Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-02-02 · Civilinė byla Nr. e2-232-241/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
e2-232-241/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01416-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Pareiškėjas
Metafrax Trading International SA
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Totalis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-232-241/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01416-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Metafrax Trading International SA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4280-852/2020, kuria netenkintas pareiškėjo Metafrax Trading International SA pareiškimas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Totalis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Metafrax Trading International SA kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Totalis“ bankroto bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2018 m. spalio 22 d. sudarė tris sutartis, pagal kurias pareiškėjas įsipareigojo sutartyse numatytais terminais ir sąlygomis parduoti metanolį vagonų cisternose, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti sutartyse numatytą kainą. Pareiškėjas už pristatytas prekes išrašė sąskaitas faktūras bendrai 2 001 581,88 Eur sumai, atsakovės nepadengta sąskaitų suma (skola) – 176 037,94 Eur. Atsakovė, atsakydama į pretenziją dėl skolos sumokėjimo, nors ir neginčijo prekių gavimo fakto, tačiau nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė prekių užsakymo plano, nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl išrašė debetines sąskaitas, kuriomis pareiškėjo reikalaujama skola sudengiama. Pasirašydama sąskaitų suderinimo aktą atsakovė patvirtino, kad yra skolinga pareiškėjui. Tokiu būdu pareiškėjas, kaip atsakovės kreditorius, turi teisę inicijuoti nemokumo procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė kelti UAB „Totalis“ bankroto bylą; priteisė atsakovei iš pareiškėjo 1 267,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad tarp šalių 2018 m. spalio 22 d. buvo sudarytos sutartys, pagal kurias pareiškėjas įsipareigojo sutartyse numatytais terminais ir sąlygomis parduoti metanolį vagonų cisternose, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutartyse numatytą kainą; sutarčių pagrindu atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros, kurias pareiškėjo teigimu, atsakovė apmokėjo iš dalies ir yra skolinga 176 037,94 Eur. Atsakovė neneigia, jog prekės jai buvo pristatytos, tačiau neigia esanti skolinga pareiškėjui, nes prekės buvo pristatytos pavėluotai, dėl ko ji patyrė nuostolių ir išrašė debetines sąskaitas kainų skirtumui padengti. Teismo vertinimu, pareiškėjas pateikė pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų; vien tik atsakovės priešpriešinio reikalavimo turėjimas pareiškėjui debetinių sąskaitų pagrindu nereiškia, kad pasibaigė atsakovės pareiga atsiskaityti pagal jai išrašytas sąskaitas faktūras.

4. Iš atsakovės pateikto 2020 m. lapkričio 16 d. balanso duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turėjo turto už 645 649 Eur, iš kurio 7 038 Eur sudaro ilgalaikis turtas ir 638 611 Eur – trumpalaikis turtas (43 136 Eur – atsargos; 595 301 Eur – per vienus metus gautinos sumos (583 702 Eur – pirkėjų skolos ir 11 599 Eur – kitos gautinos sumos); 174 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai). Pagal įmonės debitorių sąrašą, atsakovės debitoriniai įsiskolinimai 2020 m. lapkričio 16 d. sudarė 759 845,38 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad įmonės debitorių sąraše esančio debitoriaus Doschem SPZ O.O.S polka Komandytowa, skola, siekianti 129 078,59 Eur, balanse neatsispindi, kadangi buvo nurašyta. Įmonės debitorė UAB „Transoila“ iš dalies atsiskaitė po debitorių sąrašo sudarymo ir atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo; iš pateiktų 2020 m. gruodžio 7 d., 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymų ir atsakovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad UAB „Transoila“ pervedė atsakovei 307 210,88 Eur sumą. Teismas nurodė, kad debitoriniai įsiskolinimai sudaro 323 555,91 Eur sumą.

5. Atsižvelgdamas į teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį taikomą prezumpciją, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015), teismas nurodė, kad atsakovė įrodymais nepagrindė galimybių atgauti skolą iš debitorių Doschem SPZ O.O.S polka Komandytowa, UAB „Artecona“, Euro Energo Company. Atsižvelgdamas į tai, kad debitorė UAB „Transoila“ pervedė atsakovei 307 210,88 Eur sumą, bei, kad debitorius VerDiesel Trading Srl SIA dalimis atsiskaitinėja su atsakove, teismas vertino, esant realiai galimybei išsiieškoti likusį šių debitorių įsiskolinimą – 118 252,30 Eur. Teismas sprendė, kad pagal 2020 m. lapkričio 16 d. balansą atsakovė turėjo turto už 180 199,30 Eur, neįskaitant vėliau gauto 307 210,88 Eur mokėjimo.

6. Teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams 2020 m. lapkričio 16 d. duomenimis sudarė 128 851,19 Eur, į šį kreditorių sąrašą pagal teismų praktiką neįtraukus įsiskolinimo pareiškėjui. Tačiau net ir įskaičius šią skolą į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, įmonės įsiskolinimai neviršytų jos turto vertės.

7. Juridinių asmenų registro duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė veiklą vykdo nuo 2012 m. kovo 20 d.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, įmonė turi 7 apdraustuosius asmenis, įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Iš Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė 2012 – 2018 m. veikė pelningai, 2019 m. patyrė 686 746 Eur nuostolių; 2020 m. lapkričio 16 d. pelno (nuostolių) ataskaitos už 2020 m. laikotarpį duomenimis patyrė 76 139 Eur nuostolius.

8. Teismas sprendė, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki, todėl laikė, kad nenustatytas pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėjas Metafrax Trading International SA atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti; pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo tenkinti ir atsakovei UAB „Totalis“ iškelti nemokumo (bankroto) bylą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš atsakovės įrodymus apie iš UAB „Transoila“ gautų piniginių lėšų panaudojimą (pavedimai atlikti 2020 m. gruodžio 7 d., 9 d. ir 16 d.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikoje suformuoto išaiškinimo, kad vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, nes atsisakymas iškelti bankroto bylą iš esmės motyvuotas tik dviejų debitorių skolų tariamu grąžinimu.

9.2. Teismas nevertino ir nepasisakė, kad UAB „Transoila“ yra su atsakove susijusi bendrovė, nes abi priklauso tai pačiai įmonių grupei; UAB „Transoila“ pavedimai atlikti tik inicijavus bankroto bylą. Toks skolos grąžinimas atspindi tik fiktyvų piniginių srautų judėjimą tarp susijusių asmenų, siekiant išvengti bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo. Teismas dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepasisakė.

9.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad debitoriaus VerDiesel Trading Srl SIA atsakovei grąžinta 19 979,06 Eur suma taip pat patvirtina nesant pagrindui iškelti atsakovei bankroto bylą. Šios sumos grąžinimas laikytinas fiktyviu. Debitorius yra užsienio bendrovė, kurios tikroji finansinė padėtis ir pajėgumai nėra žinomi, todėl šio debitoriaus įsiskolinimų susigrąžinimas turėtų būti vertinamas kaip itin mažai tikėtinas.

9.4. Atsakovė nepateikė įrodymų apie grąžintų piniginių lėšų panaudojimą.

9.5. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad pagal atsakovės balansinius duomenis kreditorių reikalavimai (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) sudaro 518 264 Eur, o ne 128 851,19 Eur. Atsakovė deklaratyviai nurodo, kad didžiąją dalį (396 000 Eur) kitų mokėtinų sumų sudaro mokėtini dividendai akcininkams; nepateikti įrodymai, kad akcininkai, būdami suinteresuoti kuo greitesniu laikinų finansinių sunkumų išsprendimu, 200 000 Eur mokėtinų dividendų grąžino nuostoliams padengti, o likusios neišmokėtų dividendų sumos išmokėjimo yra sutikę palaukti iki atsakovė atsiskaitys su savo kreditoriais. JANĮ 7 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vertinant bendrovės nemokumą alternatyviu balanso testu vertinami visų, tiek pradelstų, tiek nepradelstų bendrovės įsipareigojimų santykis su turtu. Todėl teismas, ignoruodamas ir netinkamai vertindamas balansinius dokumentus ir faktines aplinkybes, nepagrįstai nepadarė išvados, kad atsakovės įsipareigojimai (visi) viršija turto realią vertę, šis nemokumo pagrindas yra alternatyvus, todėl vien šiuo pagrindu konstatuotinas nemokumas.

9.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal pateiktus balansus atsakovės sunki finansinė padėtis nėra laikina ir tęsiasi jau ilgą laiką. Atsakovė galimai jau 2018 m. ir 2019 m. buvo nemoki vadovaujantis tuo metu galiojusio įstatymo nuostatomis. Atsakovės finansinė padėtis 2020 m. toliau blogėjo; drastiškas atsakovės veiklos mažėjimas kartu leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė galimai sistemingai iškelia veiklą iš bendrovės, tokiu būdu siekdama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Atsakovė selektyviai savo nuožiūra, galimai pažeidžiant įstatymo reikalavimus, tenkino dalies kreditorių reikalavimus.

Atsiliepimas

9.7. Atsakovės pateiktas skolų sąrašas neatitinka JANĮ reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyta, ar atvaizduojamos skolos yra pradelsti įsipareigojimai, ar apskritai visi reikalavimai. Atsakovės skola pareiškėjui yra reikšminga, atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra pajėgi šią skolą grąžinti.

9.8. Teismas nepagrįstai neįtraukė pareiškėjo reikalavimo į visų kreditorių reikalavimų sumą, nes atsakovė skolą buvo pripažinusi pasirašydama sąskaitų (skolų) suderinimo aktus.

9.9. Atsižvelgiant į tai, kad atsisakymas iškelti bankroto bylą skundžiamoje nutartyje iš esmės grindžiamas tik UAB „Transoila“ tariamu skolos grąžinimu atsakovei, būtina iš atsakovės išreikalauti įrodymus (duomenis) apie iš UAB „Transoila“ gautų piniginių lėšų panaudojimą.

10. Atsakovė UAB „Totalis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą; priimti pateikiamus papildomus įrodymus; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pateikdamas atskirąjį skundą pareiškėjas toliau piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekdamas daryti spaudimą aiškinantis tarpusavio santykius bei išvengti ginčo tarp šalių sprendimo arbitraže. Tarp šalių kilęs ginčas dėl skirtingų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėją ir atsakovę siejusių sutarčių vykdymu, vertinimo.

10.2. Byloje esantys 2019 m. finansinės atskaitomybės ir tarpinės finansinės atskaitomybės duomenys, o taip pat kiti įrodymai patvirtino, kad atsakovė neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės. Atsakovės įsipareigojimai neviršija jos turto vertės.

10.3. Atsakovė ir UAB „Transoila“ nėra tik susijusios įmonės (įmonės nepriklauso tai pačiai įmonių grupei, nes nėra patronuojančiosios ar patronuojamosios – įmonės yra susijusios per akcininkus), be to, jos ilgalaikės partnerės. Samprotavimus apie skubius mokėjimo pavedimus paneigia kartu su šiuo atsiliepimu teikiami įrodymai apie reguliarius atsiskaitymus; dalis gautų lėšų buvo panaudota atsiskaitymui su kreditoriais, kita dalis vis dar yra laikoma atsakovės banko sąskaitoje.

10.4. Atsakovei turint neįvykdytų prievolių bei esant nuostoliams, sprendimas išmokėti dividendus nebuvo priimtas, kadangi priėmus tokį sprendimą būtų pažeistos įstatymo normos. Kadangi 390 000 Eur iš 518 264 Eur mokėtinų sumų yra mokėtini dividendai, kurių atsakovė nemokės akcininkams iki stabilizuosis jos finansinė padėtis, reali mokėtinų kreditorinių reikalavimų suma yra 128 851,19 Eur, o ne 518 264 Eur, kaip kad teigia pareiškėjas.

10.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti suteikiamas reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui, kuris tėra susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau nėra nemokus. Nors pareiškėjas kelia abejones dėl finansinių sunkumų trukmės, teigdamas, kad finansiniai sunkumai nėra laikini, kadangi atsakovės veiklos apimtys drastiškai sumažėjo, tai nepaneigia fakto, kad finansiniai sunkumai yra laikini, o atsakovės veiklos finansiniai rodikliai stabilizuojasi.

10.6. Teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika dėl ginčijamų skolų įtraukimo į kreditorinių reikalavimų masę, pagrįstai pareiškėjo reikalavimo į šią masę neįtraukė.

Šalies argumentai

10.7. Pareiškėjo prašomi išreikalauti įrodymai yra pertekliniai ir nesusiję su šia byla. Šioje byloje sprendžiamas atsakovės nemokumo klausimas, vadovaujantis pateikta finansine atskaitomybe, o ne atliktų atsiskaitymų eiliškumo ir jų pagrindu pareikštų reikalavimų klausimas, nėra pagrindo reikalauti įrodymų, kurie patvirtintų, kaip buvo panaudotos gautos lėšos. Po skolų suderinimo akto pasirašymo bei atsiskaitymo su kreditoriais, atsakovės įsipareigojimai kreditoriams metų pradžioje siekia vos 31 484,47 Eur, o debitoriniai reikalavimai sudaro 335 752,96 Eur ir, kaip patvirtina pateikti įrodymai, didžiausių skolininkų įsiskolinimai yra realiai atgautini.

10.8. Atsakovė teikia teismui ir prašo prijungti prie bylos: 1) UAB „Artecona“ ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymų suderinimo ir skolų užskaitymo aktą, pagal kurį UAB „Artecona“ nebeliko skolinga atsakovei; 2) UAB „Transoila“ išrašytas sąskaitas faktūras, patvirtinančias, kad UAB „Transoila“ perka iš atsakovės metanolį; 3) banko sąskaitos išrašą su UAB „Transoila“ atliktais mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais reguliarų atsiskaitymą; 4) banko sąskaitos išrašą su VerDiesel Trading Srl, SIA atliktais mokėjimo pavedimais, patvirtinantį, kad VerDiesel Trading Srl, SIA laikosi skolos mokėjimo grafiko ir kas mėnesį atlieka mokėjimus, taigi, yra realios galimybės atgauti skolą iš šio skolininko; 5) Vilniaus komercinio arbitražo teismo išankstinę sąskaitą faktūrą patvirtinančią, kad atsakovė kreipėsi į arbitražą su ieškiniu kreditoriui Doschem SPZ O.O.S polka Komandytowa dėl 129 078,59 Eur skolos. Naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį ir pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą. Prašomi priimti nauji įrodymai patvirtina atsiliepime nurodomas aplinkybes bei paneigia pareiškėjo atskirojo skundo teiginius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas iškelti juridinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų bei prašymo išreikalauti įrodymus

12. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) UAB „Artecona“ ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymų suderinimo ir skolų užskaitymo aktą, pagal kurį UAB „Artecona“ nebeliko skolinga atsakovei; 2) UAB „Transoila“ išrašytas sąskaitas faktūras, patvirtinančias, kad UAB „Transoila“ perka iš atsakovės metanolį; 3) banko sąskaitos išrašą su UAB „Transoila“ atliktais mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais reguliarų atsiskaitymą; 4) banko sąskaitos išrašą su VerDiesel Trading Srl, SIA atliktais mokėjimo pavedimais, patvirtinantį, kad VerDiesel Trading Srl, SIA laikosi skolos mokėjimo grafiko ir kas mėnesį atlieka mokėjimus, taigi, yra realios galimybės atgauti skolą iš šio skolininko; 5) Vilniaus komercinio arbitražo teismo išankstinę sąskaitą faktūrą patvirtinančią, kad atsakovė kreipėsi į arbitražą su ieškiniu debitoriui Doschem SPZ O.O.S polka Komandytowa dėl 129 078,59 Eur skolos.

13. Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo nepriimti naujai pateiktų įrodymų dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo bei teikia atsikirtimus į atsakovės atsiliepimo argumentus.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Taip pat kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

15. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tai realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. sausio 28 d. gauti apelianto papildomi rašytiniai paaiškinimai pagal savo turinį vertintini kaip atsiliepimas į atsakovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). Be to, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžia įstatymas (CPK 323 straipsnis). Ši taisyklė taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas iš esmės siekia išplėsti savo atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais, atsikertant į atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir tik viename punkte teikiama pozicija dėl atsakovės pateiktų naujų įrodymų nepriėmimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apelianto 2021 m. sausio 28 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, ta apimtimi, kuria atsikertama į atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, atsisakytina priimti, priimama tik pozicija dėl atsakovės pateiktų naujų įrodymų.

16. Sprendžiant dėl prie atsiliepimo į atskirąjį skundo pateiktų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo dalykas yra susijęs su įmonės bankroto byla (įmonės nemokumo vertinimu). Taigi, kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu, taip pat tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus. Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindiniai pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra susiję su debitorinių skolų atgavimo galimybių vertinimu, o atsakovė naujai pateikiamais įrodymais įrodinėja debitorinių skolų atgavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant nutarties dėl įmonės nemokumo nebuvimo pagrįstumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes jų turinys byloje dalyvaujantiems asmenims žinomas, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

17. Atskirajame skunde apeliantas prašo išreikalauti iš atsakovės įrodymus apie iš UAB „Transoila“ gautų piniginių lėšų panaudojimą (pavedimai atlikti 2020 m. gruodžio 7 d., 9 d. ir 16 d.). Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). Viena vertus, nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atsakovę dėl prašomų išreikalauti įrodymų pateikimo, nes CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei asmuo šių įrodymų negali gauti pats. Kita vertus, apeliantas nenurodė, kokia apimtimi prašomi išreikalauti įrodymai pagrįs kitokį nei atliko pirmosios instancijos teismas atsakovės (ne)mokumo vertinimą. Be to, sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo vertintini duomenys apie įmonės turtą bei įsipareigojimus, o ne apie turimo turto panaudojimą, todėl prašymas nesusijęs su nagrinėjamu klausimu ir, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, netenkinamas.

Dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovės UAB „Totalis“ bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė nesant pagrindų konstatuoti atsakovės nemokumą. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas iš esmės argumentuoja netinkamu atsakovės debitorinių skolų atgavimo realumo įvertinimu, netinkamu įsipareigojimų sumos bei finansinių sunkumų pobūdžio nustatymu. Įvertinęs bylos duomenis, šalių procesinių dokumentų argumentus ir skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinės instancijos teismas šiai apelianto pozicijai nepritaria.

19. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

21. Byloje nustatyta, kad atsakovės pateikto tarpinio 2020 m. lapkričio 16 d. balanso duomenimis atsakovė turėjo turto už 645 649 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas 7 038 Eur sumai ir trumpalaikis turtas 638 611 Eur sumai (43 136 Eur – atsargos; 595 301 Eur – per vienus metus gautinos sumos (583 702 Eur – pirkėjų skolos ir 11 599 Eur – kitos gautinos sumos); 174 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 518 264 Eur (visi mokėtini per vienerius metus) iš jų: gauti avansai 85 162 Eur, skolos tiekėjams 36 625 Eur, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 396 477 Eur. Ataskaitiniu laikotarpiu atsakovė patyrė 76 139 Eur nuostolį. Vertinant vien balanse įrašytus duomenis, nėra pagrindo išvadai apie atsakovės nemokumą, nes formaliai atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės. Tačiau, kaip matyti, atsakovės turtą iš esmės sudaro trumpalaikis turtas – gautinos sumos.

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi suformuota teismo praktika, kurioje nurodyta, kad dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad teismas išsamiai tyrė ir vertino į bylą pateiktus duomenis, susijusius su atsakovės debitoriniais įsiskolinimais, jų atgavimo galimybėmis ir atitinkamai įtraukimu į turimo turto sumą.

23. Atsakovės į bylą pateikto debitorių sąrašo duomenimis debitoriniai įsiskolinimai 2020 m. lapkričio 16 d. sudarė 759 845,38 Eur. Įvertinęs pateiktus duomenis apie UAB „Transoila“ dalinį atsiskaitymą (307 210,88 Eur) po debitorių sąrašo sudarymo, sudarytą atsiskaitymų grafiką ir pradėtą VerDiesel Trading Srl SIA dalinį atsiskaitymą (19 979,06 Eur) iki debitorių sąrašo sudarymo, ir nesant duomenų apie kitų skolų realias atgavimo galimybes, teismas sprendė, kad pagal 2020 m. lapkričio 16 d. balansą atsakovė turėjo turto už 180 199,30 Eur, neįskaitant vėliau gauto 307 210,88 Eur mokėjimo.

24. Apeliantas, kritikuodamas UAB „Transoila“ atsakovei atliktus mokėjimus, teigia, jog įmonės yra susijusios, abi priklauso tai pačiai įmonių grupei; UAB „Transoila“ pavedimai atlikti tik inicijavus atsakovei bankroto bylą; toks skolos grąžinimas atspindi tik fiktyvų piniginių srautų judėjimą tarp susijusių asmenų, siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei. Apeliacinio teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai nepagrįsti ir nelemia kitokio, nei atliko pirmosios instancijos teismas, vertinimo. Atsakovė neneigia sąsajų su UAB „Transoila“, nurodo, kad įmonės susijusios per akcininkus bei yra ilgalaikės partnerės. Pažymėtina, jog tarpusavyje susijusioms įmonėms nėra draudžiama turėti sutartinių santykių, vykdyti veiklą. Atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai (išrašas iš banko sąskaitos, sąskaitos faktūros) patvirtina šių juridinių asmenų sutartinių santykių egzistavimą bei priešingai nei teigia apeliantas ne vienkartinius, bet reguliaraus pobūdžio atliekamus mokėjimus.

25. Pirmosios instancijos teismui atsakovė taip pat pateikė debitoriaus VerDiesel Trading Srl SIA 2020 m. rugpjūčio 12 d. el. laišką, kuriame šis nurodė, kad 122 138,56 Eur įsiskolinimą atsakovei apmokės per 2020 – 2021 m.; atsakovės pateikto įmonės debitorių sąrašo duomenis šis debitorius skolingas 102 159,50 Eur, t. y. iki įmonės debitorių sąrašo sudarymo sumokėjo atsakovei 19 979,06 Eur. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas sąskaitos išrašas leidžia spręsti, kad šis debitorius vykdo savo įsipareigojimus ir atlieka mokėjimus šalių sutartais terminais – iki 2020 m. gruodžio 15 d. yra sumokėjęs atsakovei iš viso 40 677,02 Eur. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie šio debitorinio įsiskolinimo atgavimo realumą, kurios apelianto deklaratyvūs argumentai, jog skolininkas yra užsienio juridinis asmuo, nepaneigia.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo įsiskolinimo iš UAB „Artecona“ atgavimu dėl tai pagrindžiančių įrodymų nebuvimo, tačiau apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė UAB „Artecona“ ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymų suderinimo ir skolų užskaitymo aktą, pagal kurį UAB „Artecona“ nebeliko skolinga atsakovei. Taip pat atsakovės pateikta Vilniaus komercinio arbitražo išankstinė sąskaita leidžia spręsti apie atsakovės pastangas susigrąžinti iš debitoriaus Doschem SPZ O.O.S polka Komandytowa 129 078,59 Eur skolą.

27. Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad apeliantas pagal civiliniame procese vyraujantį rungimosi principą (CPK 12, 178 straipsniai) nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apie atsakovės turimo turto vertę 180 199,30 Eur, neįskaičius vėliau gauto 307 210,88 Eur mokėjimo. Tuo tarpu atsakovė pagrindė realų debitorinių skolų iš didžiausių skolininkų atgavimą bei dedamas pastangas atgauti kitus įsiskolinimus.

28. Byloje nustatyta, kad atsakovės kreditoriniai įsiskolinimai 2020 m. lapkričio 16 d. sudarė 128 851,19 Eur; į kreditorių sąrašą nėra įtrauktas įsiskolinimas pareiškėjui, tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir įskaičius pareiškėjo nurodomą 176 037,94 Eur skolą į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai neviršytų jos turimo turto vertės. Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo ir užskaitos aktą, atsakovės skolos likutis 2020 m. lapkričio 17 d. sudarė 12 866,38 USD UAB „Artecona“ naudai. Taigi, šiuo prievolės pasibaigimo aktu atsakovės turimi įsipareigojimai dar sumažėjo.

29. Pasisakydamas dėl atsakovės turimų įsipareigojimų ir, anot apelianto, į juos įtrauktinų akcininkams mokėtinų sumų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įtvirtinta įmonės akcininkų pareiga imtis mokumo atkūrimo priemonių (ABĮ 38 straipsnio 3 dalis), nes įmonės akcininkas (savininkas) yra suinteresuotas, kad įmonė, kurios dalyvis jis yra, išliktų rinkoje veikiančiu asmeniu. Be to, ABĮ 59 straipsnis 6 dalis numato, kada visuotinis akcininkų susirinkimas negali išmokėti dividendų. Atsakovė pateikė 2020 m. spalio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, patvirtinantį akcininkų sprendimą atsisakyti dalies paskirtų dividendų ir 200 000 Eur grąžinti įmonei per 2020 metus susidariusiems nuostoliams padengti. Todėl apeliantas į atsakovės įsipareigojimų sumą nepagrįstai įtraukia akcininkams mokėtinas sumas.

30. Šios nutarties 20 punkte pateiktas teismų praktikoje suformuluotas juridinio asmens nemokumo susiejimo su kitais rimtais finansiniais sunkumais aiškinimas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė neneigė, kad yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktais duomenimis byloje nustatyta, kad atsakovė 2012 – 2018 m. veikė pelningai, 2019 m. patyrė 686 746 Eur nuostolių; 2020 m. lapkričio 16 d. pelno (nuostolių) ataskaitos už 2020 m. laikotarpį duomenimis patyrė 76 139 Eur nuostolius. Tačiau bylos duomenys atskleidžia, kad atsakovė vykdo veiklą; įsipareigojimų nevykdymas kreditoriams nėra sistemiškas – Antstolių informacinės sistemos AIS registro duomenų apie atsakovę nėra, taigi antstoliai nevykdo priverstinio išieškojimo iš atsakovės; LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu iškeltų civilinių bylų, išskyrus šią bylą, nėra; atsakovė turi turto, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai – atgaunamus debitorinius įsiskolinimus, bei tuos, kurių išsiieškojimo galimybė nėra paneigta. Paminėtina ir tai, kad įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovė neturi, turi septynis darbuotojus.

31. Byloje nustatytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad atsakovė neatitinka nurodytų nemokumo kriterijų, jos turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto, bei pagal pateiktus procesiniuose dokumentuose šalių argumentus, prievolės pareiškėjui nevykdymas susijęs ne su objektyviu negalėjimu laiku įvykdyti turtinės prievolės, tačiau su tarp šalių kilusiu ginču dėl skirtingo faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėją ir atsakovę siejusių sutarčių vykdymu, vertinimo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Pagal teismų formuojamą praktiką, bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą savo skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356/2013; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1297-241/2019).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovė JANĮ prasme nėra nemoki, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, bei bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos rengiant atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė pateikė patirtas 1 464,10 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (apmokėta atitinkamai 2020 m. gruodžio 14 d. bei 2021 m. sausio 27 d.) pagrindžiančius įrodymus.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, t. y. galutinai išsprendus pareiškėjo inicijuotą teisminį ginčą, atsakovės UAB „Totalis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) 7 punktą bei 8.16 papunktį nagrinėjamoje byloje maksimali atlygintina išlaidų advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą suma sudaro 559,40 Eur (1 398,50 Eur × 0,4), išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl bankroto bylos neiškėlimo parengimą suma sudaro 581,92 Eur (1 454,8,50 Eur × 0,4). Atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija nurodytose Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl atsakovei iš apelianto priteistini 1 141,32 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Totalis“ (juridinio asmens kodas 302747744) iš pareiškėjo Metafrax Trading International SA (Šveicarijos juridinio asmens kodas CH66031430140) 1 141,32 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Teisėja Danutė Gasiūnienė