Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1662-798/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-15
Bylos Nr.
2S-1662-798/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11348-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
L. Ž.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1662-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11348-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18561-430/2014 pagal pareiškėjos L. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, kurioje suinteresuoti asmenys antstolė B. Č. bei N. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. Ž. prašo panaikinti antstolės B. Č. 2014-01-28 patvarkymą Nr. S-215 areštuoti lėšas toje dalyje, kuria areštuotos L. Ž. piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ ir AB SEB banke bei nutraukti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, nukreiptus į pinigines lėšas, esančias L. Ž. atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose AB „Swedbank“ ir AB SEB banke. Nurodė, kad vykdydama Kauno apygardos teismo 2012-09-26 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 3 000 Lt išieškojimo iš skolininko S. Ž. išieškotojui N. P., antstolė neteisėtai areštavo pareiškėjos pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ ir AB SEB banke, 25 000 Lt sumai. 2014-02-21 iš pareiškėjos sąskaitos antstolė neteisėtai pervedė 1 428,60 Lt, kurių paskirtis buvo pašalpa, gauta iš Kauno miesto savivaldybės socialinės rūpybos skyriaus ir skirta 2014-01-29 gimusios dukros poreikių tenkinimui. Minėta suma, pareiškėjos pareikalavimu, buvo grąžinta. Pareiškėja nurodė, kad su S. Ž. susituokė 2012-09-15, todėl S. Ž. prievolė sumokėti N. P. 3 000 Lt yra jo asmeninė prievolė, atsiradusi iki santuokos sudarymo. Antstolė, areštavusi minėtas pareiškėjos sąskaitas, pažeidė ne tik pareiškėjos, bet ir jos dukros teises.

Antstolė B. Č. nurodė, kad vykdo Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-37-317/2012 dėl 3 000 Lt neturtinės žalos išieškojimo iš S. Ž. N. P. naudai. Atlikus turtinę patikrą nustatyta, kad skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, lėšų sąskaitose nerasta. Iš skolininko darbovietės paskutinį kartą lėšos gautos 2013-10-14, o nuo 2014-02-14 skolininkas yra tėvystės atostogose. 2014-01-28 buvo areštuotos skolininko sutuoktinės L. Ž. banko sąskaitos. Pažymėjo, kad sąskaitai, į kurią pareiškėja gauna pašalpą, lėšų areštas yra panaikintas 2014-03-10. Kitos pareiškėjos banko sąskaitos areštuotos vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 straipsnio nuostatomis. Jokių dokumentų, įrodančių priežastis, dėl kurių reikėtų panaikinti lėšų areštus šioms sąskaitoms, pareiškėja nepateikė. Antstolė areštavo skolininko sutuoktinės sąskaitas, siekdama surasti bendrą sutuoktinių turtą – lėšas, o radusi kreiptųsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. S. Ž. skola būtų išieškota tik iš teismo nustatytos jo dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad antstolė vykdo Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-37-317/2012 dėl 3 000 Lt neturtinės žalos išieškojimo iš S. Ž. N. P. naudai. Nustačius, kad skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, lėšų sąskaitose nerasta, iš skolininko darbovietės paskutinį kartą lėšos gautos 2013-10-14, o nuo 2014-02-14 skolininkas yra tėvystės atostogose, 2014-01-28 antstolės patvarkymu Nr. S-215 buvo areštuotos skolininko sutuoktinės L. Ž. banko sąskaitos.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos argumentais dėl asmeninės jos sutuoktinio prievolės pobūdžio. Tačiau pažymėjo, kad nors asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte, tačiau išieškojimas pagal asmenines prievoles gali būti nukreipiamas ir į dalį bendrame turte, po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) Nagrinėjamu atveju antstolė, atliko skolininko S. Ž. turtinę patikrą ir nustatė, kad skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, tačiau jam bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklauso ir lėšos, esančios pareiškėjos vardu atidarytoje sąskaitoje. Teismas konstatavo, kad tai atitinka CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitų išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, priskyrimą bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, antstolė teisėtai taikė areštą.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolė remdamasi CK normomis, numatančiomis įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą bei sutuoktinių lygių dalių prezumpciją, galėjo laikyti, jog skolininko S. Ž. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro pusę sutuoktinių bendro turto. CPK 667 str. 2 d. numato, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, išieškojimas į skolininko turto dalį galimas tik atlikus turto dalies nustatymo procedūras. Antstolis vykdymo procese turi griežtai laikytis vykdymo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, neviršijant jam nustatytos kompetencijos. Todėl antstolė pati be teismo nutarties nustatydama skolininko turto dalį pažeidė procesinės teisės normas ir toks jos patvarkymas negali būti pripažintas teisėtas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).

Teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos CPK 263 str.).

Byloje yra kilęs ginčas, ar antstolė pagrįstai areštavo skolininko sutuoktinės L. Ž. banko sąskaitas. Pareiškėja teigia, kad S. Ž. prievolė sumokėti N. P. 3 000 Lt yra jo asmeninė prievolė, atsiradusi iki santuokos sudarymo, todėl antstolė, areštavusi pareiškėjos bankų sąskaitas, pažeidė ne tik pareiškėjos, bet ir jos dukros teises. Pareiškėja taip pat nurodo, kad išieškojimas į skolininko turto dalį galimas tik atlikus turto dalies nustatymo procedūras.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutinkama su pareiškėja, jog jos sutuoktinio prievolė yra asmeninio pobūdžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).

CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Nuodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik tada, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tik tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Šiuo atveju, būtent tokia tvarka antstolis privalo atlikti nurodytus veiksmus, t.y. iš pradžių areštuoti skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas ir tik po to pasiūlyti bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad antstolė areštuodamas lėšas be atitinkamos teismo nutarties pati nustatė skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje.

Pažymėtina, kad antstolės B. Č. 2014-01-28 patvarkymu Nr. S-215 yra tik areštuotos L. Ž. piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ ir AB SEB banke, tačiau išieškojimas iš jų dar nėra vykdomas. Skolos išieškojimo iš areštuotų piniginių lėšų vykdymo veiksmai galės būti pradėti tik tuomet, kai teismo nutartimi bus nustatyta skolininkui S. Ž. tenkanti lėšų dalis (CPK 667 str.).

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nutartis pagrįsta, o atskirasis skundas netenkinamas (Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas