų, dėl ko negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal sutartyje nustatytą pelno palūkanų procentinį dydį nuo visos negrąžinto kredito sumos. Taip pat teigia, kad, atsakovei negrąžinus pasiskolintų pinigų, ji nuolat patiria nuostolius ir juos patirs iki tol, kol bus grąžintas kreditas, todėl negautos pajamos jai turi būti priteisiamos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

25. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl sutartis 2020 m. liepos 4 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

27. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovės pradiniam kreditoriui mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 65 procentai), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. liepos 3 d. Pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikė atsakovei vartojimo kreditą, bet dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė sutartį. Ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises į atsakovę, iki šiol neatgavo nei kredito davėjo suteikto vartojimo kredito, nei sutartyje sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis pradinė kreditorė tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos – 2020 m. gruodžio 4 d., tačiau ieškovės reikalavimą tenkino tik iš dalies, priteisęs 7,66 Eur negautų pajamų, kaip negautų pelno palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio parengimo, kadangi tik tokią sumą ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti iki 2020 m. gruodžio 4 d., jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir atitinkantis 26 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą.

29. Nors Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovei net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ji nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovės priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma.

30. Tokios formos negautų pajamų priteisimas, kokį nurodo ieškovė, leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovės pastarajai tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki sutarties termino pabaigos sumokant sutartyje numatytas pelno palūkanas. Toks ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų sumažėjusi, o pasibaigus sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65 procentų dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės, nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike. Aplinkybė, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Visas šias aplinkybes ir jų teisingą vertinimą pateikė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais šiuo aspektu, todėl plačiau dėl to nebepasisako.

31. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.), tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos 2019 m. liepos 3 d. sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradiniam kreditoriui sumokės 40,48 Eur mokėjimo palūkanų (kredito mokestį), t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.

32. Nors apeliantė teigia, kad pradinis kreditorius, gavęs įmokas, jas būtų galėjęs perskolinti, todėl būtų išlikęs pastovus 65 procentų ar didesnių palūkanų srautas, tačiau tokių savo teiginių apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė, kad iš atsakovės negavusi atitinkamų įmokų buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų, juo labiau tokių negautų pajamų negrindė jokiais finansiniais paskaičiavimais ir neteikė teismui duomenų, kokias konkrečias pajamas ji būtų gavusi. Apeliantė taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad, jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai, ji būtų sumokėjusi ne tik mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir visą sutarties administravimo mokestį, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų nesiejo su administravimo mokesčiu, tuo labiau, kad pati administravimo mokesčio paskirtis paneigia galimybę jį vertinti kaip negautas pajamas.

33. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 40,48 Eur mokėjimo palūkanų (ieškovės nurodomų kaip kredito mokestis), ir tai reiškia, kad ieškovei priteistina bendra palūkanų (paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo) ir negautų pajamų (kaip pelno palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos) suma negali būti didesnė nei 40,48 Eur. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė pradinei kreditorei sumokėjo 7 įmokas. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 10,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, ir 7,66 Eur negautų pajamų, kaip negautų pelno palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio parengimo, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautos pelno palūkanos), skaičiuotinos nuo ieškinio parengimo dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos, yra 22,47 Eur (40,48 Eur – 10,35 Eur – 7,66 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, nes atsakovei tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.), ji šią sumą iš tiesų būtų gavusi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, keistina, priteisiant ieškovei 22,47 Eur negautas pajamas, kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos.

34. Apeliantė prašo priteisti jai ir 65 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigdama, kad, kol nėra grąžintas kreditas, ji patiria nuostolius, įvardindama tai kaip negautas pajamas. Pažymėtina, jog šios nutarties 26 punkte jau yra pasisakyta apie negautas pajamas. Taigi, ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kredito grąžinimo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad tinkamo sutarties vykdymo atveju ji tokias pajamas būtų gavusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti ne, kaip ji įvardija, negautas pajamas (nuostolius), o kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, nepaisant to, kad tokios netesybos numatytos sutartyje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės reikalavimas priteisti jai 65 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (41,24 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos laikytinas nepagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai atmestas.

35. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė patirtas negautas pajamas (nuostolius), kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir papildomai ieškovei priteisti 22,47 Eur negautas pajamas (kaip negautas sutartas pelno palūkanas).

37. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kaip minėta, byloje ieškovė prašė priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. nenurodė konkrečios priteistinos sumos, už šį reikalavimą pirmosios instancijos teisme žyminio mokesčio nemokėjo. Kadangi sprendimo dalis priteisti 7,66 Eur negautas pajamas, kaip negautas pelno palūkanas, paskaičiuotas iki ieškinio parengimo, lieka nepakeista, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos.

38. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (apie 33 procentus), ieškovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 45 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų pakeisti.

Priteisti iš atsakovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, papildomai 22,47 Eur (dvidešimt du eurus ir 47 euro centus) negautų pajamų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. liepos 3 d.).

Likusią Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Ramunė Čeknienė