- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-1112-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00308-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,LitCon“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1191-460/2019 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,LitCon“ 2019-16-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. pripažinti neteisėtu atsakovės UAB ,,Kretingos vandenys“ vienašalį 2018-04-10 rangos sutarties nutraukimą;
1.2. priteisti iš atsakovės 150 000 Eur nuostolių atlyginimą;
1.3. priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2018-04-10 sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimo ir plėtros Kretingos rajone darbus. Atsakovė 2019-04-09 raštu informavo, kad nuo 2019-04-12 vienašališkai nutraukia sutartį dėl ieškovės kaltės, kadangi ji vėluoja pateikti techninį darbo projektą derinimui; techninis darbo projektas ekspertizei pateiktas tik 2019-04-05; darbai nėra pradėti vykdyti; nepaskirtas atstovas. Ieškovė 2019-05-07 atsakyme į atsakovės raštą nurodė, kad nė viena iš nurodytų priežasčių negali būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu, sutarties vykdymo terminas yra 18 mėn. ir jis nėra praleistas, be to, ji nebuvo įspėta apie ketinimą nutraukti sutartį, po sutarties nutraukimo neatliktas vertinimas, nepaskirta ginčų komisija. Teigia, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto sutarties nutraukimo, patyrė 150 000 Eur nuostolius, kuriuos sudaro planuotas ir negautas 90 000 Eur pelnas ir 60 000 Eur netesybos, kurias ji buvo priversta sumokėti subrangovui dėl nutrauktos sutarties.
3. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei skelbti ir vykdyti naują viešojo pirkimo konkursą ginčo darbams atlikti, kol bus išspręstas šalių ginčas. Taip pat prašė atidėti 2 100 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nors byla nėra išnagrinėta, tačiau egzistuoja tikimybė, kad pareiškimas bus patenkintas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu ieškovė bus atleista nuo tokio mokesčio mokėjimo. Pažymėjo, kad kitoje byloje teismas, įvertinęs restruktūrizavimo procesą, analogišką prašymą patenkino (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2722-653/2019).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019-06-18 nutartimi nustatė ieškovei UAB ,,LitCon“ terminą iki 2019-06-26 ieškinio trūkumams pašalinti – tinkamai pasirašytam ieškiniui pateikti ir 2 138 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės vadovo V. V. parašo ieškinyje nėra, o ieškinį elektroniniu parašu pasirašiusios A. B. įgaliojimai veikti ieškovės vardu nėra pateikti. Todėl ieškinys neatitinka CPK 55 straipsnyje ir 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų reikalavimų.
6. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovės prašymą atidėti iki sprendimo byloje priėmimo žyminio mokesčio už ieškinį bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimą, pažymėjęs, kad ieškovė nesumokėjo net dalies mokėtino žyminio mokesčio, nepateikė įrodymų apie lėšas, esančias jos banko sąskaitose, kitų nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualių duomenų. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir duomenų apie tai, kad tuo atveju, jei jos ieškinio reikalavimas nebus patenkintas, ji turės galimybę sumokėti žyminį mokestį.
7. Teismo vertinimu, vien tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neįrodo, kad ieškovė nėra pajėgi sumokėti žyminio mokesčio. Teismas nesutiko ir su ieškovės pozicija dėl kitoje, t. y. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2722-653/2019 patenkinto ieškovės analogiško prašymo reikšmės, nurodęs, kad toje byloje toks ieškovės prašymas buvo sprendžiamas kitokių faktinių aplinkybių kontekste, kai buvo priimta, o vėliau panaikinta nutartis iškelti jai restruktūrizavimo bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė UAB ,,LitCon“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-18 nutarties dalį, kuria ji įpareigota sumokėti žyminį mokestį, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškovės sunkią turtinę padėtį patvirtina viešai prieinami duomenys, esantys tiek teismų informacinėje sistemoje LITEKO, tiek VĮ Registrų centre. Iš aptartų duomenų matyti, kad ieškovės atžvilgiu yra iškelta ne viena civilinė byla, kuriose jos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir taip apribota galimybė disponuoti turtu. Teismas turėjo vertinti ir atsižvelgi į aptartas faktines aplinkybes.
8.2. Ieškovės sunkią turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-2623-392/2019 dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Aplinkybė, kad yra svarstomas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, neabejotinai patvirtina, kad bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga.
8.3. Iškėlus ieškovei restruktūrizavimo bylą ji bet kokiu atveju neturės pareigos mokėti žyminio mokesčio vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu.
8.4. Turtinės padėties pagerėjimą ateityje įrodo tai, kad yra inicijuota būtent restruktūrizavimo byla. Jei bendrovės turtinė padėtis būtų beviltiška, būtų keliama bankroto, o ne restruktūrizavimo byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įrodinėjimo pareigos
9. Atskiruoju skundu skundžiama tik 2019-06-18 nutarties dalis, kuria, taikant trūkumų šalinimo institutą, apeliantei buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėti. Apeliantė neginčija nutarties dalies, kuria ji buvo įpareigota pateikti tinkamai pasirašytą ieškinį, be to, kaip matyti iš byloje esančios procesinės informacijos, pirmosios instancijos teismui 2019-06-19 yra pateiktas ieškinys, kurį pasirašė jos vadovas V. V.. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina tik nutarties dalies, įpareigojančios apeliantę sumokėti žyminį mokestį, teisėtumą bei pagrįstumą.
10. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų jos prašymui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą aktualių ir pačiam teismui laisvai prieinamų duomenų bei įrodymų. Tokia apeliantės pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo.
11. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).
12. Nagrinėjamu atveju keliamas CPK 84 straipsnio taikymo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tačiau, įstatymų leidėjo valia, teismui adresuotas prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie jo pridedami įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Akivaizdu, kad pareiga įrodinėti blogą turtinę padėtį, pateikiant ją liudijančius faktinius duomenis bei įrodymus, tenka ne teismui, o pačiai to prašančiai šaliai. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl neaktyvaus teismo vaidmens, sprendžiant tokio apeliantės prašymo pagrįstumo klausimą, vertintini kaip apeliantės nepagrįstas siekis perkelti jai tenkančią įrodinėjimo naštą teismui.
13. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamos teismo nutarties dalies motyvais, kad būtent prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys / apeliacinis skundas bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).
14. Sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, visada yra vertinama aktuali asmens turtinė padėtis, kuri yra susiklosčiusi sprendžiamo klausimo metu. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018).
15. Minėta, kad teismas neturi pareigos rinkti vienos iš bylos šalių procesinį prašymą pagrindžiančių įrodymų, ši taisyklė taikytina net ir tuo atveju, jei atitinkami duomenys yra viešai prieinami. Pati apeliantė jai tenkančios procesinės pareigos pateikti nurodytus duomenis neįvykdė ir jokių savo teiginius apie sunkią / laikinai sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, įvardijusi vienintelę aplinkybę – teisme sprendžiamą restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą.
16. Apeliantei neįvykdžius įstatyme numatytos pareigos (kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateikti sunkią finansinę padėti patvirtinančius ir leistinumo reikalavimus atitinkančius rašytinius įrodymus), pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad tokio prašymo nagrinėjimo metu nėra pagrindo padaryti išvadą, kad jos padėtis yra sunki ir todėl lemianti būtinybę žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo procesinio sprendimo priėmimo.
Dėl apeliantės atskirojo skundo nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių
17. Kaip matyti iš teismu informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), svarstant apeliantės ieškinio priėmimo klausimą sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-2623-258/2019 pagal apeliantės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dar nebuvo priimtas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad vien restruktūrizavimo bylos iniciavimas ar žyminio mokesčio jai atidėjimas kitoje apeliantės inicijuotoje civilinėje byloje savaime nesudarė pagrindo tokiam jos prašymui ir nagrinėjamoje byloje patenkinti. Faktas, kad analogiškas prašymas kitoje civilinėje byloje buvo patenkintas, nereiškia, jog ir šiuo atveju teismas turėjo priimti apeliantei palankų procesinį sprendimą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, šis klausimas spręstinas kiekvienos bylos faktinių aplinkybių kontekste.
18. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimas bei jo priėmimas, iki kol nėra priimta ir įsiteisėja nutartis tokį prašymą patenkinti, nesuteikia ji padavusiam asmeniui restruktūrizuojamos bendrovės statuto, o tuo pačiu – ir atitinkamų Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) bei CPK numatytų teisių bei išlygų, be kita ko, ir teisės į CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą lengvatą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
19. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad tuo konkrečiu metu nebuvo pagrindo tenkinti apeliantės prašymą, o apeliantė turėjo pareigą sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Tačiau iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios civilinės bylos Nr. B2-2623-258/2019 procesinės informacijos nustatyta, kad 2019-06-27 nutartimi apeliantei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o Lietuvos apeliacinis teismas 2019-10-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1882-881/2019, šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu (t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo) nutartis, kuria apeliantei iškelta restruktūrizavimo byla, yra įsiteisėjusi ir ji yra įgijusi restruktūrizuojamos bendrovės statusą, tampa aktualia CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta viena iš išlygų, kuomet asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
21. Susiklosčius situacijai, kad apeliantė jau yra įgijusi statusą, leidžiantį jai pasinaudoti žyminio mokesčio lengvata (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), nebeliko prasmės toliau taikyti trūkumų šalinimo institutą ir, nustačius naują terminą, reikalauti įvykdyti tai, ko šiuo metu ji jau nebeprivalo atlikti. Kitoks aiškinimas neatitiktų protingumo, proceso skatinimo principų (CPK 3 str. 1 d., 7 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria apeliantė įpareigota sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinama, o apeliantės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo atsižvelgiant į pakitusį apeliantės teisinį statusą – jai iškeltą restruktūrizavimo bylą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,LitCon“ nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėti, panaikinti ir ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.