Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal O. K. (O. K.) gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo O. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos O. K. atsakomybei pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. O. K. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 21 d., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš O. K. nuspręsta išieškoti automobilio „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 200 Eur (penkis tūkstančius du šimtus eurų) – valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. O. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2023 m. kovo 17 d., apie 02.22 val., ties pastatu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2023 m. kovo 17 d., 02.43 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

O. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimu naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) terminu, prašydamas jį sutrumpinti iki vienerių metų, taip pat nesutinka su nustatyta išieškotina konfiskuotino turto suma ir prašo ją sumažinti iki 1 000 Eur. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) termino.

5. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – tai teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teise ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-14-511/2018).

6. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas O. K., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise dviem metams (vairuoti kelių transporto priemones) ir konfiskuotino turto (transporto priemonės) dalies vertės konfiskavimą. Iš tiesų, pagal teismų praktiką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Tokiu atveju siekiama prevencinių ir asmens elgesio korekcijos tikslų, t. y. apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir jį paveikti taip, kad nebedarytų naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ir nustatydamas dvejų metų terminą, teismas visiškai nepagrindė šio sprendimo, taip pat neįvertino aplinkybių, kad O. K. yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, nepadarė jokios materialinės žalos, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais skundo teiginiais nesutinka ir pažymi, jog O. K. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju, tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos terminą buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o proporcingumo principas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistas nebuvo.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos, įvertinus šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) bei proporcingumą, kuris reikalauja, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. K. uždraudimą naudotis specialia teise ir nustatydamas jo terminą 2 (dvejiems) metams, atsižvelgė į tai, kad O. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo blaivumas ženkliai viršijo 1,51 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. O. K., sėsdamas už vairo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, rodo jo neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo klausimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog O. K., būdamas laikino sulaikymo kameroje, tapo agresyvus, pradėjo daužyti tarnybinio automobilio laikinos sulaikymo kameros sienas, dėl ko jis buvo išlaipintas ir jam buvo uždėti antrankiai, taip pat O. K. būdamas viešoje vietoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais ir įžeidė pareigūnų garbę bei orumą. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja O. K.

10. Kaip matyti, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad O. K. anksčiau nėra teistas, nėra baustas už vairavimą išgėrus, per vienerius metus padaryti tik keli nešiurkštūs administraciniai nusižengimais (greičio viršijimas), dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai išgyvena, suprato, kokias itin neigiamas pasekmes, nepatogumus patirs jis ir jo šeima dėl jo netinkamo elgesio. Taigi, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko, ir aplinkybes, dėl kurių buvo nuspręsta O. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas nusprendė paskirti O. K. uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų terminui, t. y. mažesniam terminui nei baudžiamajame įstatyme nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, paskyrė tinkamą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones ir tinkamai nustatė jos terminą. Nors apeliantas, nesutikdamas su šios priemonės terminu, nurodo išimtinai tik jam naudingas aplinkybes, susijusias su jo patiriamais suvaržymais ir praradimais, teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį ir į kitas svarbias aplinkybes. O. K. apsvaigimas nuo alkoholio žymiai viršijo ribą, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pirmo neblaivumo patikrinimo metu jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,93 promilių etilo alkoholio koncentracija, antro patikrinimo metu – 2,87 promilių. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, O. K. automobiliu nuvažiavo nuo kelio peršokdamas bordiūrą ir užvažiavo ant vejos. Automobilyje važiavo ne vienas, bare sutiko asmenį, kuris paprašė jį pavežti. Akivaizdu, kad šiuo atveju O. K. nusikalstami veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei jam pačiam. Todėl apeliaciniame skunde prašomas taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo teisės vairuoti kelių transporto priemonės – terminas vienerių metų laikotarpiui yra akivaizdžiai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kitoms teismo nuosprendyje konstatuotoms aplinkybėms.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, O. K. prarado darbą. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukelia apeliantui ir jo artimiesiems tam tikrų nepatogumų, tačiau, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir paprastai jie nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad apelianto nurodomos aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jos neatgrasė nuo nusikalstamos veikos darymo – jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, tačiau, būdamas neblaivus, vis tiek sėdo prie vairo. Dėl tokio apelianto poelgio kilusios neigiamos pasekmės, pritaikius jam baudžiamojo poveikio priemonę, laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai. O. K. yra darbingas asmuo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtoji baudžiamoji poveikio priemonė nepagrįstai nesuvaržys jo galimybės įsidarbinti.

Dėl konfiskuotinos turto vertės.

13. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad O. K. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,87 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 13-15). Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl nagrinėjamu atveju, kitam asmeniui A. J. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią O. K. buvo išsinuomojęs pavėžėjimo veiklai vykdyti, vertinant BK 72 straipsnio kontekste pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti ne pačią transporto priemonę yra teisiškai pagrįstas.

15. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad O. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, atleidęs O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ir paskirdamas jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikė pakankamai švelnius apribojimus. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, teisingai nusprendė, jog automobilio „Toyota Prius Plus“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (11 400 Eur) išieškojimas iš O. K. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, todėl vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, nusprendė iš kaltinamojo išieškoti ne visą, o tik dalį, mažiau nei pusę automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 5 200 Eur (penkis tūkstančius du šimtus eurų). Iš apeliacinio skundo matyti, kad, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti iš nuteistojo šią sumą yra neproporcinga priemonė, pritaikyta neatsižvelgus į realią apelianto galimybę įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, nepakankamai įvertinus nuteistojo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

17. Pirmosios instancijos teismas vertino O. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad jam nustatytas 2,87 promilių neblaivumo laipsnis žymiai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje analizavo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui svarbias aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta O. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo. Nuosprendyje įvertinta tai, kad apeliantas dirba, neteistas, baustas administracine tvarka. Teismas, svarstydamas, ar konfiskuoti visą konfiskuotino turto vertę, ar jos dalį, taip pat atsižvelgė į apelianto finansinę padėtį ir konstatavo, kad visos transporto priemonės vertės konfiskavimas, atsižvelgus į O. K. turtinę padėtį, būtų pernelyg griežta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri neatitiktų jos paskirties. O. K. teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad su sugyventine turi keturis nepilnamečius vaikus, o jo šeimos pajamos, jų teigimu, sudaro 500 Eur per mėnesį, taip pat buvo pateikti duomenys, jog šeima turi gavusi ilgalaikę būsto kreditavimo paskolą (t. 1, b. l. 118-125). Taipogi buvo apsvarstytas ir prašymas išieškoti tik 1 000 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog įvertinus tai, kad O. K. padarė labai šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, kitas byloje nustatytas aplinkybes, jog jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bauda, nei O. K. šeiminė padėtis, nei finansiniai įsipareigojimai nėra pakankamos aplinkybės konfiskuoti tik nežymią automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokių išvadų. O. K. yra darbingo amžiaus ir turi galimybę susirasti darbą ir tokiu būdu padengti dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias finansines išlaidas.

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, o žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, kurias gindamas įstatymų leidėjas kelių transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už jį baudžiamąją atsakomybę. Apelianto padaryta nusikalstama veika yra pavojinga ir galėjo sukelti sunkius padarinius, o sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės dydžio klausimą, vertinamas ne tik nusikalstamos veikos pavojingumas, bet visų šios priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma.

19. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas O. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams bei konfiskavęs nusikalstamos veikos priemonės – automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 200 Eur (penkis tūkstančius du šimtus eurų) valstybės naudai, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su O. K. asmenybe, todėl panaikinti/pakeisti turto konfiskavimą ir/ar sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto O. K. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.