Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą 289 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad 2016-06-20, 4.52 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 181,60 kilometre, kuriame leidžiamas maksimalus leistinas greitis 130 kilometrai per valandą, vairavo automobilį „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 181 kilometro per valandą greičiu.

Skunde pabrėžiama, kad A. P. padarytas pažeidimas – yra ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl, taikant ATPK 30¹ straipsnį, vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas – neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Taip pat Institucija skunde pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekia užtikrinti nepriekaištingą teises aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį teisės pažeidime asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusiu su pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniu skundu Institucija nekvestionuoja teismo nustatytų ir A. P. inkriminuoto teisės pažeidimo padaryto aplinkybių, A. P. veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su pažeidėjui paskirta administracine nuobauda – konkrečiai su ATPK 30¹ str. nuostatų taikymu, ir prašo skirti ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankciją atitinkančią nuobaudą.

ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių.

Institucija teisingai skunde pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, negrįstai taikė tas nuostatas pažeidėjo atžvilgiu, taip nukrypdamas nuo susiformavusios teismų praktikos šiuo klausimu. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju nebuvo aplinkybių, kurios būtų pagrindas neskirti A. P. papildomos nuobaudos už padarytą teisės pažeidimą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl pažeidėjui A. P. taikytinos administracinės atsakomybės už jo padarytą pakankamai pavojingą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgė į tai, kad pastarasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, gailėjosi jį įvykdęs, ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš skundžiamo nutarimo turinio galima suprasti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą neskirti pažeidėjui papildomos administracinės nuobaudos lėmė nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir kitos aplinkybės, susijusios su A. P. asmeniu, jo šeimine padėtimi, socialine aplinka, o būtent, kad A. P. dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, kad A. P. administracine tvarka nebaustas, kad darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kad jo sutuoktinė bedarbė. Dėl to teismas padarė išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas A. P. neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, nes negatyviai paveiktų net tik patį pažeidėją, bet ir jo šeimos narį, kitus asmenis, dirbančius kartu su A. P.. Šiuo atveju apylinkės teismo pozicijai nepritartina.

Pirmiausia, A. P. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairuodamas automobilį leistiną važiavimo greitį viršijo daugiau nei 50 kilometrų per valandą – įvertinus paklaidą – važiavo net 181 kilometrų per valandą greičiu. Įstatymų leidėjas ne atsitiktinai nustatė už tokį pažeidimą griežtesnę atsakomybę nei už tą, kai važiavimo greitis viršijamas mažiau. Teismas pagrįstai įvertino tai, kad A. P. prisipažįsta, gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą, kad jis Kelių eismo taisyklių dėsningai nepažeidinėja (b. l. 4–5) ir kitas jo asmenį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, galinčias lemti tik nuobaudos sankcijos ribose parinkimą, bet ne nuobaudos neskyrimą. Teismas savo nutarime itin akcentavo tai, kad teisė vairuoti transporto priemones A. P. reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, kad nedirbdamas jis ir jo sutuoktinė praras pragyvenimo šaltinį, nukentės jų gerbūvis ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad pažeidėjo darbo pobūdis bei šeimos finansinė, turtinė gerovė, pagal šiuo klausimu vieningai formuojamą teismų praktiką, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos, nei numatyta straipsnio sankcijoje, skyrimą arba jos neskyrimą. Lietuvos Respublikos teismuose šiuo klausimu laikomasi vieningos pozicijos, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Apylinkės teismo kitoks šios praktikos aiškinimas ne tik neatitinka asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo, ženkliai viršijant nustatytą važiavimo greitį, galimas pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Tai, kad pažeidėjo kasdienė veikla yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimų viešajame eisme, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. To, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su pažeidėjo asmens, jo šeimos bei bendrovės darbuotojų interesais bei finansine gerove, apylinkės teismas neturėjo vertinti išskirtinai A. P. naudai, nes visas šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Aplinkybė, kad iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme A. P. paskirtą baudą sumokėjo, nevertintina, kaip jo atsakomybę švelninanti ATPK 30¹ straipsnio prasme, nes paskirtą baudą pažeidėjas privalo įvykdyti.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nutarimas keičiamas – panaikinant nutarimo dalį dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo ir už padarytą pažeidimą A. P. skiriant papildomą nuobaudą – specialios teisės atėmimą minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti – panaikinti nutarimo dalį dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymo ir A. P. už Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, paskirti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.