Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1210/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-09
Bylos Nr.: 2A-1210/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00714-2011-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Alvydas Poškus, Vigintas Višinskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“
Atsakovas: V. G., A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kryptis“

Kategorijos

27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1210/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00714-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 27.7; 44.2.4; 44.2.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, atsakovų V. G., A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kryptis“, V. G., A. J., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė “Nigema” dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama žalos, padarytos kreditoriui juridinio asmens dalyvių veiksmais, atlyginimo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų V. G., A. J., UAB „Statybų kryptis“ solidariai ieškovo naudai 111 786,30 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2007 m. lapkričio 5 d. sudarė gamybos sutartį Nr. 0511/07/G (toliau – Sutartis) su UAB „Nigema“, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti Sutartyje nustatytus darbus (pagaminti gaminius), o UAB „ Nigema“ įsipareigojo priimti gaminius ir atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. 2008 m. balandžio 3 d. pasirašytas papildomas susitarimas prie Sutarties. UAB „Nigema“ neapmokėjo PVM sąskaitų-faktūrų: 2008 m. lapkričio 19 d. MIT Nr. 005205 - skolos suma 236,79 Lt; 2008 m. lapkričio 20 d. MIT Nr. 005214 - skolos suma 19660,36 Lt; 2009 m. sausio 19 d. MIT Nr. 000029 - skolos suma 32882,41 Lt; 2009 m. sausio 21 d. MIT Nr. 000030 - skolos suma 3142,55 Lt. Pagal Sutartį ieškovas turi teisę pareikalauti sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną (Sutarties 6.2 p.). Delspinigiai (arba palūkanos) skaičiuojami iki bankroto bylos UAB „Nigema“ iškėlimo dienos, t.y. iki 2009 m. lapkričio 18 d. Ieškovas taip pat pateikė UAB „Nigema“ kelias sąskaitas už atliktus darbus, dėl kurių atlikimo šalys nebuvo pasirašiusios atskiros rašytinės sutarties, t.y.: 2008 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra MIT Nr. 000123 - skolos suma -10903,09 Lt; 2008 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita-faktūra MIT Nr. 000124 - skolos suma 7208,41 Lt. Dėl darbų pagal pastarąsias sąskaitas sutartis sudaryta nebuvo, todėl joms taikomos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, kuriose nustatomas palūkanų normos dydis, t.y. vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (2 str. 3 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Nigema“ bankroto bylą. 2010 m. balandžio 28 d. UAB „Nigema“ pripažinta bankrutavusia. Ji negali atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Mitnija“ dėl UAB „Nigema“ akcininkų ir su akcininkais susijusios UAB „Statybų kryptis“ nesąžiningų veiksmų, minėti asmenys solidariai turi atlyginti ieškovui padarytą žalą -111 786,30 Lt. BUAB „Nigema“ akcininkais buvo atsakovai V. G. (51 proc. akcijų), jis buvo ir vadovas, bei A. J. (49 proc. akcijų). Atsakovams V. G. ir A. J. taikytina atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes tik jie sprendė visus įmonės valdymo ir veiklos klausimus. Jų nesąžiningus veiksmus patvirtina šios faktinės aplinkybės: 2010 m. kovo 31 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. AU12-86 nustatyta, jog BUAB „Nigema“ grąžino atsakovui V. G. 2009 m. rugsėjo 14 d., t.y. likus tik dviem mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo 60 000 Lt paskolą. Būdamas bendrovės generaliniu direktoriumi, jis negalėjo nežinoti apie pradelstus įsiskolinimus ieškovui. Akcininkams 2009 m. spalio 28 d. iš kasos buvo išmokėta po 50 000 Lt dividendų. Jie priėmė sprendimą išmokėti dividendus tuomet, kai BUAB „Nigema“ buvo nemoki. 2009 metais UAB „Nigema“ suteikė 190 000 Lt paskolų UAB „Vendis“ bei įnešė į UAB „Vendis“ 620 699,79 Lt turtinį finansinį įnašą, 2009 m. vasario 3 d. laidavimo sutartimi UAB „Nigema“ laidavo AB „Swedbank“ už UAB „Vendis“ įsipareigojimus pagal 20 mln. Lt paskolos sutartį. AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas, kilęs iš laidavimo sutarties, sudaro net 88,68 proc. visų kreditorinių reikalavimų; UAB „Vendis“ yra bankrutuojanti ir iš jos UAB „Nigema“ neatgaus nei paskolintų pinigų, nei kitokių finansinių įnašų.

Atsakovas V. G. buvo ne tik UAB „Nigema“ vienasmenis valdymo organas (direktorius) ir akcininkas, bet ir tuo pačiu metu dirbo UAB „Statybų kryptis“. Ši aplinkybė patvirtina, jog BUAB „Nigema“ ir UAB „Statybų kryptis“ buvo tarpusavyje susijusios bendrovės. Be V. G. UAB „Statybų kryptis“ dirbo UAB „Nigema“ vyr. buhalterė R. B., t.y. asmenys, kurie turėjo teisę priimti svarbius sprendimus UAB „Nigema“, tuo pačiu metu buvo ir UAB „Statybų kryptis“ darbuotojais. Nustatyta, jog iš BUAB „Nigema“ į UAB „Statybų kryptis“ be V. G. ir R. B. perėjo dar daugiau darbuotojų. Tiek UAB „Nigema“, tiek UAB „Statybų kryptis“ analogišką veiklą vykdė tuo pačiu adresu, UAB „Statybų kryptis“ pardavimus pradėjo deklaruoti nuo 2009 m. liepos mėnesio. Tikėtina, kad UAB „Nigema“ turtas ir ūkinė komercinė veikla buvo perkelta į UAB „Statybų kryptis“, vykdant bendrovės valdymo ir kitus veiksmus, kurie buvo nukreipti siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, įskaitant ieškovu. Iki UAB „Nigema“ bankroto ieškovas bendradarbiavo su UAB „Nigema“, tačiau po bankroto aktyviau veiklą vystyti pradėjo atsakovas UAB „Statybų kryptis“, perėmusi UAB „Nigema“ verslą ir darbuotojus. Verslo perėmimą patvirtina šios faktinės aplinkybės: UAB „Nigema“ prieš bankrotą pardavė ilgalaikį turtą UAB „Statybų kryptis“ mažesnėmis kainomis negu jų likutinė vertė -nuostolis 48 298,39 Lt. Tokiais bendrais atsakovų veiksmais buvo sumažintas UAB „Nigema“ turtas ir galimybės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. 2009 m. rugsėjo 1 d. tarp UAB „Nigema“ ir atsakovo UAB „Statybų kryptis“ sudaryta panaudos sutartis, kuria UAB „Nigema“ perdavė UAB „Statybų kryptis“ neatlygintinai naudoti lengvąjį automobilį NISSAN ALMEDA. Atsakovo UAB „Statybų kryptis“ sąskaitos UAB „Nigema“ ypač padidėjo tik nuo 2009 m. rugpjūčio 30 d. iki 2009 m. spalio 30 d., t.y. tik likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, kaip matyti iš pateiktų sąskaitos išrašų, buvo atliktas sudengimas, t.y. realūs piniginiai mokėjimai nebuvo atliekami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovų V. G. ir A. J. solidariai 76 850,57 Lt žalos atlyginimo, po 1 153 Lt žyminio mokesčio bei po 1 750 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškinį likusioje dalyje ir atsakovui UAB „Statybų kryptis“ atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prieš bankroto bylos įmonei iškėlimą UAB „Nigema“ 2009 m. rugsėjo 14 d. grąžino 60 000 litų paskolą atsakovui V. G.; abiem atsakovams – akcininkams 2009 m. spalio 28 d. iš kasos buvo išmokėta po 50 000 litų dividendų; akcininkai priėmė sprendimus (2009 m. liepos 22 d. akcininkų susirinkimo protokolas) už žemesnę nei likutinė vertė perleisti atsakovui UAB „Statybų kryptis“ UAB „Nigema“ turtą (mechanizmus) kuriuos vos po dviejų savaičių UAB „Nigema“ , atstovaujama V. G., išsinuomojo iš UAB „Statybų kryptis“ už iš esmės tokią pat kainą, už kurią turtas buvo perleistas; 2009 metais UAB „Nigema“ suteikė 190 000 Lt paskolų UAB „Vendis“ bei įnešė į UAB „Vendis“ 620,699,79 Lt turtinį finansinį įnašą, 2009 m. vasario 3 d. laidavimo sutartimi UAB „Nigema“ laidavo AB „Swedbank“ už UAB „Vendis“ įsipareigojimus pagal 20 mln. Lt paskolos sutartį. Todėl teismas sprendė, kad dėl akcininkų veiksmų buvo sumažintas UAB „Nigema“ mokumas ir ji negalėjo įvykdyti savo prievolės sumokėti kreditoriui UAB „Mitnija“ susidariusią skolą. Teismas nurodė, jog akcininkai (atsakovai) negalėjo nežinoti, kad jų elgesys aukščiau išvardintų duomenų pagrindu, neigiamai veikia bendrovės mokumą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Todėl darė išvadą, kad atsakovų veiksmai buvo nesąžiningi, dėl ko jiems taikytina atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Mitnija“ kreditorinis reikalavimas 76 850,57 Lt sumai UAB „Nigema“ bankroto byloje, dėl ko teismas sprendė, jog didesne dalimi tenkinti ieškinio nėra pagrindo, iš atsakovų priteistina solidariai 76 850,57 Lt.

Teismas atmetė ieškinį UAB „Staybos kryptis“. Nurodė, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad BUAB „Nigema“ ir UAB „Statybų kryptis“ buvo tarpusavyje susijusios bendrovės, UAB „Nigema“ verslas buvo perkeltas UAB „Statybų kryptis“ (kaip teigė ieškovas), nes tokios aplinkybės nurodymo nepakanka tokio pobūdžio išvadai - atsakovas V. G. niekada tuo pačiu metu nedirbo abiejose bendrovėse, jis iš BUAB „Nigema“ buvo atleistas ĮBĮ nustatyta tvarka, o į UAB „Statybų kryptis“ pavaduotoju gamybai pareigoms pradėjo dirbti po to, kai UAB „Nigema“ buvo iškelta bankroto byla. Tokių ieškovo teiginių, teismo nuomone, nepatvirtina ir kitos jo nurodomos aplinkybės, nors UAB „Nigema“ bei UAB „Statybų kryptis“ ir buvo susiję verslo ryšiais. BUAB „Nigema“ pardavusi UAB „Statybų kryptis“ dalį technikos priemonių, vėliau keletą jų nuomojosi, kadangi ir toliau vykdė veiklą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą dalyje dėl solidariai priteistos žalos iš atsakovų V. G. ir A. J. ir ieškinį šioje dalyje atmesti (t. 8, b. l. 177-186). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 str., 177 str. 1 d., 2 d., 185 str.), nes neįvertino aplinkybės, ar V. G. ir A. J. turėjo realią galimybę numatyti, kad akcininkų priimti sprendimai neigiamai paveiks UAB „Nigema“ gebėjimą vykdyti savo prievoles.

2. Ieškovo argumentas neva UAB „Nigema“ negalėjo grąžinti atsakovui V. G. paskolos iki neatsiskaitė su ieškovu yra nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė tikslaus šalių užfiksuoto atsiskaitymo termino pagal 2007 m. lapkričio 5 d. gamybos sutarties 2008 m. balandžio 3 d. papildomą susitarimą, ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsiskaitymo pagal sutartinius įsipareigojimus iš UAB „Nigema“ nereikalavo.

3. Atsakovai V. G. ir A. J. buvo pagrįstai įsitikinę, kad UAB „Vendis“ atsiskaitys už atliktus darbus, nes statybos objektą finansavo bankas, ir šios aplinkybės patvirtina, kad jie buvo apdairūs, priimdami sprendimą sudaryti genrangos sutartį ir vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovams V. G. ir A. J. buvo išmokėta po 50 000 Lt dividendų. Atsakovai buvo paskolinę šiuos pinigus UAB „Nigema“, t.y. aštuoniems mėnesiams suteikė bendrovei neprocentinę paskolą, siekdami ją išsaugoti, rizikuodami savo asmeninėmis lėšomis, todėl realiai atsakovams buvo grąžinta skola, suėjus skolos grąžinimo terminui.

5. Teismas nepagrįstai atsakovų nesąžiningumą vertino pagal jų sprendimus perleisti UAB „Statybų kryptis“ turtą už kainą žemesnę nei likutinė vertė, nes šie sprendimai priimti siekiant išsaugoti bendrovės veiklą sparčiai besivystančios ekonominės krizės laikotarpyje. Parduota technika neturėjo paklausos, ją pardavus atsiskaityta už atliktus darbus su subrangovu, išvengta papildomų nuostolių, susijusiu su nereikalingos technikos priežiūra.

6. Bylos duomenys paneigia teismo prielaidas, kad atsakovai V. G. ir A. J. suteikė iš UAB „Nigema“ lėšų 190 000 Lt paskolą UAB „Vendis“, kadangi 190 000 Lt buvo sumokėti vykdant genrangos sutarties 5.2.2 punkto sąlygas.

7. Įskaitymai tarp UAB „Nigema“ ir UAB „Statybų kryptis“ atlikti CK 6.130 ir 6.131 straipsnių pagrindu ir yra teisėti. Byloje nėra duomenų , kad ieškovas ar kiti kreditoriai būtų kreipęsi į UAB „Nigema“ dėl skolų įskaitymo atlikimo.

8. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimo pareiškimą UAB „Nigema“ dėl 74 033,61 Lt skolos sumokėjimo, po to kai UAB „Nigema“ neatsiskaitė sutartyje nustatytu terminu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai savo veiksmais suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, t.y. UAB „Statybų kryptis“.

9. Ieškovui neatlikus UAB „Nigema“ skolos inventorizacijos, nebuvo sekama skolų įtaka ieškovo finansinei padėčiai ir tokiu neveikimu ieškovas prisiėmė sau UAB „Nigema“ skolos negrąžinimo riziką.

10. UAB „Nigema“ nemokumą sukėlė ne atsakovų veiksmai, susiję su 100 000 Lt paskolos grąžinimu V. G. ir A. J.. Kreditoriniai įsipareigojimai iki 2008 m. lapkričio 3 d. gerangos sutarties sudarytos su UAB „Vendis“ vykdymo buvo realiai kontroliuojami ir nesudarė rizikos UAB „Nigema“ nemokumui, o neatsiskaitymą su ieškovu lėmė UAB „Nigema“ bankrotas, sukeltas AB „Swedbank“ ir UAB „Vendis“ veiksmais vykdant 2008 m. lapkričio 3 d. sudarytą genrangos sutartį.

Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. 9, b. l. 4-12). Skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas neįvertino, kad sprendimo dėl dividendų priėmimo metu, t.y. 2009 m. balandžio 28 d. nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad dėl šio sprendimo ateityje gali kilti tariama žala ieškovui. Išmokėti dividendai buvo panaudoti ne asmeniniams, o pačios UAB „Nigema“ įsipareigojimams prieš kreditorius dengti. Dividendų faktinis išmokėjimas buvo įmonės direktoriaus V. G. dispozicijoje.

2. Sprendimas parduoti turtą buvo priimtas siekiant užtikrinti didesnį apyvartinių lėšų kiekį įmonėje, turtas buvo parduotas realia tuomet buvusia rinkos verte, kuri buvo mažesnė už likutinę vertę, ir buvo įmonei ekonomiškai naudingas. Sprendimą priėmė įmonės vadovas V. G.. Bendrovės turtas sumažėjo, o tuo pačiu sumažėjo galimybės įvykdyti įsipareigojimus, dėl įmonės kaip mokesčių mokėtojos prievolės mokėti į biudžetą PVM ir kitus mokesčius.

3. Atsakovai, finansuodami ir laiduodami už UAB „Vendis“ vystomą projektą, kaip tik stengėsi įmonei užtikrinti garantuotą ilgalaikį veiklos tęstinumą, todėl nesėkmė šiuo atveju gali būti vertinama kaip nepasiteisinusi verslo rizika, o ne atsakovo nesąžiningi veiksmai.

4. Teismas turėjo ieškovo ieškinį atmesti arba sumažinti atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas buvo nerūpestingas ir, turėdamas galimybę įskaityti skolas, to nepadarė savo rizika (CK 6.259 str., 6.245 str. 6 d.).

5. A. J. veiksmai, kaip UAB „Nigema“ akcininko, nėra priežastiniame ryšyje su tomis aplinkybėmis, jog UAB „Mitnija“ neatgavo skolos. Įmonei vadovavo V. G.. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų lemiančių UAB „Nigema“ nemokumą. Bankroto byloje nebuvo nustatytas sandorių, galėjusių pažeisti kreditorių teises, nebuvo padaryta išvada, kad dėl akcininkų neteisėtų veiksmų ar su UAB „Statybų kryptis“ sudarytų sandorių padidėjo UAB „Nigema“ nemokumas, nebuvo konstatuotas tyčinis bankrotas.

Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau- VMI) patikrinimų skyriaus vyr. specialistę L. Š.. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas Kauno apskrities VMI patikrinimo pažyma, kurioje daug netikslumų (tokių kaip nesutampantys duomenys dėl V. S. užimamų pareigų UAB „Nigema“, kurioje jis niekada nedirbo) ir neaiškumų.

Ieškovas UAB „Mitnija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai (t. 9, b. l. 19-27). Skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus atsakovo UAB „Statybų kryptis“ atžvilgiu, nes bendrais suderintais UAB „Nigema“ akcininkų ir vadovų bei UAB „Statybų kryptis“ veiksmais, siekiant išvengti įsipareigojimų UAB „Nigema“ kreditoriams, verslas (darbuotojai, turtas) buvo perkeltas iš UAB „Nigema“ į UAB „Statybų kryptis“, nedelsiant buvo iškelta bankroto byla UAB „Nigema“, kuri neatsiskaitė su savo kreditoriais ir tokiu būdu ieškovui padaryta žala.

2. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes reikalavimai UAB „Statybų kryptis“ buvo grindžiami ne CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, o bendraisiais civilinės atsakomybės principais, t.y. teisingumo ir sąžiningumo, CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.279 straipsnio 1 dalimi.

3. Atsižvelgiant į sandorių tarp UAB „Nigema“ ir UAB „Statybų kryptis“ gausą prieš iškeliant bankroto bylą, į tai, kad tokie sandoriai buvo ne tik nenaudingi UAB „Nigema“, bet ir nuostolingi, kad atsakovai niekaip negalėjo logiškai ir nuosekliai paaiškinti priimtų sprendimų ir sudarytų sandorių, pagrįsti jų ekonominio ar kitokio tikslingumo ar naudingumo, darytina išvada, jog atsakovas UAB „Statybų kryptis“ tikrai žinojo, kad šiais sandoriais pažeidžiami UAB „Nigema“ kreditorių interesai.

4. Teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą (CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.). Bankroto byloje ir šioje byloje reiškiami reikalavimai nėra tapatūs. Šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl žalos, padarytos nesąžiningais veiksmais, kuri turi būti atlyginta visiškai.

5. Teismas turėjo tenkinti ieškovo UAB „Mitnija“ reikalavimą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovai V. G. ir A. J. atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 9, b. l. 33-39; 62-73). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais.

1. Teismas pagrįstai netaikė UAB „Statybų kryptis“ atsakomybės CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes jis nebuvo UAB „Nigema“ dalyvis, ir bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, nes ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

2. Ieškovė nerealizavo savo teisės pareikšti iškeltoje UAB „Nigema“ bankroto byloje reikalavimo dėl tyčinio bankroto, kuris būtų susijęs su atsakovų V. G., A. J. ir UAB „Statybų kryptis“ nesąžiningais veiksmais.

3. Pardavus techniką, UAB „Nigema“ sumažino veiklos sąnaudas, nes ženkliai sumažėjus statybos darbų apimčiai 2009 m. pagrindiniai darbai buvo atliekami pagal genrangos sutartį, sudarytą su UAB „Vendis“, ir didesnė dalis technikos nebuvo naudojama, buvo būtinos lėšos technikos priežiūrai ir remontui.

4. Ieškovo argumentai, kad UAB „Nigema“ perkėlė savo verslą į UAB „Statybų kryptis“, yra nepagrįstas. UAB „Nigema“ ir UAB „Statybų kryptis“ buvo susiję verslo ryšiais.

5. Didesne dalimi ieškinio tenkinti nėra pagrindo. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 2 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 76 850,57 Lt sumai. UAB „Nigema“ skola UAB „Mitnija“ sudaro kreditorinio reikalavimo sumą.

Atsakovas V. J. atsliepimu prašė tenkinti atsakovo V. G. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais (t. 9, b. l. 62-73).

Atsakovas UAB „Statybų kryptis“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atsakovų A. J. ir V. G. apeliacinius skundus tenkinti, o ieškovo UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 9, b. l. 42-60). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais.

1. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad po UAB „Nigema“ bankroto aktyviau verslą pradėjo vystyti UAB „Statybų kryptis“, kadangi UAB „Statybų kryptis“ sėkmingai vykdė veiklą dar iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Nigema“.

2. Technika, kurią įsigijo UAB „Statybų kryptis“, vėliau buvo parduota kaip metalo laužas, kas patvirtina, jog UAB „Nigema“ buvo ekonomiškai nenaudinga perleisti naudotą techniką už 5,35 procentais mažesnę nei likutinė vertė kainą, tokiu būdu išvengiant daug didesnių nuostolių.

3. Atlikti UAB „Nigema“ ir UAB „Statybų kryptis“ tarpusavio skolų įskaitymai rodo įprastą verslo praktiką. Ieškovas taip pat turėjo teisę ir realią galimybę įskaityti tarpusavio skolas, tačiau šia teise nepasinaudojo.

4. UAB „Statybų kryptis“ nėra UAB „Nigema“ dalyvis, todėl nėra jokio pagrindo kilti jos atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Nėra visų būtinų sąlygų viseto atsakovo UAB „Statybų kryptis“ civilinei atsakomybei CK 6.279 straipsnio 1 dalies pagrindu kilti.

5. Ieškovas, pateikdamas nepagrįstą ir iš esmės tapatų ieškinį jo pareikštam kreditoriniam reikalavimui, ne tik piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, bet ir siekia išvengti patvirtinto BUAB „Nigema“ kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo bei tokiu būdu sąmoningai siekia trukdyti UAB „Statybų kryptis“ vykdyti veiklą.

6. Sutinka su atsakovų A. J. ir V. G. apeliacinių skundų argumentais juose nurodomais motyvais.

7. Prašė tenkinti atsakovo A. J. prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje apklausti liudytoją Kauno apskrities VMI vyr. specialistę L. Š..

Ieškovas UAB „Mitnija“ atsiliepimu į atsakovų V. G. ir A. J. apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 9, b. l. 74-94). Nurodo, kad apeliantai V. G. ir A. J. priėmė sprendimus, kurie lėmė UAB „Nigema“ negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, t.y. prieš pat bankroto bylos iškėlimą, kuri buvo iškelta akcininko ir vadovo V. G. iniciatyva, grąžinama 60 000 Lt paskola V. G., nors jokia paskolos sutartis bendrovėje nebuvo sudaryta; prieš pat bankroto bylos iškėlimą akcininkams jų sprendimu, esant neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, išmokami dividendai (100 000 Lt), nors sprendime, kurių pagrindu jie išmokėti, nurodyta dividendų suma- 0 Lt; prieš pat bankroto bylos iškėlimą akcininkai priima sprendimus už žemesnę nei likutinė vertė perleisti UAB „Nigema“ turtą (mechanizmus) atsakovui UAB „Statybų kryptis“, kurių didžiąją dalį vėliau UAB „Nigema“, atstovaujama akcininko V. G., išsinuomoja už iš esmės tokią pat kainą, už kurią turtas buvo perleistas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad BUAB „Nigema“ akcininkais buvo atsakovai V. G., turintis 49 procentus akcijų, ir A. J., turintis 51 procentą akcijų. Be to, V. G. buvo ir bendrovės direktorius, o A. J. – bendrovės darbuotojas. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Nigema“ iškelta bankroto byla. 2009 m. rugsėjo 14 d., likus dviems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, BUAB „Nigema“ akcininkas ir vadovas V. G. priėmė sprendimą grąžinti sau 60 000 Lt paskolą (t. 1, b. l. 71). 2009 m. spalio 28 d., likus kelioms savaitėms iki bankroto bylos iškėlimo, akcininkams atsakovams V. G. ir A. J. iš kasos buvo išmokėta po 50 000 litų dividendų (t. 1, b. l. 71). 2009 m. liepos 22 d. akcininkai V. G. ir A. J. priėmė sprendimus už žemesnę (48 298 Lt) nei likutinė vertė perleisti BUAB „Nigema“ turtą (mechanizmus) atsakovui UAB „Statybų kryptis“, kuriuos po dviejų savaičių UAB „Nigema“, išsinuomojo iš UAB „Statybų kryptis“ (t. 1, b. l. 63, 84 ). Be to, 2009 metais UAB „Nigema“ suteikė 190 000 Lt paskolų UAB „Vendis“ bei įnešė į UAB „Vendis“ 620 699,79 Lt turtinį finansinį įnašą (t. 7, b. l. 17). 2009 m. vasario 3 d. laidavimo sutartimi UAB „Nigema“ laidavo AB „Swedbank“ už UAB „Vendis“ įsipareigojimus pagal 20 mln. Lt paskolos sutartį (t. 7, b. l. 128). 2009 m. liepos 29 d., 2009 m. rugsėjo 30 d., 2009 m. spalio 31d., 2009 m. lapkričio 3 d. buvo atlikti keturi BUAB „Nigema“ ir UAB „Statybų kryptis“ tarpusavio reikalavimų įskaitymai (t. 2, b. l. 143-144; t. 7, b. l. 55-56, b.l. 62-77, b.l. 78). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie nustatyti akcininkų veiksmai sumažino UAB „Nigema“ mokumą bei suteikė pirmenybę UAB „Statybų kryptis“ prieš kitus kreditorius, todėl iš atsakovų CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu solidariai priteisė 76 850,57 Lt sumą, atitinkančią bankroto byloje patvirtintą ieškovo finansinį reikalavimą BUAB „Nigema“. Ieškinio reikalavimas UAB „Statybų kryptis“ dėl žalos atlyginimo netenkintas kaip nepagrįstas.

Apeliantai (akcininkai), kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą, aukščiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, iš esmės nesutikdami su jų vertinimu. Jie tvirtina, kad aukščiau minėti sandoriai buvo teisėti, kai kuriais priimtais sprendimais buvo siekiama išgelbėti įmonės vystomą verslą. Tuo tarpu ieškovas ne tik nesutinka su jam priteistu žalos dydžiu, tačiau taip pat mano, kad UAB „Statybų kryptis“ yra atsakinga už jam kilusią žalą, remiantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos

Atsakovas A. J. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teigdamas, kad Kauno apskrities VMI patikrinimo pažymoje esantys netikslumai ir neaiškumai gali būti pašalinti tik į teismo posėdį išsikvietus Kauno apskrities VMI patikrinimų skyriaus vyr. specialistę L. Š..

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Nagrinėjamu atveju žodinio proceso būtinybė grindžiama siekiu pašalinti Kauno apskrities VMI patikrinimo pažymoje esančius netikslumus, išsikvietus į teismo posėdį liudytoją, tačiau vienintelis atsakovo nurodomas netikslumas, kurį siekiama pašalinti, yra duomenys dėl V. S. užimamų pareigų UAB „Nigema“, kurioje jis, apelianto teigimu, niekada nedirbo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nėra aplinkybės, kurių negalima tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Juolab, kad aplinkybę, kad V. S. nedirbo UAB „Nigema“ patvirtina VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. (8.48) ALR-922 (t. 7, b. l. 99). Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka, Kauno apskrities VMI pažyma į byla pateikta pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, atsakovai turėjo visas galimybes būti išklausytu, pasinaudojant įstatymo jam suteiktomis teisėmis tiek kviečiant į teismo posėdį pageidaujamus liudytojus, tiek ginčijant pačioje pažymoje esančius duomenis. Taigi šiuo atveju teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi šalys procesiniuose dokumentuose yra pateikusios visus savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta. Todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Ribotos civilinės atsakomybės bendrovės (AB, UAB ir pan.) neatsako pagal dalyvio prievoles, o dalyvis neatsako pagal įmonės prievoles (CK 2.50 str. 2 d.), išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Šios taisyklės išimtis numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią juridiniam asmeniui negalint įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Subsidiarioji atsakomybė yra tokia atsakomybės rūšis, kai subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Bankroto proceso stadija neriboja kreditoriaus teisių kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios įmonės skolos priteisimo tiesiogiai iš jos akcininkų. Tokiu būdu nustatyta papildoma atsakomybė įmonės dalyviams (akcininkams), jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Taigi, juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriui (-iams) CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti konstatuota tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. nesąžiningus, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėtus ir kaltus (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmus; juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės; priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolę. Šiame kontekste pastebėtina, kad byloje nėra ginčo, jog trečiasis asmuo negali įvykdyti savo prievolių ieškovui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011).

Dėl atsakovų V. G. ir A. J. apeliacinių skundų argumentų

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovų V. G. ir A. J. nesąžiningumą grindė būtent jų, kaip BUAB „Nigema“ akcininkų, priimtais sprendimais, lėmusiais negalėjimą atsiskaityti su ieškovu, o ne BUAB „Nigema“ vadovo neteisėtais, priešingais įmonės interesams, veiksmais. Tokiu atveju atsakovo A. J. nurodoma aplinkybė, kad įmonės vadovu buvo V. G., neeliminuoja jo kaip įmonės dalyvio atsakomybės už nesąžiningus veiksmus priimant sprendimus, mažinančius bendrovės mokumą ir jos galimybes atsiskaityti su ieškovu. Nors atsakovai nesutinka, kad jų priimti sprendimai neigiamai paveikė bendrovės mokumą ir jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais, bylos aplinkybės leidžia spręsti priešingai.

Minėta, kad nėra esminio ginčo dėl faktinių aplinkybių - UAB „Nigema“ akcininkai V. G. ir A. J. 2009 m. prieš pat bankroto bylos iškėlimą priėmė sprendimus, kurie apribojo bendrovės galimybes atsiskaityti su ieškovu: V. G. buvo grąžinta 60 000 Lt dydžio paskola; akcininkams išmokėti 100 000 Lt dydžio dividendai; priimti sprendimai už žemesnę nei likutinė vertė perleisti bendrovės turtą, kurio didžiąją dalį UAB „Nigema“ tuojau pat išsinuomojo; 2009 m. UAB „Nigema“ suteikė UAB „Vendis“ 190 000 Lt paskolų bei įnešė į UAB „Vendis“ 620 699,79 Lt turtinį finansinį įnašą, o 2009 m. liepos-lapkričio mėnesį atlikti keturi UAB „Nigema“ ir UAB „Statybų kryptis“ tarpusavio reikalavimų įskaitymai. Apeliantai (akcininkai) iš esmės nesutinka su teismo vertinimu, jog aukščiau išvardinti akcininkų veiksmai sumažino UAB „Nigema“ mokumą ir galimybes atsiskaityti su ieškovu, teigiant, jog apeliantų veiksmai yra teisėti, be to, dalimi minėtų sprendimų buvo siekiama išvengti papildomų įmonės nuostolių.

V. G. paskolos 2009 m. rugsėjo 2 d. suteikimo ir jos grąžinimo 2009 m. rugsėjo 14 d. faktai yra nustatyti Kauno apskrities VMI 2010 m. kovo 31 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje NR.AU12-86 (t. 1, b. l. 71). Apeliantas V. G. skunde įrodinėja suteikęs UAB „Nigema“ beprocentinę paskolą bendrovei tikslu išsaugoti įmonės darbuotojus, sumokant jiems atlyginimą, todėl savo realizuotą teisę atgauti paskolintus pinigus laiko teisėta. Minėtoje pažymoje taip pat nustatyta, kad 2009 m. spalio 28 d. akcininkams V. G. ir A. J. buvo išmokėta po 50 000 Lt dividendų. Apeliantas V. G. kaip teisėtą pagrindą šių sumų išmokėjimui nurodo aplinkybę, jog jis su A. J. buvo paskolinę įmonei 100 000 Lt iš savo asmeninių lėšų, todėl mano, kad turėjo teisę susigrąžinti skolą iš 2008 m. nepaskirstyto pelno dividendais. Pažymėtina, kad bendrovės akcininkų turtas yra atskiras nuo įmonės turto, todėl įmonės dalyviui atlikus finansinius įnašus į įmonės kasą paskolų ar kitokia forma, jis turi teisę įmokėtas ar kitu būdu perduotas įmonei sumas atgauti bendrais pagrindais kartu su kitais kreditoriais arba dividendų forma įstatymų nustatyta tvarka. Akcinių bendrovių įstatyme (toliau-ABĮ) yra numatyta, kad akcininkas turi teisę dividendus išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius (ABĮ 60 str. 2 d.). Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama (ABĮ 60 str. 5 d. ). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga yra ne tiek tai, kad buvo teiktos/grąžintos paskolos, išmokėti dividendai, nes akcininkai bendrąja prasme turi teisę susigrąžinti paskolas, gauti dividendus, o reikšmingos yra būtent aplinkybės, patvirtinančios akcininkų nesąžiningą elgesį, pasireiškusį bendrovės nemokumo būsenoje pirmenybės būtent sau kaip įmonės kreditoriams ir/ar akcininkams suteikimu, kai įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Nors atsakovai teisingai nurodo, kad tiek paskolos grąžinimas, tiek dividendų išsimokėjimas, o taip pat ir kiti aptariami šioje byloje sandoriai nėra įstatymu draudžiami sandoriai ir atsiskaitymai, tačiau įmonės nemokumo atveju sudaryti sandoriai ir vykdomi atsiskaitymai, neturėtų suteikti pranašumo nė vienam kreditoriui, nes tai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Nagrinėjamu atveju paskola V. G. grąžinta 2009 m. rugsėjo 14 d., dividendai išmokėti 2009 m. spalio 28 d. Iš teismų informacinės LITEKO duomenų matyti, kad V. G. kaip UAB „Nigema“ vadovo pareiškimas teisme dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo gautas 2009 m. lapkričio 10 d., šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovams minėtų veiksmų atlikimo metu buvo žinoma sunki įmonės finansinė padėtis. Be to, patys atsakovai savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja itin sudėtingą įmonės finansinę padėtį 2009 metais, kas rodo, kad atsakovai žinojo arba turėjo žinoti, kad jų priimami sprendimai pažeis kitų kreditorių teises. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), o kalbant konkrečiai apie dividendus kasacinis teismas yra pasisakęs, jog negali būti pateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priima sprendimą išsimokėti ir išsimoka dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009).

Atsakovai taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad akcininkų V. G. ir A. J. priimti sprendimai perleisti bendrovės turtą už žemesnę nei likutinė vertė kainą ir dėl įsipareigojimų pagal genrangos sutartį 190 000 Lt palūkanų bei 620 699,79 Lt turtinio įnašo atlikti mokėjimai, sumažino įmonės mokumą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriumi. Teigia, kad akcininkai sprendimus priėmė, prisiimdami verslo rizikos faktorių išsaugoti bendrovės veiklą sparčiai besivystančios krizės laikotarpiu. Tačiau sisteminis įmonės dalyvių priimtų bei įgyvendintų sprendimų 2009 m. prieš pat bankroto bylos iškėlimą vertinimas leidžia pagrįstai abejoti atsakovų V. G. ir A. J. sąžiningumu priimant su bendrovės turtu susijusius sprendimus. Atsakovai, tvirtindami, kad turto perleidimo sandoriai įmonei ekonomiškai buvo naudingi, nes leido išvengti papildomų nuostolių, nepateikė šiuos savo argumentus pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo turto nebuvo įmanoma parduoti už rinkoje tuo metu vyraujančias kainas ir kad buvo išnaudotas visos galimybės realizuoti šį turtą išvengiant nuostolių. Turto perleidimo sprendimų sąžiningumu leidžia abejoti ir po to sekę atsakovo V. G. veiksmai, nes UAB „Nigema“, atstovaujama V. G., išsinuomavo UAB „Statybų kryptis“ perleistą už mažesnę nei rinkos vertę kainą turtą (t. 1, b. l. 84). Tuo tarpu UAB „Statybų kryptis“ atsiliepime nurodoma 2011 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 11-074 nepatvirtina jos įsigyto turto bevertiškumo todėl, kad, pirma, iš pažymos turinio matyti, jog tik keli iš UAB „Nigema“ įsigyti daiktai buvo parduoti metalo laužui, antra, ši turto dalis parduota metalo laužui po beveik dviejų metų jo eksploatavimo (t. 3, b. l. 58).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų V. G. ir A. J. veiksmai prieš pat bankroto bylos iškėlimą priimant sprendimus mažinančius įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, pažeidžiančius kreditorių teises ir suteikiant pirmenybę tam tikriems kreditoriams, tuo pačiu ir sau - įmonės akcininkams- kaip kreditoriams, rodo V. G. ir A. J. nesąžiningumą, lėmusį sumažėjusias galimybes atsiskaityti inter alia su ieškovu, todėl jiems pagrįstai taikyta civilinė atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta, atsakovų nurodomą argumentą, kad ieškovas taip pat turėjo teisę ir realią galimybę įskaityti skolas UAB „Nigema“ 37 663,96 Lt sumai, šia teise nepasinaudojo, todėl šioje dalyje subsidiari akcininkų atsakomybė negalima CK 6.245 straipsnio 6 dalies pagrindu arba jos atsakomybės apimtis mažintina CK 6.259 straipsnio pagrindu - visų pirma, ieškovas, iškėlus trečiajam asmeniui bankroto bylą, tokios galimybės neturi; antra, įskaitymas yra šalies teisė, o ne pareiga, todėl kreditoriaus nesinaudojimas galimybe atlikti įskaitymą negali būti vertinamas kaip prisidėjimas prie nuostolių atsiradimo, juo labiau, kai ir atliktas įskaitymas gali būti ginčijamas.

Dėl ieškovo UAB „Mitnija“ apeliacinio skundo argumentų

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus atsakovo UAB „Statybų kryptis“ atžvilgiu, nes bendrais suderintais UAB „Nigema“ akcininkų bei UAB „Statybų kryptis“ veiksmais, siekiant išvengti įsipareigojimų UAB „Nigema“ kreditoriams, verslas (darbuotojai, turtas) buvo perkeltas iš UAB „Nigema“ į UAB „Statybų kryptis“, nedelsiant buvo iškelta bankroto byla UAB „Nigema“, kuri neatsiskaitė su savo kreditoriais ir tokiu būdu ieškovui padaryta žala.

Ieškovo manymu, civilinė atsakomybė UAB „Statybų kryptis“ kyla bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Tokiu atveju prievolė atlyginti žalą atsakovui UAB „Statybų kryptis“ kiltų konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) jis neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ir šioje dalyje sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodytos įstatyme numatytos sąlygos atsakovo UAB „Statybų kryptis“ civilinės atsakomybės taikymui. UAB „Statybų kryptis“ ir UAB „Nigema“ yra du savarankiški vienas nuo kito nepriklausantys juridiniai asmenys, turintys savo atskirą valdymo struktūrą. UAB „Statybų kryptis“ nėra UAB „Nigema“ dalyvis, todėl ne tik neturi jokio sprendžiamojo balso, susijusio su UAB „Nigema“ turto valdymu, perleidimu, tačiau ir negalėjo daryti jokios įtakos UAB „Nigema“ priimamiems (galimai ir nuostolingiems) sprendimams, bent jau tai neįrodyta. Byloje nustatyta, kad V. G. nėra tuo pačiu metu dirbęs abejose įmonėse, dėl to ginčo byloje nėra. Tuo tarpu kitų darbuotojų judėjimas po bankroto įmonei iškėlimo į kitą, nors ir verslo santykiais susijusį subjektą, nėra ribojamas nei nekonkuravimo sutarčių sąlygomis, nei kokiais nors kitais pagrindais, todėl per se negali būti sąlyga apsprendžianti UAB „Statybų kryptis“ neteisėtą, priešingą teisei, veikimą. Beje, šiame kontekste pastebėtina, kad UAB „Statybų kryptis“ vadovas V. S. niekada nėra dirbęs UAB „Nigema", tuo tarpu yra buvęs ilgametis pačio ieškovo UAB „Mitnija" darbuotojas - VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr.(8.48)ALR-922 patvirtina, kad V. S. iki 2009 m. gruodžio 7 d. dirbo UAB „Mitnija", be to, tarp UAB „Statybų kryptis“ darbuotojų sąraše yra buvęs UAB „Mitnija“ vadovas A. G., V. G., kuri minėtoje VMI pažymoje įvardijama ir kaip UAB „Statybų kryptis“ kontroliuojantis (60 proc.) asmuo (t. 1, b.l. 38, 71). Todėl neatmestina, jog aptariamu įmonių sąsajumo aspektu pats ieškovas buvo susijęs su UAB „Statybų kryptis“. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie UAB „Nigema“ galimą veiklos perkėlimą į UAB „Statybos kryptis“ nors ir gali kelti tam tikrų prielaidų tokio pobūdžio išvadai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos, patvirtindamos bendrovių verslo sąsajas, nėra pakankamos daryti pagrįstai tikėtiną išvadą, kad buvo perkeltas verslas kaip ekonominis vienetas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovių bendradarbiavimas per se neapsprendžia šių įmonių tokio lygmens sąsajumo, kuris leistų daryti išvadas, jog UAB „Statybų kryptis“ savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie UAB „Nigema“ galimybių atsiskaityti su ieškovu. Juolab, kad ieškovas nekonkretizavo, kokiais atitinkamais veiksmais šis atsakovas prisidėjo prie bendrų V. G. ir A. J. kaip UAB „Nigema“ akcininkų priimamų sprendimų, kurie teismo įvertinti kaip nesąžiningi bei lėmę žalos ieškovui atsiradimą.

Apeliantas nesutinka su teismo priteistos žalos suma, kuri atitinka bankroto byloje pareikšto kreditorinio reikalavimo dydį, tvirtindamas, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo turėtų būti tenkinami visiškai, t.y. įskaitant ieškovo prašomus priteisti delspinigius ir palūkanas. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovų V. G. ir A. J. kaip UAB „Nigema“ dalyvių atsakomybė kildinama CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, kurioje nustatyta, subsidiari juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal juridinio asmens prievolę. Taigi juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra ribojama juridinio asmens prievolės dydžiu, be to, ji yra subsidiari. Kadangi nagrinėjamu atveju BUAB „Nigema“ bankroto byloje yra patvirtintas UAB „Statybų kryptis“ trečios eilės finansinis reikalavimas 76 850,57 Lt sumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs, kad šis reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas, ieškovo reikalavimus tenkino atitinkamai juridinio asmens prievolės ieškovui apimtimi.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, teisingai taikydamas ir aiškindamas proceso ir materialinės teisės normas bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė procesinių palūkanų, nors ieškinyje toks reikalavimas buvo pareikštas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, ieškinio tenkinimas yra pagrindas priteisti procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai byloje iš dalies patenkinti, ieškovo prašymas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas ir turėjo būti tenkinamas (CK 6.210 str. 2 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime šis procesinių palūkanų priteisimo klausimas neaptartas, teisėjų kolegijos vertinimu, šį klausimą, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, galima išspręsti, negrąžinant jo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme papildant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme – 3 000 Lt už apeliacinį skundą, po 1 500 Lt už atsiliepimus į atsakovų apeliacinius skundus.

Apeliaciniai skundai netenkinami, todėl už jų parengimą bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Reikalavimas atsakovams yra pareikštas solidarus, ieškovo atsiliepimų į atsakovų apeliacinius skundus motyvai didele dalimi yra iš esmės tapatūs. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų surašymą tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ iš atsakovų V. G. ir A. J. solidariai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 76 850,57 Lt dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų V. G. ir A. J. po 750 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ .

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAlvydas PoškusVigintas Višinskis