- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2S-573-642/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 10 308,51 Eur skolą (valstybinės žemės nuomos mokestį), 556,66 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutiko, prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius (toliau – NŽT Šiaulių skyrius), veikdamas kartu su ieškove, tyčia daro kliūtis atsakovei sudaryti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Ieškovė už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. paskaičiavo 10 308,51 Eur mokestį už valstybinės žemės sklypo dalies (1,2915 ha) naudojimą (1288,563 Eur x 8 = 10308,51). Tačiau, jei NŽT Šiaulių skyrius su atsakove būtų sudaręs žemės nuomos sutartį, atsakovei būtų taikytas ne 4 procentų mokesčio tarifas, o 0,81 procento tarifas. Todėl atsakovės mokėtinas žemės nuomos mokestis už tą patį laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudarytų 2 087,44 Eur (260,93 Eur x 8 = 911,28 Eur). Taigi, kaip matyti, ieškovei ir NŽT Šiaulių skyriui nekliudžius atsakovei sudaryti žemės nuomos sutartį, žemės nuomos mokestis sudarytų ne nesąžiningą 10 308,51 Eur sumą, bet beveik 5 kartus mažesnę, 2 087,44 Eur, sumą. Ieškovė yra iniciavusi bylą dėl atsakovei priklausančių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimo – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. e2-2547-650/2022. Ieškovė nepagrįstai iš atsakovės reikalauja žemės nuomos mokesčio, paskaičiuoto pagal 4 procentų nuomos tarifą, kai tuo tarpu pati ieškovė, veikdama išvien su NŽT Šiaulių skyriumi, tikslingai kliudo atsakovei sudaryti žemės nuomos sutartį.
3. Atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, o ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 308,51 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą, 556,66 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos 10 865,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 245 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti 2023 m. kovo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1939-1032/2023 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad teismas neįvertino atsakovės pateiktos aplinkybės, jog Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius (toliau – NŽT Šiaulių skyrius), veikdamas kartu su ieškove, tyčia daro kliūtis atsakovei sudaryti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Teismas tik formaliai nurodė, kad „valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės“. Tačiau, atsakovės įsitikinimu, teismas privalėjo įvertinti atsakovės pateiktas aplinkybes, kurios yra neabejotinai susijusios su nagrinėjama byla ir tarp ieškovės bei atsakovės kilusiu ginču. Atsakovė turi interesą sutvarkyti ant žemės sklypo stovinčius statinius, tačiau tam, visų pirma, reikalinga žemės nuomos sutartis, kurią NŽT Šiaulių skyrius atsisako sudaryti. Tuo tarpu kartu veikianti ieškovė teisme siekia atsakovei priklausančius statinius nugriauti. Teismas viso to neįvertino ir net nenagrinėjo, atsakovės šiame pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui, dėl ko sprendimas už akių turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu nesutiko ir prašė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti, nes teismas išnagrinėjęs bylą teisingai įvertino pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą nenurodomos jokios naujos aplinkybės ir nepateikiami jokie nauji įrodymai galintis turėti įtakos jau priimtam sprendimui už akių ar jo teisėtumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl 2023 m. kovo 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
7. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė apie paskirtą teismo posėdį, teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuota tinkamai, visi teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti. Atsakovė, elgėsi pasyviai, į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, taip pat nenurodė neatvykimo priežasčių. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
8. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir remdamasis byloje pateiktais tirtais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad atsakovei ginčo laikotarpiu pagrįstai ir, vadovaujantis nustatytais teisės aktų reikalavimais, buvo pritaikytas 4 proc. dydžio tarifas už naudojamą žemės sklypo dalį.
9. Teismo vertinimu, nors atsakovė įrodinėja, kad teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog NŽT Šiaulių skyrius, veikdamas kartu su ieškove, tyčia daro kliūtis atsakovei sudaryti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tačiau nepateikė šiuos argumentus pagrindžiančių duomenų ir įrodymų, nenurodė naujų aplinkybių, kurios paneigtų ir / ar leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant teismo sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3694-1032/2023 ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1939-1032/2023 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nurodo, kad į teismo posėdį neatvyko per klaidą (žmogiškasis faktorius). Atsakovės vadovas dažnai būna išvykęs į Izraelį. Atsakovė turi daug bylų, vien su ieškove vyksta iki 6 bylų įvairiuose Lietuvos miestuose. Pažymima, kad atsakovė neturi siekio vilkinti procesą ar yra piktnaudžiaujanti procesinėmis teisėmis.
11.2. Apeliantė pažymi, kad buvo aktyvi, sąžiningai, visus procesinius dokumentus teikė laiku. Esant ieškovės ir atsakovės stiprioms oponuojančioms pozicijoms, išdėstytoms procesiniuose dokumentuose, teismas turėjo sudaryti galimybes atsakovei dalyvauti teismo posėdyje ir bylą išnagrinėti įprasta tvarka. Priėmus sprendimą už akių ir skundžiama nutartimi atsisakius sprendimą už akių peržiūrėti, atsakovei buvo nepagrįstai užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių procesinių teisių – teisę į tinkamą, rungtynišką procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises teisme.
11.3. Apeliantė pažymi, kad NŽT Šiaulių skyrius, veikdamas kartu su ieškove, tyčia daro kliūtis atsakovei sudaryti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nepaisant to, kad atsakovė deda pastangas sutvarkyti, rekonstruoti statinius, tačiau tam užkerta kelią ieškovė, atsisakydama derinti statinių projektinius sprendinius, išduoti statybos leidimus, o NŽT Šiaulių skyrius, tuo pagrindu atsisako su atsakove sudaryti žemės nuomos sutartį.
11.4. Apeliantės vertinimu, atsakovei tyčia daromos kliūtys išsinuomoti žemės sklypą, todėl nepagrįstai iš atsakovės reikalaujama daugiau nei 4 kartus didesnio žemės nuomos mokesčio.
11.5. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo atsakovės pateiktų aplinkybių, susijusių su tikslingomis ieškovės ir NŽT Šiaulių skyriaus daromomis kliūtimis atsakovei išsinuomoti žemę ir tvarkyti, rekonstruoti ant žemės stovinčius statinius. Atsakovė turi interesą sutvarkyti ant žemės sklypo stovinčius statinius, tačiau tam, visų pirma, reikalinga žemės nuomos sutartis, kurią NŽT Šiaulių skyrius atsisako sudaryti. Tuo tarpu kartu veikianti ieškovė teisme siekia atsakovei priklausančius statinius nugriauti. Teismas viso to neįvertino ir net nenagrinėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
15. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas, paduodant pareiškimą. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 dalį turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).
17. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
18. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 28–31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė apie paskirtą teismo posėdį, teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuota tinkamai, visi teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti, todėl atsakovei į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvykus, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikus, taip pat nenurodžius neatvykimo priežasčių, dėl tokio jos neveikimo, esant ieškovės prašymui, buvo formalus pagrindas teismui priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nurodo, kad į teismo posėdį nebuvo atvykta per klaidą, neapsižiūrėjimą (žmogiškasis faktorius), nes atsakovė su ieškove teisme turi ne vieną bylą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė laiku teikė atsiliepimą į ieškinį, o sužinojusi apie sprendimą už akių, taip pat veikė aktyviai – nedelsdama pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nedelsė kreiptis į teismą nepagrįstai ilgą laiką, neturi pagrindo teigti, kad atsakovė tyčia siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu.
20. Pažymėtina, kad CPK 285 straipsnio 1 dalies norma nėra imperatyvi, joje numatyta teismo teisė priimti sprendimą už akių, bet ne procesinė pareiga. Skirtingai, nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu pagal CPK 285 straipsnio 5 dalies nuostatas šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl sprendimo už akių peržiūrėjimas CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovui yra vienintelis būdas ginti savo teises. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.
21. Apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė materialinio pobūdžio faktus ir aplinkybes, kurios, apeliantės vertinimu, sudarytų pagrindą teismui vertinti, kad priimtas teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė nepateikė argumentų ir įrodymų, jog teismo sprendimas už akių yra neteisėtas dėl nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, apie tai, kad: 1) ieškovė yra iniciavusi bylą dėl atsakovei priklausančių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimo – Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2547-650/2022; 2) atsakovė deda pastangas sutvarkyti, rekonstruoti statinius, tačiau ieškovė atsisako derinti statinių projektinius sprendinius, išduoti statybos leidimus, o NŽT Šiaulių skyrius, remdamasis tuo, atsisako su atsakove sudaryti žemės nuomos sutartį (pateiktas 2022 m. liepos 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymas dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės nuomos procedūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) NŽT Šiaulių skyrius atsisakė su atsakove sudaryti žemės nuomos sutartį net ir tuomet, kai į bylą, kurioje dalyvauja pats NŽT Šiaulių skyrius, atsakovė pateikė teismo ekspertizės aktą, kuriame teismo ekspertas patvirtino, jog atsakovei priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra eksploatuojami, pavojaus asmenų sveikatai nekelia, pastatai nėra tiek nudėvėti, kad nebūtų galima jų naudoti pagal tiesioginę paskirtį; 4) atsakovė bando ginti savo teises teismuose, teikia ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tačiau ieškovės prašymu byla sustabdoma dėl ieškovės ieškinio nugriauti pastatus (2022 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2-10422-1042/2022); 5) jei NŽT Šiaulių skyrius su atsakove būtų sudaręs žemės nuomos sutartį, atsakovei būtų taikytas ne 4 proc. mokesčio tarifas, o 0,81 proc. tarifas; 6) susidaro situacija, kuomet NŽT Šiaulių skyrius nenuomoja žemės sklypo atsakovei, o ieškovė, remdamasi tuo, kad atsakovas nesudaro su NŽT Šiaulių skyriumi žemės nuomos sutarties, didina žemės nuomos mokestį ir jo reikalauja iš atsakovės – yra pakankamos teigti, kad ieškovės ir atsakovės pozicijos yra visiškai priešingos ir argumentuotos, teismas turėjo sudaryti galimybes atsakovei dalyvauti teismo posėdyje ir bylą išnagrinėti įprasta tvarka. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas, tik formaliai pasisakęs dėl pareiškimo argumentų, nevertino ir nenagrinėjo atsakovės pateiktų aplinkybių, susijusių su ieškovės ir NŽT Šiaulių skyriaus atliekamais veiksmais, atsakovei siekiant išsinuomoti žemę ir tvarkyti, rekonstruoti ant žemės stovinčius statinius.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčius tokioms aplinkybės, kaip šioje konkrečioje byloje, t. y. esant byloje nepašalintiems šalių nurodytų aplinkybių ir įrodymų prieštaravimams, atsakovės pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Apeliantei aiškiai išreiškus poziciją dėl nesutikimo su ieškovės pareikštais reikalavimais, pateikus argumentus ir nurodžius tai pagrindžiančius įrodymus, nebuvo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
23. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas apima esminį proceso rungimosi principą. Šiuo atveju, apeliantės pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vienareikšmiškai patvirtina, jog byloje susiklosčiusi faktinė situacija buvo pakankama konstatuoti esant būtinybę užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, todėl buvo pakankamas pagrindas konstatuoti esant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės.
24. Konstatuotina, kad byloje nebuvo užtikrinta galimybė įgyvendinti rungimosi principą, o tai sudaro pagrindą panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės pareiškimo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalius). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1939-1032/2023 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.