Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Rimai Jašinskienei, dalyvaujant ieškovo L. T. įstatyminei atstovei ir ieškovei E. A., ieškovės atstovui advokatui K. S., trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei B. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. įstatyminės atstovės ir ieškovės E. A. ieškinį atsakovui T. P., institucijai teikiančią išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkami, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant(CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė E. A. prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus L. T. gyvenamąją vietą su ieškove.

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 str. 2 d., kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007).

Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad sūnus faktiškai gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, į tai, kad atsakovas vaiku nesirūpina, nesidomi, nebendrauja, išlaikymo neteikia, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko L. T. gyvenamąją vietą su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu (CK 3.59 straipsnis). Trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos pateiktoje 2015-02-18 išvadoje Nr. VT4-14-(18-15), neprieštaraujama, kad nepilnamečio L. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina E. A.. Vaiko gyvenimas su motina atitinka jo poreikius, suteikia vaikui emocinį saugumą, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina tenkintinas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Įstatymo nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 1 d.) . Šalys turi vieną nepilnametį sūnų L. T., gim. 2007-02-19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.1 d.,2d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Iš ieškovo L. T. įstatyminės atstovės ir ieškovės E. A., trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės B. S. paaiškinimų, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados ir kitos rašytinės civilinės byloje esančios medžiagos (b. l. 3-55) matyti, kad nuo 2013 m. birželio 5 dienos ieškovė persikėlė gyventi į Lietuvą ir vaiko gerbūviu rūpinasi viena, vaiką prižiūri, auklėja, maitina, sudaro visas sąlygas lankyti mokyklą. Nustačius mažamečio sūnaus gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, antrasis privalo teikti išlaikymą. Ieškovei tenka didesnė pareiga vaiko išlaikyme, kadangi tenka kasdien prižiūrėti mažametį sūnų, ruošti maistą, jį auklėti, skalbti rūbus ir išleisti į mokyklą, materialiai išlaikyti. Atsakovas T. P. šiuo metu visiškai nesirūpina vaiko išlaikymu, todėl visas pragyvenimo šaltinis, yra už vaiką gaunama socialinė pašalpa, įgytos santaupos dirbant užsienyje, tėvų finansinė parama. Kadangi atsakovas nuo 2013-06-05 gyvena atskirai, sūnumi nesirūpino, neteikė sūnui išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui. LR CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei nepilnamečio sūnaus poreikius. Ieškovė yra dirbanti, tačiau jos pajamos yra apie 300 € per mėnesį, jokių kitų pajamų bei vertingo turto ieškovė neturi. Sūnus lanko mokyklą, reikalingos lėšos sūnaus maistui, rūbams, mokymosi priemonėms, sveikatos priežiūrai. Per mėnesį ieškovė sūnaus išlaikymui išleidžia apie 270 €. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, turintis nuolatines pajamas. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį bei nepilnamečio sūnaus poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui L. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 € nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2014 m. spalio 29 d. iki sūnaus pilnametystės. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė E. A..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovu negyvena nuo 2013 m. birželio 5 d., nuo to laiko atsakovas neteikia išlaikymo sūnui. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui nuo 2013 m. birželio 5 d., ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaikymo sūnui įsiskolinimas nuo vaiko gyvenimo Lietuvoje pradžios 2013-06-05, iki kreipimosi į teismą dienos 2014-10-29, t. y. 5050 €.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė E. A. nurodo, kad būtina nustatyti aiškią bendravimo su vaiku tvarką –siūlo, kad atsakovas T. P., gim. (duomenys neskelbtini)d., galėtų su sūnumi L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis („Skype“ telefonu) savaitgaliais, t.y. šeštadienį ir sekmadienį, bei švenčių dienomis, po vieną valandą. Lankyti sūnų, sūnaus mokymosi atostogų metu, švenčių dienomis, savaitgaliais, per sūnaus gimtadienį, pasiimant sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos 09.00 val. ryte ir grąžinant 18.00 val. vakare, neišvežant iš Lietuvos Respublikos ribų. Apie sūnaus lankymą iš anksto, prieš dvi savaites informavus sūnaus motiną, E. A..

Šį savo reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovei parvykus į Lietuvą, atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja, sūnui norint pasišnekėti, visiškai išjungia „Skype“ programą.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 str. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Teismas, išklausęs ieškovės paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, daro išvadą, kad ieškovės prašomas nustatyti tėvo bendravimas su sūnumi tvarka ne visai atitinka vaiko interesus, nes vaikas nuolat ir tiesiogiai turi teisę bendrauti su tėvais, o motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant nekenkiant nepilnamečio vaiko vystymuisi. Todėl laikytina, jog apribojimas vaikui bendrauti su tėvu elektroninėmis ryšių priemonėmis( telefonu, skype) savaitgaliais, švenčių dienomis nustatytomis valandomis apriboja tėvo interesus, todėl ši bendravimo tvarka turi būti keistina leidžiant vaikui bendrauti su tėvu elektroninėmis ryšių priemonėmis( telefonu, „skype“) visomis dienomis nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimą, jog atskovas nelabai su vaiku bendrauja, nepadeda jam materialiai, ieškovė nurodo, kad sunkiai ji išvyko iš užsienio į Lietuvą ir dabar bijo, kad atsakovas vaiką pasiėmęs į užsienį gali jai negrąžinti- kita ieškovės nurodyta vaiko bendravimo su atsakovu tvarka – dėl vaiko pasimatytmo su atsakovu, tenkintina. Atkreiptinas dėmesys , kad pasikeitus santykiams tarp šalių ir vaiko bendravimo srityje šios sąlygos gali būti pakeistos vieno iš jų reikalvimu. Todėl teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis tėvų teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant principu, nustato tokią L. T. bendravimo su tėvu T. P. tvarką: atsakovas T. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., galėtų su sūnumi L. T. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis („Skype“, telefonu) visomis dienomis nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro . Lankyti sūnų, sūnaus mokymosi atostogų metu, švenčių dienomis, savaitgaliais, per sūnaus gimtadienį, pasiimant sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos 09.00 val. ryte ir grąžinant 18.00 val. vakare, neišvežant iš Lietuvos Respublikos ribų, apie sūnaus lankymą iš anksto, prieš dvi savaites informavus sūnaus motiną, E. A..

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nes jai yra suteikta valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, patenkinus ieškinį iš atsakovo T. P. valstybės naudai priteistinas 108 € žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, 41 € už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 4 € teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Lietuvos Respublikos CK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 149,46 € , ieškovės pateiktų dokumentų vertimo išlaidos, kurias apmokėjo Šilalės rajono apylinkės teismas, b. l. 28, 48 bei 138,96 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina skubiai vykdyti.( CPK 282 str. 2d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK259-260str.,263-268str.,270str., 406 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti L. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, kartu su vaiko motina, E. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sūnaus L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 300 € (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2014m. spalio 29 iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išieškomą išlaikymo sumą, kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja, paskirti uzufrukto teisės pagrindu, vaiko motiną, E. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti įsiskolinimą iš atsakovo T. P., gim. (duomenys neskelbtini), už vaiko išlaikymą nuo vaiko gyvenimo Lietuvoje pradžios skaičiuojant nuo 2013-06-05, kas mėnesį po 300 € (tris šimtus eurų), iki ieškinio padavimo dienos tai yra 2014m. spalio 29 d., viso sumoje 5050 € ( penkis tūkstančius penkiasdešimt eurų). Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti uzufrukto teisės pagrindu, vaiko motiną E. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo T. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi L. T. a.k. (duomenys neskelbtini) šią bendravimo tvarką: atsakovas T. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., gali su sūnumi L. T. bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis („Skype“, telefonu) visomis dienomis nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro. Lankyti sūnų, sūnaus mokymosi atostogų metu, švenčių dienomis, savaitgaliais, per sūnaus gimtadienį, pasiimant sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos 09.00 val. ryte ir grąžinti jį 18.00 val. vakare, neišvežant iš Lietuvos Respublikos ribų. Apie sūnaus lankymą iš anksto, prieš dvi savaites informuoti sūnaus motiną, E. A..

Priteisti iš T. P., gim. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 108 € (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, 41 € (keturiasdešimt vieną eurą) už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu ir 4 € ( keturis eurus) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 149,46 € (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 46 centus) dokumentų vertimo išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į.k. 188659752, banke AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš T. P., gim. (duomenys neskelbtini), 138,96 € (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 96 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į.k. 188659752, banke AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.