- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-559-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02463-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- N. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.1Ieškinio samprata, jo turinys, elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas)
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. L. (N. L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. (N. L.) ieškinį atsakovei N. B. (N. B.) dėl įpareigojimo suteikti duomenis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio prašo: 1) įpareigoti atsakovę per 7 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo suteikti ieškovei duomenis apie Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje N2-2368-639/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą įvykdymą; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis O. B., po kurio mirties ieškovė ir palikėjo dukra K. B., Klaipėdos miesto 5-jo notaro biuro notarę R. K. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Kadangi turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo įgytas ieškovės ir palikėjo santuokos metu, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą: ieškovei į 5/8 turto dalį, K. B. į 3/8 turto dalį. Be to, palikėjo vardu buvo atidarytos bankų sąskaitas, kurios buvo padalintas proporcingai tarp įpėdinių. Vėliau paaiškėjo, kad po santuokos su N. B. nutraukimo, jos sutuoktinis (palikėjas) mokėjo akcinei bendrovei SEB bankui kredito įmokas pagal N. B. bei palikėjo kredito sutartį. Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimu šių asmenų santuoka buvo nutraukta ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys susitarė, kad piniginė prievolė pagal kredito sutartį yra sutuoktinių solidarioji prievolė, o pagal Sutarties 7 punktą N. B. įsipareigojo kiekvieną mėnesį į palikėjo banko sąskaitą pervedinėti 1/ 2 dalį pinigų sumos, kurią sumoka palikėjas vykdant įsipareigojimą bankui. Ieškovės teigimu, pardavus turtą su kreditoriumi buvo atsiskaityta. Pasak ieškovės, ji tokiu būdu, po savo sutuoktinio mirties paveldėjo ne tik jo turtą, bet ir jo teisę reikšti reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Ieškovė nurodo, kad jos atstovė kreipėsi į atsakovę su prašymu suteikti duomenis apie santuokos nutraukimo pasekmių sutarties įvykdymą, tačiau jokios informacijos negavo. Taip pat ieškovės atstovas kreipėsi į banką su prašymu suteikti banko sąskaitos išrašą, tačiau gavo neigiamą atsakymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo suteikti duomenis atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovės reikalavimai turėtų būti nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka. Nustatęs, kad ieškovė gali gauti jos prašomą informaciją – banko / bankų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus kitu būdu, o būtent, kreipiantis į teismą supaprastinto proceso tvarka dėl teismo leidimo išdavimo, konstatavo, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, todėl yra pagrindas jį atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio dalyką, lieka neaišku kokius banko išrašus nurodo teismas. Teigia, kad kredito įstaigų sąskaitų išrašai apie pinigų nurašymo gali parodyti tiktai palikėjo prievolės įvykdymą, tačiau nepagrindžia N. B. įsipareigojimo palikėjui įvykdymą. Nėra ginčo, kad palikėjas ir N. B. savo prievolę kreditoriui įvykdė, kreditą grąžino, tačiau kokiu būdu buvo įvykdytas skolininkų tarpusavis įsipareigojimas nėra žinoma.
3.2. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ir dėl šios priežasties priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Nurodo, kad teismas taip pat neįvertino ar ginčas nenagrinėtinas teisme, ar ieškovė reikiamą informaciją galėjo gauti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnio numatyta tvarka. Pažymi, kad teismas atsisakydamas priimti ieškinį galėjo paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė gali prašyti gauti informaciją apie atsakovės banko sąskaitas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Šioje byloje apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį kaip nenagrinėtiną ginčo teisena, kadangi teismo vertinimu ieškovės reikalavimai nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškinio dalyką, lieka neaišku kokius banko išrašus nurodo teismas. Pažymi, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ir dėl šios priežasties priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo atsakovę įpareigoti atlikti veiksmus - įpareigoti atsakovę per septynių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo suteikti ieškovei duomenis apie Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje N2-2368-639/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą įvykdymą
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (lot. pagal pareigas), tai yra teismas turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Nepaisant to, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį kaip nenagrinėtina ginčo teisena, vertino, kad apeliantė iš esmės reikalauja išduoti teismo leidimą gauti banko ir (ar) atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus apie kredito įvykdymą, dėl ko ieškovė turėtų teikti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju pareikštu ieškiniu siekia gauti ne bankų išrašus, o įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus - suteikti apeliantei duomenis apie atsakovės ir palikėjo O. B. sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tinkamą įvykdymą. Pažymėtina, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ieškovo pareikštus reikalavimus reikia vertinti ne formaliai, o atsižvelgti į tai, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė teikdama ieškinį siekia įpareigoti atsakovę pateikti jai informaciją, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2368-639/2013 patvirtintoje N. B. ir O. B. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties septintasis punktas yra tinkamai įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtos bylos duomenis, nustatė, kad šalys (N. B. ir O. B.) nutraukdami santuoką ir sudarydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį be kita ko, septintuoju sutarties punktu susitarė, kad N. B. įsipareigoja kiekvieną mėnesį pervedinėti į O. B. banko sąskaitą ½ dalį pinigų sumos, kurią kas mėnesį kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas nurašo nuo O. B. banko sąskaitos esamos paskolos dengimui ir palūkanų mokėjimui. O. B. banko sąskaita, į kurią sutuoktinė (N. B.) įsipareigoja mokėti pinigus – (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Swedbank.
12. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek minėtos sutarties nuostatas (nutarties 12 punktas), tiek apeliantės pateikto ieškinio dalyką ir pagrindą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju apeliantė iš esmės siekia gauti informaciją apie sutarties tinkamą įvykdymą, kuri gali būti gauta remiantis akcinės bendrovės SEB bankas ir akcinės bendrovės Swedbank banko sąskaitų duomenimis, nurodytais nutarties 12 punkte. Pažymėtina, jog minėtoje byloje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė į kokią konkrečią O. B. banko sąskaitą bus pervedamos lėšos, taip pat nurodyta, jog lėšas gautas banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nurašys pati kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas, todėl apeliantę turi galimybę, taip kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 579 straipsnio pagrindu, supaprastinto proceso tvarka teikti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir disponuojant bankų sąskaitų duomenimis įvertinti, ar Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2368-639/2013 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties septintasis punktas yra tinkamai įvykdytas. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, jog galbūt N. B. pinigus išmokėjo galbūt vienkartine išmoka, ar galbūt sumokėjo K. B., tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju reiškiamas reikalavimas ne dėl skolos priteisimo, o dėl duomenų pateikimo, į tai, kad apeliantė, kaip O. B. turto paveldėtoja, turi teisę minėto teismo sprendimo pagrindu teikti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo gauti banko sąskaitų išrašus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantės reikalavimai nenagrinėtini ginčo teisena ir apeliantė turi teisę teikti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo supaprastinta proceso tvarka, taip kaip numato CPK XXXIX skyrius.
13. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, padarė teisingas išvadas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų (CPK 329, 330, 338 straipsniai). Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties.
14. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.