Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai T. L., suinteresuotiems asmenims A. V., R. L., A. L., suinteresuoto asmens R. L. atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja A. V., R. L., A. L., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. L. pateikė savarankišką reikalavimą (b. l. 44-47), kuriuo prašė pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. mirties (duomenys neskelbtini) R. L. kartu su pareiškėja priėmė mirusio palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad pareiškėjas kartu su savo motina pareiškėja po tėvo J. L. mirties (duomenys neskelbtini) pradėjo naudotis jo turtu kaip savo. R. L. kartu su motina bei seserimi A. V. mokėjo mokesčius. Jo teigimu, visos buto išlaidos buvo dalinamos į tris dalis. Pinigines lėšas R. L. perduodavo motinai arba seseriai, kurios ir sumokėdavo už butą. Tai buvo daroma kiekvieną mėnesį. R. L., kaip vienintelis vyras šeimoje, rūpindamasis paveldėtu turtu, prižiūrėjo ne tik jam tenkančią buto dalį, bet ir visą butą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad R. L. nuo 1990 m. liepos 31 d. iki 2007 m. šiame bute buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. Nuo 2007 m. jis šiame bute gyvena kartu su šeima, nes pareiškėjai jis nupirko kitą butą, kuriame pareiškėja šiuo metu ir gyvena. Iki 2007 m., kuomet bute (duomenys neskelbtini), gyveno pareiškėja, R. L. nuolatos atvykdavo pas mamą, atliko buto remonto darbus. Pažymėjo, kad kai R. L. 1996 m. gimė dukra, pareiškėja ir A. V. neleido gyventi šiame bute, nors jis to prašė. Pareiškėja leido gyventi šiame bute tik R. L. be dukters ir žmonos, todėl jam teko nusipirkti kitą butą.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas tinkamai. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 39-40, 84).

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuoto asmens R. L. savarankiško reikalavimo atsisakymas priimtinas, šioje dalyje byla nutrauktina. Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (suinteresuotas asmuo), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (savarankiško reikalavimo). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. L. pareiškė atsisakantis savarankiško reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pateikto šioje civilinėje byloje 2018 m. rugsėjo 20 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priima suinteresuoto asmens R. L. pareikšto savarankiško reikalavimo šioje byloje atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 443 straipsnio 1 dalis). Šis suinteresuoto asmens R. L. savarankiško reikalavimo atsisakymas nepažeidžia nei imperatyvių teisės normų, nei viešojo intereso (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. L. nurodė, jog jam yra žinomos šio reikalavimo atsisakymo pasekmės.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. L. (b. l. 5), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mirties momentu J. L. buvo santuokoje su pareiškėja, buvo užauginęs tris vaikus – A. L., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). J. L. mirus notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla, niekas pareiškimo notarui dėl jo palikimo priėmimo ar atsisakymo nepateikė (b.l. 10, 21). Byloje nėra duomenų, kad J. L. po mirties paliko testamentą (b .l. 51-52, CPK 178 straipsnis). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad J. L. mirties dieną nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (b. l. 8, 34). Tačiau nekilnojamojo turto registre J. L. mirties dieną buvo registruota pareiškėjos nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įgyta 1992 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16-796 pagrindu (b. l. 7, 9, 35), pareiškėjai esant santuokoje su J. L. nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

1992 m. vasario 19 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir J. L. nuosavybė pastarojo mirties momentu.

J. L. mirties momentu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. L. mirties pareiškėja, būdamas įstatymine jo įpėdine (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nors ji į notarą nesikreipė, ji J. L. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti, ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja yra įstatyminė J. L. įpėdinė, pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad ji priėmė savo vyro J. L. palikimą po jo mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis), nes toks faktas sąlygotų paveldėjimo liudijimo išdavimą į J. L. palikimą po jo mirties.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja yra buto (duomenys neskelbtini), bendraturtė, nuosavybės teisę į jį įgijusi ta pačia 1992 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 16-769 (b. l. 9, 35). Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų (b. l. 12) nustatyta, kad pareiškėja šiame bute gyveno nuo 1980 m. gruodžio 16 d. iki J. L. mirties, jame liko gyventi po J. L. mirties, juo naudojosi, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius po J. L. mirties ne mažiau nei dešimt metų. Nors į bylą pateiktoje AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2018 m. liepos 25 d. pažymoje (b. l. 15-20) nėra duomenų, kas tiksliai atliko mokėjimus už butui (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas šešių mėnesių laikotarpiu po J. L. mirties (1997 m. sausio 30 d., 1997 m. vasario 24 d., 1997 m. kovo 26 d., 1997 m. balandžio 25 d., 1997 m. gegužės 22 d.), teismas, vertindamas pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, neturi pagrindo abejoti, kad tokius mokėjimus atliko būtent pareiškėja. Šių byloje surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėja priėmė J. L. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad iki šiol, t. y. per tokį ilgą laiko tarpą po J. L. mirties, jokie asmenys turintys teisių į J. L. palikimą nepareiškė. Pretenzijų į J. L. palikimą nurodė neturintys ir suinteresuoti asmenys. Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Suinteresuotam asmeniui R. L., remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio – 28,50 Eur (38 Eur x 75/100, b. l. 67).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

priimti suinteresuoto asmens R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savarankiško reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Pareiškėjos T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduoti pareiškėjai T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Grąžinti suinteresuotam asmeniui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 28,50 Eur (dvidešimt aštuoni Eur 50 ct) žyminio mokesčio (mokėjimo užduotis Nr. ZH00551). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.