Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. G. buvo surašytas už tai, kad 2014-06-22 6.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus (girtumas 1,31 promilės), nepateikė įstatymu nustatyto draudimo dokumento, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento, tuo šiais veiksmais padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124¹ str. 7 d., 126 str. 1 d.

Nutarimui įsiteisėjus, nutarta liudytojus A. G., G. U. ir V. G. nubausti pagal ATPK 187² str. už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kauno apygardos teisme gautas A. G. apeliacinis skundas, kuriame prašoma Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiui nutraukti.

Skunde nurodyta, kad teismas neįsigilino į aplinkybes, jog liudytoja A. G. dėl A. G. policijai paskambino ir pranešė melagingai po tarp jų įvykusio konflikto, po paaiškinimu pasirašė visai neįsigilinusi, kas jame parašyta. Tai, kad jis (A. G.) nebuvo niekur išvykęs patvirtino ir G. U., kuris paaiškinimą pasirašė būdamas girtas, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog A. G. apšmeižė.

A. G. savo apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su policininkų parodymais dėl karšto automobilio variklio dangčio, kadangi protokole nurodytas pažeidimo laikas ir protokolo surašymo laikas skyrėsi dvejomis valandomis, todėl dangtis jau vien dėl paminėto negalėjo būti karštas, todėl pareigūnų parodymai šališki. Apelianto teigimu, teismas nesiėmė pakankamų priemonių surasti liudytoją D. B..

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. G. apeliacinis skundas tenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ATPK 257 str. reikalavimų, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daroma išvada, kad nėra neginčijamų faktinių duomenų, pagrindžiančių A. G. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 6) matyti, kad jame aptartas policijos pareigūnui A. B. duotas A. G. paaiškinimas, jog jis važiavo automobiliu pasivažinėti ir nurimti, kadangi susipyko su buvusia drauge, be to, kiti du asmenys pareigūnui patvirtinę, kad A. G. su jais gėrė visą naktį. Pareigūnas taip pat patikrinęs nustatė, kad automobilio variklio dangtis buvęs karštas.

Tačiau šiame tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės neatitinka A. G. paaiškinimo įrašyto administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 5). Paaiškinime A. G. nurodė, kad jis automobilio nevairavo, buvo susipykęs su buvusia žmona, ji policiją iškvietė melagingai. Kaip matyti iš liudytojos A. G. paaiškinimo policijos pareigūnams, ji nurodžiusi, kad A. G. visą naktį ir rytą važinėjo po kaimelį, ji iškvietusi policiją, neapsikentusi automobilio garso ir kad nepadarytų eismo įvykio, kadangi pas ją minėtas asmuo gėrė alkoholį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. G. patvirtino tai, kad A. G. pas ją visą naktį girtavo, jiedu susipyko ir ji supykusi jam iškvietė policiją. A. G. niekur nevažinėjo.

Liudytojo H. U. (A. G. brolio) paaiškinime policijos pareigūnams nurodyta, kad A. G. su juo gėrė ir visą rytą važinėjo neblaivus po miestelį. Tai matė ir daugiau kaimo gyventojų. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad jis buvo neblaiviame stovyje, patvirtino, kad A. G. su A. G. susipyko, buvo atvykusi policija, tačiau kitų aplinkybių neprisimena. Aukštesnysis teismas pažymi, kad A. G. ir H. U. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą buvo įspėti tik teisme, o duodant paaiškinimus policijos pareigūnui dėl atsakomybės įspėti nebuvo, todėl teismas, spręsdamas apie liudytojų parodymų patikimumą, negalėjo remtis liudytojų paaiškinimais, kuriuos jie davė nesaistomi įstatymo reikalavimo dėl atsakomybės, o tuo pačiu, juos apklausus teisme, jau įspėjus dėl atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti apie jų nubaudimą dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti pareigūnai D. T. ir A. B. patvirtino aplinkybes, jog policijoje buvo gautas pranešimas, kad Jūravos kaime važinėja girtas vairuotojas. Nuvyko į kaimą ir prie nurodyto namo rado automobilį. Patikrino automobilio variklį, jis buvo karštas. Namuose rasti asmenys nurodė, kad automobilį vairavo A. G.. Liudytojai patvirtino, kad jie visi kartu gėrė.

Aptarti liudytojų parodymai ir rašytiniai duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4,5), tarnybinius pranešimas (b. l. 6), alkotesterio parodymai (b. l. 8), paaiškinimai (b. l. 10, 11), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 12,13), duomenys apie asmens atžvilgiu registruotus pažeidimus (b. l. 14-27), juos patikrinus teismo posėdžio metu (protokolas b. l. 33, 40, 46, 52, 53, 59, 60, 65), A. G. kaltės, apygardos teismo nuomone, nepatvirtino. Teisme liudytojai A. G., H. U., jau būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, nurodė, jog jie buvo neblaivūs ir konfliktavo, neskaitė surašyto teksto ir pasirašė, su jų turiniu apklausiami nesutiko ir neigė, kad A. G. važinėjo su automobiliu neblaivus po miestelį.

Teismo nuomone, neginčytinai nustatyta, kad tarp neblaivių A. G. ir A. G. vyko konfliktas, kilęs išgertuvių metu ginčas galėjo būti priežastimi kviesti policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, pagal jų parodymus, automobilio stovėjusio kieme buvo karštas variklio dangtis. Pagrindo abejoti šia aplinkybe teismas neturi, tačiau teismo nutarime nurodyti kiti argumentai tariamai patvirtinantys A. G. kaltę, t. y. kad jis ne kartą baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, o liudytojai įvykio metu nurodė, jog A. G. važinėjo po miestelį neblaivus ir šių paaiškinimų, jau būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, nepatvirtino, nėra pakankamu įrodymu pagrindžiančiu A. G. kaltę vairavus automobilį, būnant neblaiviam, t. y. padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. G. vairavo transporto priemonę neblaivus (girtumas 1,31 promilės).

Vadovaujantis teismų praktika, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad A. G. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. neįrodyta, tuo pačiu negali būti svarstomas klausimas ir dėl jo kaltės, numatytos ATPK 124¹ str. 7 d., todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsigalioja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.