Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo išduoti Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą ir gauti informaciją apie skolininko sąskaitas V. F. Respublikoje trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prašymo ir jo priedų vertimus į vokiečių kalbą, nurodyti skolininko gyvenamosios vietos adresą V., įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu skolininką A. R..

7. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 655/2014 (toliau – ir Reglamentas) nustatoma Europos Sąjungos procedūra, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas, kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo. Kreditorius gali pasinaudoti blokavimo įsakymu kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę galiojančioms blokavimo priemonėms.

8. Procesiniai dokumentai, kurie pateikiami teismui, turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

9. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas iš pareiškėjo pateikti skolininko gyvenamosios vietos adresą V. F. R., pažeidė Reglamento nuostatas (8 straipsnio 2 dalies c punktas). Reglamentas tiesiogiai nenumato, jog kreditorius prašyme dėl blokavimo įsakymo išdavimo turi nurodyti skolininko adresą būtent užsienio valstybėje. Tokios praktikos laikomasi kitų teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.

10. Reglamento, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo procedūra, 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymai dėl blokavimo įsakymo teikiami naudojant nustatytą formą. To paties straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, kad prašyme dėl blokavimo įsakymo pateikiama informacija apie skolininką: vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys; taip pat, jeigu yra: kai skolininkas yra fizinis asmuo – jo (jos) gimimo data ir identifikacinis ar paso numeris.

11. Pareiškėjas pateikdamas nustatytos formos prašymą apie skolininką nurodė tokius duomenis: vardas, pavardė – A. R.; adresas – paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini); asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data – (duomenys neskelbtini); šalis – V..

12. Taigi, matyti, jog pareiškėjas tikslaus adreso, kuriuo skolininkas gyvena V., nenurodė. Tačiau, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, Reglamente nenurodyta, jog pareiškėjas privalo nurodyti skolininko adresą užsienio valstybėje. Reglamentas tik apibrėžia, jog reikia pateikti žinomus kontaktinius duomenis. Tokia pati išvada padaryta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-49-431/2019.

13. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nepagrįstai nustatytas terminas prašymo trūkumui pašalinti – nurodyti skolininko gyvenamosios vietos adresą V..

14. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog prašyme dėl blokavimo įsakymo išdavimo pareiškėjas suinteresuotu asmeniu turi įtraukti skolininką. Reglamento preambulės 15 punkte numatyta, kad siekiant užtikrinti blokavimo įsakymo netikėtumo poveikį ir užtikrinti, kad įsakymas būtų naudinga priemonė kreditoriui, siekiančiam tarpvalstybiniais atvejais išieškoti skolas iš skolininko, skolininkui neturėtų būti pranešama apie kreditoriaus prašymą, jis neturėtų būti išklausomas prieš išduodant įsakymą ir jam neturėtų būti pranešama apie įsakymą prieš jį vykdant. Reglamento 11 straipsnyje numatyta, kad skolininkui nepranešama apie prašymą dėl blokavimo įsakymo ir jis neišklausomas prieš išduodant įsakymą. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.

15. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, Reglamento 11 straipsnyje nurodyta, jog skolininkui nepranešama apie prašymą dėl blokavimo įsakymo ir jis neišklausomas prieš išduodant įsakymą. Reglamento preambulės 15 punkte papildomai numatyta, jog siekiant užtikrinti blokavimo įsakymo netikėtumo poveikį ir užtikrinti, kad įsakymas būtų naudinga priemonė kreditoriui, siekiančiam tarpvalstybiniais atvejais išieškoti skolas iš skolininko, skolininkui neturėtų būti pranešama apie kreditoriaus prašymą, jis neturėtų būti išklausomas prieš išduodant įsakymą ir jam neturėtų būti pranešama apie įsakymą prieš jį vykdant. Kai teismas, remdamasis kreditoriaus arba, jei taikoma, jo liudytojo (-ų) pateiktais įrodymais ir informacija, nėra įsitikinęs, kad atitinkamos sąskaitos ar sąskaitų blokavimas yra pagrįstas, jis turėtų įsakymo neišduoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti – įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu skolininką A. R..

16. Atskirasis skundas taip pat motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi neteisingai aiškino Reglamento 49 straipsnį, todėl nepagrįstai pareiškėją įpareigojo pateikti visų dokumentų vertimą į vokiečių kalbą. Pareiškėjas nurodo, jog Reglamento 49 straipsnis reikalauja skolininkui įteikiamus dokumentus įteikti tos valstybės, kurioje yra skolininko gyvenamoji vieta (buveinė), kalba ar viena iš oficialių kalbų, arba bet kokia kita skolininkui suprantama kalba. Skolininkas A. R. yra lietuvis, ilgą laiką gyvenęs ir dirbęs Lietuvoje, todėl darytina išvada, jog, skolininkui įteikus dokumentus lietuvių kalba, skolininko interesai nebus pažeisti. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.

17. Prie visų 28 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose išvardytų dokumentų, kurie turi būti įteikti skolininkui ir kurie nėra parengti tos valstybės narės, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė), oficialia kalba arba, jeigu toje valstybėje narėje yra keletas oficialių kalbų, oficialia arba viena iš oficialių vietos, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė), kalbų arba kita kalba, kurią jis supranta, pridedamas šių dokumentų vertimas arba transliteracija į vieną iš šių kalbų. 28 straipsnio 5 dalies c punkte išvardytų dokumentų versti nereikia, išskyrus atvejus, jei teismas išimties tvarka nusprendžia, kad konkrečius dokumentus reikia išversti arba perrašyti, kad skolininkas turėtų galimybę apginti savo teises (Reglamento 49 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal Reglamento 28 straipsnio 5 dalį skolininkui įteikiami šie dokumentai: blokavimo įsakymas naudojant 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos formos A ir B dalis; prašymas dėl blokavimo įsakymo, kurį kreditorius pateikė teismui; visų dokumentų, kuriuos kreditorius pateikė teismui siekdamas, kad būtų išduotas įsakymas, kopijos. Skolininkas yra lietuvis, supranta lietuvių kalbą, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-48-666/2010, kurios teismo sprendimo pagrindu pradėtas išieškojimas, vertėjo paslaugomis nebuvo naudotasi. Taigi, vadovaujantis Reglamento 49 straipsnio pirmos dalies nuostatomis, dokumentų vertimai į vokiečių kalbą nėra būtini, nes skolininkas supranta lietuvių kalbą. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei faktinėms aplinkybėms, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą prašymo trūkumui pašalinti – pateikti prašymo ir priedų vertimus į vokiečių kalbą.

19. Vadovaujantis minėto Reglamento nuostatomis, šiuo konkrečiu atveju į vokiečių kalbą turėtų būti išversti tik tie dokumentai, kurie yra skirti tik teismui ar kompetentingai institucijai (Reglamento 49 straipsnio 2 dalis).

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. gegužės 15 d. reglamento (ES) Nr. 655/2014 nuostatas, procesinio dokumento trūkumus reglamentuojančias teisės normas, todėl nutartis naikintina ir klausimas dėl prašymo priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo R. N. prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.