- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-1186-611/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- K. K.
- Kategorijos
- 6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui UAB „Maxima LT“dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, gražinimu į darbą, darbo užmokesčio bei išmokų, susijusių su darbo santykiais, neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. K. prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ( už veiką, turinčią sukčiavimo požymių -LR DK 235 str. 2 d. 7 p.) neteisėtu, grąžinti ją į pirmesnį darbą, o teisminio nagrinėjimo metu prašė negrąžinti ieškovės į pirmesnį darbą, nes bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ir prašė priteisti 3-jų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje (b. l. 137-141) bei teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pas atsakovą UAB „Maxima LT“ dirbo nuo 2003-07-21 d., su ja buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 27109, kurios pagrindu ji buvo priimta dirbti X-555 parduotuvės „Hyper Maxima" (Ozo g. 25, Vilnius) salės darbuotoja. 2007-12-12 d. atsakovas UAB „Maxima LT“ su ja nutraukė darbo sutartį, vadovaudamasi LR Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ( už veiką, turinčią sukčiavimo požymių - LR DK 235 str. 2 d. 7 p.). Su tokiu atleidimu iš darbo ieškovė nesutiko ir manė, kad darbo sutartis nurodytu pagrindu buvo nutraukta nepagrįstai.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007-12-10 darbo sutartis su ieškove K. K. nutraukta pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. LR DK 136 str. 3 d. 2 p. suteikia darbdaviui teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (LR DK 235 str.). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė K. K. nurodė, kad ji, aptarnaudama du pirkėjus, neįmušė į kasą bendrai 14,95 Lt, tačiau tai padarė dėl to, kad įstrigo kasa ir ji paprašė kitos pardavėjos padaryti kasos operaciją ir paimti pinigus iš pirkėjų, šiuos ieškovės motyvus teismas atmetė. Iš teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėto vaizdo įrašo teismas padarė išvadą, kad ieškovės teiginiai dėl įstrigusios kasos ir jos pirkėjų aptarnavimo kitoje kasoje neturėjo pagrindo. Teismas laikė byloje nustatyta, kad ieškovė darbo vietoje 2008-12-04 d., 11.40-11.52 val., aptarnaujant du pirkėjus neapskaitė kasoje prekių už 14,95 Lt, nors, kaip matyti iš vaizdo įrašo, pinigai iš pirkėjų paimti, įdėti į kasą ir duota grąža. Šių aplinkybių šalys neginčijo. Tai įrodė, kad K. K. veikoje buvo sukčiavimo požymių, nes ji neapskaitydavo parduotų prekių, siekiant nuslėpti pinigų trūkumą kasoje, o tokia veika yra pripažintina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbdavys turėjo teisę taikyti ir taikė darbo sutarties nutraukimą kaip drausminę nuobaudą (LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p.). Darbo sutartis su K. K. nutraukta 2007-12-10 d., tokiu būdu, teismas konstatavo, kad LR DK 240 str. 1 d., 241 str. reikalavimai (pateikti rašytinį pasiaiškinimą, laikytis drausminės nuobaudos skyrimo termino) nebuvo pažeisti. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, sukčiaudama, tai padarė tyčiniai slaptais veiksmais; pinigai paimti už prekes ir neapskaityti iš kelių pirkėjų; kasoje buvo aptiktas pinigų trūkumas, nors su ieškove buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; todėl padarė išvadą, kad darbdavys atsižvelgė į LR DK 238 str. numatytus reikalavimus, tinkamai įvertino drausmės pažeidimo aplinkybes ir darbuotojo darbą, parinko K. K. atitinkamą pažeidimui drausminę nuobaudą. Teismas nustatė, kad darbdavys, atleisdamas ieškovę iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (už veiką, turinčią sukčiavimo požymių-LR DK 235 str. 2 d. 7 p.), įstatymo reikalavimų nepažeidė. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas, o ieškinys atmestinas. Ieškovės reikalavimą priteisti iš darbdavio 20000 Lt neturtinės žalos atmetė. LR DK 250 str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis LR CK. Tačiau teismas pažymėjo, kad neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, t.y. turi būti apginta pažeista neturtinė teisė (LAT 2008-07-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-400/2008(S)). Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir ją gražinti į ankstesnį darbą, priteisiant darbo užmokestį bei išmokas, susijusias su darbo santykiais, yra nepagrįstas, nes ieškovė pati padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl jei ieškovė galimai ir patyrė atleidžiant iš darbo neturtinę žalą, neigiamus pergyvenimus, tai ne dėl darbdavio kaltės. K. K. motyvą, kad atleidžiama iš darbo ji patyrė dvasinius pergyvenimus, nes buvo sužinota apie jos atleidimo iš darbo pagrindą, yra sunku rasti darbą, teismas atmetė, nes informacija apie darbuotojų atleidimo iš darbo pagrindą nėra išviešinama, be to, VSDF išrašas patvirtino, kad ieškovė 2008-01-18 įsidarbino UAB „Kesgvytis“ darbuotoja, t.y. eina analogiškas pareigas kaip ir UAB „Maxima LT“ ir gauna darbo užmokestį. Dėl šių motyvų teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 20000 Lt neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Ieškovė K. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, jog su tokiu teismo sprendimu ji nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant darbo materialines teisės normas, bei civilinio proceso teisės normas. Pažymi, jog teismas, vertindamas šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo aplinkybių nustatymą, peržengė darbo drausmės pažeidimo nustatymo ribas, pripažindamas, jog ieškovė buvo atleista iš darbo teisėtai. Šiurkštus darbo pareigų, kaip darbo drausmės, pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jo sudėtį sudaro tokie elementai, kaip subjektas, objektas, subjektyvioji pusė, objektyvioji pusė. Teismų praktika taipogi vadovaujasi tokia nuostata, kad darbo drausmės pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygos: darbuotojų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojų kaltė. Tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog pas iškovę buvo rasti atsakovui priklausantys pinigai, be to, ji teismo posėdyje patvirtino, jog nesiekė ir nenorėjo pasisavinti kasoje esančių pinigų ir nežinojo dėl kokių priežasčių kasoje buvo 20 Lt trūkumas. Taigi, darytina išvada, jog nėra visų drausminės atsakomybės atsiradimų sąlygų – objektyviojo ir subjektyviojo. Ieškovė gali daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nebuvo šiurkštaus darbo pažeidimo, už kurį ieškovė buvo atliesta iš darbo. Nesant įrodymų, leidžiančių teigti, kad trūkumas kasoje atsirado dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, taip pat ir, kad ieškovė tiesiogine tyčia siekė padengti tą trūkumą neapskaitydama visų parduodamų prekių, teismo išvada, jog ieškovės veikoje yra sukčiavimo požymių, yra nepagrįsta. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tačiau teismas, vertindamas bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtinta, jog 2007-12-04 dieną techninis kasos aparatus aptarnaujantis personalas, siekiant įvertinti ieškovės paaiškinimą dėl kasos strigimų pagrįstumą, nebuvo iškviestas. Byloje nustatyta ir teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė, aptarnaudama du pirkėjus, neapskaitė kasoje prekių už 14,95 Lt, nors kaip matyti iš vaizdo įrašo, pinigai iš pirkėjų paimti, įdėti į kasą ir duota grąža, vertintina kritiškai, kadangi, tikslus visos prekių sumos ir grąžos apskaičiavimas nagrinėjamoje situacijoje nėra galimas loginiu požiūriu. Taip pat teismas, vertindamas liudytojo parodymus, privalo atsižvelgti į aplinkybes galinčias turėti įtakos jų turiniui, kaip antai, kiek laiko praėjo nuo to laiko kaip sužinojo apie įrodomuosius faktus. Liudytoja E. G. administracinės bylos nagrinėjimo metu 2008-06-11 (praėjus penkeriems mėnesiams po aptarto įvykio) nurodė, kad ieškovės kasa užstrigo laikotarpiu nuo 10.30-11.00, vyriausioji kasininkė atėjo po 15-20 min. ir ją išsivedė. Taigi teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad praėjus trumpesniam laikui nuo įvykio duoti liudytojos E. G. parodymai patvirtina ieškovės paaiškinimus. Teismas konstatavo, kad LR DK 240 str. 1 d., 241 str. reikalavimai nebuvo pažeisti, tačiau atkreipia dėmesį, kad pagal LR DK 240 str. 3 d. apie drausminės nuobaudos paskyrimą darbdavio įsakymu darbuotojui pranešama pasirašytinai. Darbuotojo atsisakymas pasirašyti turi būti įformintas atitinkamu aktu, ant kurio turi pasirašyti bent keli liudytojai. Atsakovas kartu su rašytiniais įrodymais pateikė tik 2007-12-04 aktą, kuriuo siūloma atleisti ieškovę iš darbo, šio akto pabaigoje įrašant, kad ant akto ir įsakymo ieškovė atsisakė pasirašyti. Toks aktas negali būti vertinamas kaip tinkamas dokumentas, patvirtinantis ieškovės supažindinimą su įsakymu, kadangi jis buvo surašytas ir komisijos pasirašytas anksčiau nei darbdavio įsakymas, todėl daro išvadą, jog vėliau jame padarytas prierašas apie atsisakymą pasirašyti ant akto ir įsakymo nebuvo papildomai patvirtintas bent dviejų liudytojų parašais. Dėl drausminės nuobaudos parinkimo LR DK 238 str. įtvirtinta, kad skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad kasoje buvo rastas nedidelis trūkumas (20 Lt), nėra ieškovės tyčios, o per ketverių metų darbo laikotarpį ieškovė jokių drausminių nuobaudų neturėjo. Esant neteisėtam 2007-12-04 dienos atleidimui iš darbo, ieškovei taip pat turėjo būti priteista neturtinė žala. Ieškovė nurodo, kad dėl atleidimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą neturėjo galimybės susirasti kito jos teisėtus lūkesčius atitinkančio darbo. Ieškovė yra įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), kurioje priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, eina pareigas, kurios nėra analogiškos pareigoms UAB „Maxima LT“. Nurodo, kad buvo įdarbinta karštųjų patiekalų skyriuje, o dabar turi dirbti kasininke statybinių medžiagų skyriuje. Byloje esantis ieškovės medicinos knygelės išrašas patvirtina, kad ieškovė lankėsi pas gydytoją 2007-12-10, 2008-01-03 dienomis, iš karto po neteisėto atleidimo. Ieškovei buvo diagnozuota neurastenija, silpnumas, nemalonus trikdančių asociacijų ir prisiminimų antplūdis, dirglumas, negilaus laipsnio depresijos ir nerimo požymiai. Taigi neteisėtas atleidimas iš darbo ir dėl to patirti išgyvenimai dar labiau pablogino ieškovės sveikatos būklę, paūmėjo kiti sveikatos negalavimai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Nurodo, jog darbo sutarties nutraukimas pagal LR DK 26 str. 2 d. 2 p. yra viena iš drausminės nuobaudos rūšių, kuri skiriama darbuotojui už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Tai reiškia, kad drausminės atsakomybės pagrindas yra ne kokia nors konkreti administracinės ar baudžiamosios teisės normomis draudžiama veika, o šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, už kurį atsakomybę numato darbo teisė. Ieškovė visiškai neteisingai suvokia drausminės atsakomybės esmę ir turinį bei nepagrįstai drausminės atsakomybės pagrindus tapatina su administraciniu teisės pažeidimo ar baudžiamųjų veikų sudėties požymių buvimu. UAB „Maxima LT“ komisijos surašytame akte dėl darbo drausmės pažeidimo ir 20 Lt pinigų trūkumo ieškovės kasoje, su kuriuo ieškovė buvo supažindinta, ieškovei taip pat buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi ieškovės veikos aplinkybės. Tokiu būdu ieškovei buvo atskleistos visos aplinkybės ir pateikti visi įrodymai, susiję su ieškovei inkriminuojamu drausmės pažeidimu. Be to, ieškovė 2007-12-04 dėl pareikštų įtarimų pateikė darbdaviui paaiškinimą, kurio turinys taip pat įrodo, kad ieškovė aiškiai suvokė, kokiu konkrečiu darbo drausmės pažeidimu yra kaltinama. Atsižvelgiant į ieškovės padarytos veikos pobūdį (parduodamų prekių ir priimamų pinigų neapskaitymas kasos aparatu), savaime parodo, kad tokia veika gali būti padaryta tik tyčiniais ir sąmoningais veiksmais. 20 Lt kasoje trūkumo faktą pripažino pati ieškovė 2007-12-04 pasiaiškinime dėl darbo drausmės pažeidimo, todėl teismas pagrįstai vertino, jog trūkumas kasoje atsirado būtent 2007-12-04 ieškovei pradėjus dirbt, t.y. dėl pačios ieškovės veiksmų. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad darbuotojo atsisakymas pasirašyti gali būti įrodinėjamas tik vienu būdu, t.y. aktu ant kurio turi pasirašyti bent keli liudytojai. LAT senato 2004-06-18 nutarimo Nr.45 17 punkte yra aiškiai nurodyta, kad faktai, jog darbuotojas atsisakė, vengė susipažinti su įsakymu, pasirašyti apie supažindinimą arba priimti atitinkamą dokumentą, gali būti įrodinėjami visomis LR CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad kasoje rastas nedidelis trūkumas, vertintina kaip nepagrįsta, kadangi teismų praktikoje yra pripažinta, jog panašaus pobūdžio bylose turtinio nuostolio dydis šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi (LAT 2007-12-28 nutartis, civ.b. Nr.3K-3-560/2007). Byloje nustačius, kad ieškovės atleidimas iš darbo buvo teisėtas, t.y. dėl paties ieškovės padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei argumentus, atsakovas UAB „Maxima LT“ prašo teismo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2003-07-21 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti X-555 parduotuvėje „Hyper Maxima“ (Ozo g.25, Vilniuje) salės darbuotoja (b.l.8-15). 2007-12-10 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (vieną kartą jai šiukščiai pažeidus darbo drausmę) (b.l.15, 74-75), pagrindas – 2007-12-04 įsakymas dėl nuobaudos (atleidimo iš darbo) skyrimo ir 2007-12-07 įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, t.y. atsakovo pateiktą 2007-12-04 vaizdo įrašą, UAB „Universalios valdymo sistemos“ 2008-06-09 pažymą, kasos aparatos darbo ataskaitos išrašus, taip pat šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei padarė išvadą, kad ieškovė K. K. , aptarnaudama du pirkėjus, jiems perdavė pašildytą maistą ir paėmė pinigus už pirkinius, tačiau kasos aparato juostoje įmušė tik dalį nupirktų prekių, o likusio maisto už 14,95 Lt neįmušė kasos aparato juostoje, t.y. šių pinigų neapskaitė, nors ir įdėjo į kasos aparato stalčių. Ieškovė šių aplinkybių nenuginčijo. Abejoti tokia padaryta teismo išvada nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos duomenis, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Ieškovės argumentai, kad kasos aparatas strigo ir dėl to ji objektyviai negalėjo įmušti į kasos aparato juostą visų prekių bei kad pirkėjus aptarnavo kita pardavėja, atmestini, nes juos paneigia atsakovo pateiktas vaizdo įrašas bei kiti bylos rašytiniai įrodymai, taip pat liudytojų E. G. ir S. P. parodymai. Abejoti vaizdo įrašo tikrumu nėra pagrindo, duomenų apie jo klastojimą byloje nėra, ieškovė šio vaizdo įrašo tikrumo neginčija. Atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad ji fiziškai negalėjo paskaičiuoti teisingai mokėtinos pinigų sumos, neįmušuši į kasos aprarato juostą, kadangi suma nėra didelė, o atsižvelgiant į jos darbo pobūdį ir patirtį bei tai, kad vidutinių gebėjimų asmeniui tai nėra sudėtingi matematiniai veiksmai, tai objektyviai yra įmanoma. Bylos duomenys patvirtina, o ieškovė to neginčijo, kad 2007-12-03 ieškovė dirbo su tuo pačiu kasos aparatu, darbo dienos pabaigoje kasoje trūkumo nebuvo nustatyta, o 2007-12-04 patikrinus kasos aparatą, buvo nustatytas 20 Lt trūkumas, net atsižvelginat į tai, kad ieškovė į kasos aparatą įdėjo neapskaitytus 14,95 Lt, t.y. prieš tai pinigų trūkumas kasoje buvo dar didesnis. Darytina išvada, kad tokiais veiksmais ieškovė siekė padengti pinigų trūkumą kasoje. Ieškovės argumentas, kad ji nežino, iš kur atsirado pinigų trūkumas ir kad ji nėra kalta dėl jo susidarymo, atmestinas, kadangi su kasos aparatu dirbo tik ieškovė, niekas kitas prie jo nebuvo priėjęs.
Ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., numatantį darbdaviui galimybę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžiai darbo pareigas. Ši norma duoda nuorodą į LR DK 235 str., o šio straipsnio 1 d. nurodo, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisė aktų nuostatos ar kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal LR DK 235 str. 2 d. 7 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiams baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Ieškovė nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, o jos atžvilgiu pradėta administracinė teisena buvo nutraukta dėl senaties termino patraukti administracinėn atsakomybėn suėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pagal susiformavusią teismų praktiką neturi reikšmės turto ar turtinės naudos, kaip LR DK 235str. 2 d. 7 p. numatytų veikų dalyko,vertė, taip pat neturi reikšmės ir tai, į kieno turtą kėsinosi ieškovė. Tai, kad pas ieškovę nebuvo surasti 14,95 Lt, kurių jį neįmušė į kasos aparato juostą bei 20 Lt, kurių trūkumas nustatytas kasoje, neturi esminės reikšmės bylai. Ieškovei neapskaitytų pinigų neįdėjus į kasą, būtų buvęs nustatytas didesnis pinigų trūkumas kasoje, t.y. ieškovo sąskaita ieškovė ketino padengti pinigų trūkumą kasoje. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės veiksmus šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, dėl kurio ieškovė prarado atsakovo pasitikėjimą, kuris yra labai svarbus šalių santykiams. Bylos duomenys patvirtina, kad drausminės nuobaudos skyrimo tvarka nebuvo pažeista, nes ieškovei buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą, ji tokį pateikė ir tik po to buvo priimtas sprendimas dėl drausminės nuobaudos taikymo. Tai, kad atsakovas pareikalavo pateikti ieškovę paaiškinimą dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę, o 2007-12-04 įsakymu dėl nuobaudos skyrimo pripažino ieškovės veiksmus bandymu pasisavinti pinigus iš kasos, esminės reikšmės bylai neturi. Prašymo pateikti paaiškinimą pateikimo ieškovei metu, dar galėjo būti nežinomos visos detalios aplinkybės, o vėliau, surinkęs visus duomenis, atsakovas juos įvertino. Ieškovės paaiškinimas buvo bendro pobūdžio, ji nurodė savo įvykių faktinių aplinkybių versiją. Pirmosios instancijos teismas ieškovės veiksmus įvertino kaip pasikėsinimą sukčiauti. Nors ir teismas šiek tiek kitaip įvertino ieškovės veiksmus nei atsakovas, tačiau teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė įvykdė LR DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytą veiką – šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad atsakovo parinkta drausminės nuobaudos rūšis –atleidimas iš darbo, nagrinėjamu atveju nėra neproporcinga padarytam pažeidimui, o žalos dydis, kaip jau minėta, neturi teisinės reikšmės bylai. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ji neįvykdė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Teismas padarė priešingą išvadą, tik faktines aplinkybes įvertino kitaip. Tai, kad atsakovas netiksliai nurodė ieškovės atleidimo pagrindą, savaime nesudaro pagrindo jos atleidimą pripažinti neteisėtu (LR DK 10 str. 3 d., 297 str. 3 d., LR CPK 3 str. 7 d.). Todėl pripažintina, kad ieškovė buvo atleista teisėtai, atleidimo tvarka nebuvo pažeista. Susipažinimo su atsakovo įsakymu dėl atleidimo data atleidimo teisėtumui reikšmės neturi, tačiau turi reikšmės skaičiuojant ieškinio senaties terminą kreipimuisi į teismą dėl teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl senaties termino nėra. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma apie jos atleidimo iš darbo pagrindą ir datą, tai patvirtina ir įrašas jos pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje.
Kadangi ieškovė atleista iš darbo teisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės kitus ieškinio reikalavimus. Teismas įvertino ieškovės ir atsakovo pateiktus argumentus, ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl visų šalių argumentų, todėl teisėtai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.