Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-04-10 · Civilinė byla Nr. e2-2722-653/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
e2-2722-653/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Litcon“
Atsakovas
biudžetinei įstaigai Lietuvos rusų dramos teatras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2722-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-002223-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litcon“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos rusų dramos teatras dėl viešųjų pirkimų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė UAB „Litcon“ kreipėsi į teismą, ieškiniu (e. b. l. 1–7) prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos Lietuvos rusų dramos teatro (toliau – ir Perkančioji organizacija) 2019 m. sausio 24 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pratęsti sutarties galiojimą užtikrinančio dokumento pateikimo terminą; panaikinti Perkančiosios organizacijos 2019 m. sausio 28 d. sprendimą, pagal kurį ieškovė laikoma atsisakiusi pasiūlymo viešajame pirkime „Lietuvos rusų dramos teatro pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas).

2. Ieškinyje nurodoma, kad Perkančioji organizacija vykdė viešąjį pirkimą „Lietuvos rusų dramos teatro pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų pirkimas“. Ieškovė buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja. Ieškovė su Perkančiąja organizacija 2019 m. sausio 14 d. pasirašė Pirkimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Pirkimo sutarties pasirašymo. Ieškovė 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į Perkančiąją organizaciją, prašydama pratęsti įvykdymo užtikrinimo pateikimo terminą 10 dienų, kadangi ji, siekdama gauti draudimą, pagal draudimo bendrovės nurodymą, turi parengti ir draudimo bendrovei pateikti balansą ir pelno/nuostolių ataskaitą už 2018 metus, o tą padaryti pačioje metų pradžioje yra sudėtinga, nes šie dokumentai turi būti patvirtinti nepriklausomo auditoriaus. Perkančioji organizacija 2019 sausio 24 d. raštu šį terminą pratęsti atsisakė, nurodydama, kad prašomo termino pratęsimas neužtikrintų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų. Ieškovė 2019 d. sausio 28 d. kreipėsi į Perkančiąją organizaciją, prašydama pateikti statybos leidimą, tačiau ji 2019 m. sausio 28 d. raštu atsisakė pateikti prašomą statybos leidimą, nurodydama, kad leidimo neteiks, nes ieškovė atsisakė savo pasiūlymo.

3. Ieškovė 2019 m. sausio 28 d. Perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, reikalaudama: panaikinti 2019 m. sausio 24 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pratęsti sutarties galiojimą užtikrinančio dokumento pateikimo terminą; panaikinti 2019 m. sausio 28 d. sprendimą atsisakyti pateikti rangovui objekto statybos leidimą; panaikinti 2019 m. sausio 28 d. sprendimą, pagal kurį rangovas laikomas atsisakiusiu pasiūlymo; pratęsti sutarties galiojimą užtikrinančio dokumento pateikimo terminą 10 dienų. Kartu su pretenzija pateiktas draudimo bendrovės Ergo raštas, kuriame nurodyta, jog ieškovė turi skubiai parengti ir pateikti draudimo įmonei papildomus dokumentus. Perkančioji organizacija pretenzijos reikalavimus atmetė, teigdama, jog ieškovė atsisakė savo pasiūlymo, bei pažymėdama, jog sutikimas pratęsti terminą sutarties įvykdymo užtikrinančiam dokumentui pateikti neužtikrintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

4. Ieškovės įsitikinimu, Perkančioji organizacija neteisėtai laiko, kad ieškovė atsisakė savo pasiūlymo, nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktų argumentų bei priežasčių, dėl kurių atsirado objektyvi būtinybė pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo terminą. Pažymėjo, kad Perkančiosios organizacijos sprendimas neatitinka Pirkimo sutarties šalių bendradarbiavimo principo. Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas numato galimybę pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo terminą, esant objektyvioms priežastims, o nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios priežastys – pirkimo procedūros neplanuotai užsitęsė ir pasibaigė finansiniai metai, todėl ieškovė ir turi pateikti papildomus duomenis draudimo kompanijai. Ieškovė aktyviai veikė, siekdama pateikti užtikrinimą, bendravo ir bendradarbiavo su Perkančiąja organizacija, tuo tarpu ji trukdė ieškovei gauti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė bendradarbiavimo pareigos ir, tikėtina, siekė sudaryti Pirkimo sutartį su kita įmone – UAB „Versina“, kuri buvo paskelbta šio pirkimo laimėtoja, bet ieškovei pastebėjus, kad Perkančioji organizacija klaidingai suskaičiavo balus bei pateikus pretenziją, pasiūlymų eilė buvo pakeista.

Atsiliepimas

5. Atsakovė biudžetinė įstaiga Lietuvos rusų dramos teatras atsiliepime į ieškinį (e. b. l. 131–136) prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsiliepime pažymėjo, kad tiek Pirkimo dokumentuose, tiek pasirašytos Pirkimo sutarties 7.1 p. nurodomos sąlygos Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo terminui ir formai. Ieškovė žinojo, kad privalės pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Neįvykdžiusi minėtos sutarties sąlygos, ieškovė pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 86 str. 2 d., laikoma atsisakiusia Pirkimo sutarties. Atsakovė po Pirkimo procedūrų pabaigos neturi teisės keisti Pirkimo sąlygų, įskaitant Pirkimo sutarties 7.1 p. turinio, kadangi tai prieštarautų VPĮ įtvirtintiems imperatyvams dėl draudimo keisti esmines sutarties sąlygas po sutarties pasirašymo bei pažeistų pamatinius viešųjų pirkimų principus – tiekėjų lygiateisiškumą ir pirkimo procedūrų skaidrumą. Apie pareigą pateikti Pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimo priemonę ir nustatytus terminus ieškovė žinojo dar iki pasiūlymo pateikimo. Apie tai, kad būtent ieškovė laimėjo Pirkimą ji sužinojo dar 2019 m. sausio 7 d. Tuo tarpu pačios ieškovės su ieškiniu pateiktas įrodymas – Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 2019 m. sausio 22 d. raštas patvirtina, kad ieškovė į draudimo bendrovę dėl Sutarties vykdymo užtikrinimo priemonės gavimo kreipėsi tik 2019 m. sausio 18d.

7. Dėl atsisakymo pateikti ieškovei objekto statybos leidimą atsakovas pažymėjo, kad tokio prašymo iš draudimo bendrovės faktas yra neįrodytas – ieškovė nepateikė įrodymų, kad iš jos buvo prašoma tokio dokumento. Dėl statybos leidimo kopijos išdavimo ieškovė į atsakovą kreipėsi jau po to, kai buvo praleistas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės pateikimo terminas. Taip pat ieškovei, kaip savo srities profesionalei, gerai žinoma, kad visi statybos leidimai yra viešai prieinami ir skelbiami specialioje duomenų bazėje.

Šalies argumentai

8. Aplinkybė, kad ieškovė neturėjo savo finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, paneigiama faktu, kad ji pati kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo labai panašiu laikotarpiu, kai ieškovė buvo paskelbta Pirkimo laimėtoja, tad savo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus ji buvo parengusi ir galėjo operatyviai pateikti draudimo bendrovei. Teigia, kad ieškovė tikėtinai nebūtų gavusi Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dėl sunkios finansinės padėties ir skolų, kurios lėmė restruktūrizavimo bylos jai iškėlimą, nes užtikrinimo priemonės suteikimui, draudimo bendrovė vertina skolininko, prašančio išduoti užtikrinimo priemonę, finansinę padėtį.

9. Pažymėjo, kad šiuo metu ieškovė negalėtų būti laikoma pirkimo sąlygas atitinkančia tiekėja, kadangi egzistuoja vienas iš VPĮ 46 str. 3 d. 2 p. nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų – kai perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčiais, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir įsiskolinimo suma viršija 50 Eur. Iš viešai paskelbtos informacijos atsakovui tapo žinoma, kad ieškovė turi 96 682,88 Eur dydžio socialinio draudimo skolą (duomenys nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. kovo 4 d.).

10. Ieškovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (e. b. l. 175–180), kuriuose nurodo, jog atsakovės veiksmai pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais, o ieškovės pareikštas ieškinys turi būti patenkintinas visiškai.

11. Pažymėjo, kad atsakovė neteisingai interpretuoja, kas yra esminės sutarties sąlygos ir dėl kokių sąlygų po sutarties sudarymo nebegalima derėtis. Viešųjų pirkimų tarnyba yra aiškiai nurodžiusi, jog nėra pavyzdinio esminių sutarčių sąlygų sąrašo. VPĮ 87 str. nurodyta, koks turi būti sutarties turinys, tačiau nenurodyta, jog šios sąlygos yra išskirtinai esminės. Įstatyme neįvardinus atitinkamų sąlygų, kaip esminių, ir šalims nesusitarus, kad šios sąlygos bus laikomos esminėmis, derėtis dėl jų pakeitimo buvo galima. Sutarties vykdymo užtikrinimo pateikimas nėra esminė sąlyga.

12. Ieškovė laikėsi favor contractus (lot. prioriteto sutarties vykdymui principas) principo, bet atsakovė teikė pirmenybę sutarties nutraukimui. Ieškovė dar 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti terminą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimui, tačiau atsakovė su tokiu prašymu nesutiko ir Pirkimo sutartį vienašališkai nutraukė. Atsakovė netinkamai interpretuoja sąvokas: „atsisakymas“ ir „nutraukimas“. Pabrėžia, kad Pirkimo sutarties ji nei atsisakė, nei ketino atsisakyti, o priešingai – visi ieškovės veiksmai rodė siekį išsaugoti ir vykdyti Pirkimo sutartį.

Atsiliepimas

13. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė nebūtų pateikusi Pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimo, kadangi apie laimėtą konkursą sužinojo dar 2019 m. sausio 7 d., t. y. prieš pasirašant Pirkimo sutartį, o į draudimo bendrovę kreipėsi tik 2019 m. sausio 18 d., t. y. praėjus 11 dienų. Pirkimo sutartį su atsakove ieškovė pasirašė 2019 m. sausio 14 d., 10 dienų terminas baigėsi 2019 m. sausio 24, į draudimo bendrovę kreipėsi 2019 m. sausio 18, t. y. likus 6 dienoms iki galutinio termino pasibaigimo. Turėdama patirties gaunant tokius užtikrinimus, ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog per šį laikotarpį draudimo bendrovė išduos sutarties vykdymo užtikrinimą ir jį laiku galės pateikti atsakovei, tačiau dėl objektyvių priežasčių laiku nebuvo galima pateikti tokio sutarties vykdymo užtikrinimo. Ieškovei nekyla įstatyminė imperatyvi pareiga iš anksto žinoti ir iš anksto būti pasiruošus visus dokumentus, būtinus sutarties vykdymo užtikrinimo gavimui. Atkreipia dėmesį, kad Pirkimo laimėtoja buvo paskelbta 2018 m. gruodžio 26 d., o dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo į teismą kreipėsi tik 2019 m. sausio 29 d.

14. Atsakovė, matydama, kad ieškovė laiku nepateikė Pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimo, turėjo pareigą kreiptis į ieškovę bei nustatyti protingą terminą nepateiktų dokumentų pateikimui, bet atsakovė nesikreipė į ieškovę ir nenustatė jokio papildomo termino tokių dokumentų pateikimui. Atsakovė pažeidė pareigą rūpintis tinkamu Pirkimo sutarties įvykdymu.

15. Atsakovė iškreiptai ir netinkamai interpretuoja VPĮ 46 str. 3 d. 2 p., aiškindama, kad ieškovė, vadovaujantis šio įstatymo normomis viešuosiuose pirkimuose, nebegalėtų dalyvauti kaip tiekėja. Ieškovė nėra nuteista ir jos atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, nurodytas VPĮ 46 str. 2 d. Iš VPĮ 46 str. 5 d. redakcijos akivaizdu, kad egzistuojant viešajam interesui, pastarojo apsaugai yra teikiamas pirmumas, todėl pirkimo procedūroje dalyvaujantys pirkėjai nėra per se (lot. pats savaime) šalinami iš procedūrų net ir egzistuojant kažkokioms aplinkybėms, kurios galimai suteikia teisę perkančiajai organizacijai pašalinti tiekėją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė biudžetinė įstaiga Lietuvos rusų dramos teatras vykdė viešąjį pirkimą – „Lietuvos rusų dramos teatro pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų pirkimas“. Viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Litcon“ Pirkimo sutartimi (e. b. l. 22–43) įsipareigojo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Pirkimo sutarties pasirašymo. Pirkimo sutarties 7.1 p. nurodoma, jog jei ieškovė per nustatytą terminą nepateiks atsakovei Sutarties įvykdymo užtikrinimo, bus laikoma, jog ieškovė atsisako sudaryti Pirkimo sutartį. Negalėdama pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo per nustatytą terminą, ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti nustatytą terminą (e. b. l. 21). Atsakovei atsisakius pratęsti nustatytą terminą (e. b. l. 20), ieškovė 2019 m. sausio 28 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti statybos leidimą, kuris reikalingas siekiant gauti sutarties įvykdymo užtikrinimą (e. b. l. 45). Atsakovė tai daryti atsisakė ir nurodė, kad leidimo neteiks, nes ieškovė atsisakė savo pasiūlymo (e. b. l. 9). Ieškovė 2019 m. sausio 28 d. pateikė atsakovei pretenziją (e. b. l. 10–11), kurios reikalavimus atsakovė atmetė (e. b. l. 13–14).

17. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai Perkančioji organizacija: 1) Pirkimo sutarties 7.1 p. laikė esmine sutarties sąlyga; 2) atsisakė pratęsti ieškovei terminą Sutarties įvykdymo užtikrinimui pateikti; 3) laikė, jog ieškovė, negalėdama pateikti tokių dokumentų, atsisakė savo pasiūlymo.

18. Vadovaujantis VPĮ 17 str. 1 d., 2 d. 1 p. perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės normą, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 str. 3 d.).

19. Vadovaujantis teismų praktika, paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016). Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai pirkimo vykdytojas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (žr. ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija / Nyderlandai, C 368/10, 55 p. ir 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo Enterprise Focused Solutions, C 278/14, 27–29 p.).

20. VPĮ 87 str. nustatytas Pirkimo sutarties turinys, kuriame, be kita ko, turi būti nustatytas sutarties įvykdymo užtikrinimas (VPĮ 87 str. 1 d. 6 p.). Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos (VPĮ 86 str. 3 d.). Iš byloje esančios Pirkimo sutarties matyti, jog Pirkimo sutarties 7.1 p. yra įtvirtinta ieškovės pareiga ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Pirkimo sutarties pasirašymo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tuo atveju, jeigu ieškovė nurodytos pareigos neįvykdys, bus laikoma, jog ji atsisako sudaryti Pirkimo sutartį. Pirkimo sutartyje skyriuje „Pakeitimai“ nenurodyta, jog leidžiama Perkančiajai organizacijai, neorganizuojant atskiro pirkimo, daryti Pirkimo sutarties pakeitimus, susijusius su terminų pratęsimu dėl Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo.

21. Sistemiškai įvertinus VPĮ ir Pirkimo sutarties nuostatas, taip pat atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, darytina išvada, jog Perkančioji organizacija Pirkimo sutartyje nurodytas sąlygas dėl pasiūlymo užtikrinimo pagrįstai laikė esminėmis, kurios negalėjo būti keičiamos, nes, priešingu atveju, būtų pažeidžiami tiekėjų lygiateisiškumo ir pirkimo procedūrų skaidrumo principai.

22. Dėl ieškovės teiginių, jog Viešųjų pirkimų tarnyba yra nurodžiusi (e. b. l. 3, 182–183), kad terminas sutarties įvykdymo užtikrinimui, esant objektyvioms priežastis (kas nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, buvo), gali būti pratęstas, bei jog nėra jokio pavyzdinio esminių sutarčių sąlygų sąrašo, pažymėtina, jog tokie Viešųjų pirkimų tarnybos pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju Perkančiajai organizacijai nėra privalomojo pobūdžio, be to, pati Viešųjų pirkimų tarnyba viename iš savo išaiškinimų yra nurodė, jog terminas gali būti laikomu esmine sutarties sąlyga; pati perkančioji organizacija, priklausomai nuo pirkimo objekto, nustato esmines sutarties sąlygas.

23. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog šiuo atveju buvo objektyvios, nuo ieškovės veiksmų nepriklausančios priežastys minėtam terminui pratęsti, kad ieškovė nedelsiant po 2019-01-07 kreipėsi dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo gavimo ir kad šis užtikrinimas nebuvo gautas dėl nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių, kurių ji negalėjo numatyti teikiant pasiūlymą viešajam pirkime. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad net ir pratęsus nustatytą terminą 10 dienų laikotarpiu, sutarties įvykdymo užtikrinimas realiai būtų gautas.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai atsisakė pratęsti ieškovei terminą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui pateikti, o ieškovės nurodyti su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog toks atsakovės atsisakymas nelaikytinas bendradarbiavimo principo pažeidimu, kadangi, priešingu atveju, ieškovei būtų teikiamas prioritetas kitų tiekėjų atžvilgiu bei būtų pažeisti pamatiniai viešųjų pirkimų principai – tiekėjų lygiateisiškumo ir pirkimo procedūrų skaidrumo.

25. VPĮ 86 str. 2 d. nurodyta, jog jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Šioje įstatymo nuostatoje yra išvardintas baigtinis sąrašas alternatyvių sąlygų, kurioms esant tiekėjas laikomas atsisakiusiu sudaryti sutartį. Analogiškos nuostata, kaip minėta, yra nurodyta Pirkimo sutarties 7.1 p. Taigi, iš VPĮ ir Pirkimo sutarties nuostatų akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu tiekėjas nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, jis laikomas atsisakančiu sudaryti pirkimo sutartį.

26. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė Pirkimo sutarties 7.1 p. nustatytos pareigos neįvykdė. Šių aplinkybių neginčija ir pati ieškovė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, nors ir suėjus Pirkimo sutarties 7.1 p. nurodytam terminui, sutarties įvykdymo užtikrinimo nei teismui, nei atsakovei taip pat nepateikė. Taigi, ieškovei, kaip profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei, turėjo būti aiškiai suprantamos teisinės pasekmės nepateikiant pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento. Todėl ieškovei neįvykdžius Pirkimo sutarties 7.1 p. nustatytos pareigos, atsakovė 2019 m. sausio 28 d. sprendime pagrįstai laikė, jog ieškovė atsisakė savo pasiūlymo.

27. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog būtent atsakovė trukdė ieškovei gauti sutarties įvykdymo užtikrinimą, nes atsisakė pateikti objekto statybos leidimą, kurio prašė draudikai, kadangi byloje duomenų, jog draudikai prašė pateikti objekto statybos leidimą (e. b. l. 12) nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 str.), be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, pati ieškovė su prašymu pateikti statybos leidimą kreipėsi praėjus Pirkimo sutarties 7.1 p. nustatytas terminui (e. b. l. 45).

28. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog perkančioji organizacija pagrįstai 2019 m. sausio 14 d. sprendimu atsisakė pratęsti Pirkimo sutarties galiojimą užtikrinančio dokumento pateikimo terminą bei 2019 m. sausio 28 d. sprendimu laikė, jog ieškovė atsisakė pasiūlymo Pirkime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti minėtus Perkančiosios organizacijos sprendimus ieškovės nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

29. Dėl kitų proceso šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).

30. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pripažinus ieškovės pateiktą ieškinį nepagrįstą, turi būti sprendžiama dėl atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo.

31. Atsakovė pateikė teismui prašymą (e. b. l. 184–185) priteisti iš ieškovės 1 790 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prašyme detalizuojama, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos atsakovei, taip pat kartu su prašymu nurodoma, kad už jas sumokėta. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, jog pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DMSP20170572 suteiktos paslaugos buvo sumokėtos (e. b. l. 186, 187). Taigi, atsakovė realiai įrodė, jog patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. CPK 98 str. 2 d. nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir Rekomendacijos). Nors atsakovė nagrinėjamu atveju nedetalizavo, kiek konkrečiai patyrė bylinėjimosi išlaidų už suteiktas konkrečias teisines paslaugas, teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir specifiškumą, pateiktų dokumentų kiekį, taip pat tai, jog vien atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija už atsiliepimo parengimą Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 790 Eur.

33. Šioje byloje 2019-02-26 teismo nutartimi ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškinio priėmimo momentu ieškovui nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė šiuo atveju atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Papildomai pažymėtina, kad, kaip matyti iš LITEKO duomenų sistemos, teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovui yra apskųsta apeliacine tvarka (c.b. Nr. B2-2623-392/2019). Taigi, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 1500 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 4 p. b p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 str., 263–268 str., 270 str.,423⁸ str.,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litcon“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litcon” (į. k. 123228761) atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos rusų dramos teatras (į. k. 190754111) 1 790 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litcon” (į. k. 123228761) valstybės naudai 1500 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jelena Šiškina