Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19936-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.7.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.6; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2022 m. balandžio 6 d.

dalyvaujant: kaltinamajam A. J., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei

nepilnametės nukentėjusiosios A. B. D. įgaliotai atstovei advokatei Audronei Neniškienei, nukentėjusiosios įstatyminio atstovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 9 klasių išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoju, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) laisvėje gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 3 -ame sektoriuje, teistas:

1) 2010-11-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme,

2) 2012-11-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. laisvės apribojimu,

3) 2012-12-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimu, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nesusiję su darbu, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar toliau registruotis darbo biržoje. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-02-01 nutartimi bausmės paskirtos 2012-12-04 ir 2012-11-23 nuosprendžiais subendrintos ir nustatyta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nesusiję su darbu, per visa bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar toliau registruotis darbo biržoje. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-04-16 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, ir pasiųstas atlikti 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

4) 2013-12-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 2 m. 6 mėn. terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 64¹ str. 1 d. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str.1 d. ir 3 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 2012-12-04 ir 2012-11-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, kuriais paskirtos bausmės Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-02-01 nutartimi subendrintos ir nustatyta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2016-10-12 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;

5). 2020-02-18 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str., 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią atlikęs;

6). 2021-08-10 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimų, numatytų BK 178 str.2 d., 284 str. padarymą, pritaikius BK 64¹ str., subendrinta 74 parų arešto bausme; įsiteisėjo 2021-11-10;

7). 2021-08-10 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., padarymą, pritaikius BK 641 str., 40 parų arešto bausme; įsiteisėjo 2021-11-10;

8). 2021-11-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021-08-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta 74 parų arešto bausme, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021-08-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, bei paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo; bausmės pradžią skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytas laikinas sulaikymo laikas nuo 2021-07-25 11:45 val. iki 2021-07-26 11:05 val., jį prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms, bei suėmimo laikas nuo 2021-10-24 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

A. J. 2021 m. birželio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie parduotuvės ,,Maxima“, esančios J. Basanavičiaus a. 1, Vilkaviškis, jaunesnį negu 16 metų amžiaus vaiką - A. B. D., gimusią (duomenys neskelbtini), bučiavo į lūpas, rankomis per drabužius lietė jos lytinius organus, bei siūlė pabučiuoti nepilnametės lytinius organus; po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. birželio mėn. 18 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.20 val., Vilkaviškio mieste, suspaudęs už kairės rankos vedėsi A. B. D. nuo parduotuvės ,,Maxima“, esančios J. Basanavičiaus a. 1, Vilkaviškis, link VšĮ ,,Vilkaviškio ligoninė“, esančios Maironio g. 25, Vilkaviškis, pakeliui rankomis per drabužius lietė jos lytinius organus bei siūlė pabučiuoti jos lytinius organus, tokiu būdu atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens - A. B. D. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, tokiais veiksmais tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje.

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad supratęs kaltinimą, tik nesuprantantis kodėl jis neprisipažinęs, nes jis viską prisipažinęs. Pas jį buvo į zoną atvažiavę tyrėjai. Parodymas duoti nesutinkantis, viskas jau parodyta, viską prisipažįstantis, kaltas. Kiek sykių pasakojęs viskas surašyta. Išgėręs buvo, gal ir viskas buvo. Mergaitės nepažįstantis, iš matymo tik žinantis. Neseniai žinantis ją, jos vardo, pavardės nežinantis, gal A. B. D.. Kaip atsimenantis, ant Basanavičiaus aikštės susipažinę prie „Maxima“, Vilkaviškio mieste. Susipažinę, labas labas, jis alų gėręs, sėdėjęs ant suoliuko, ji užkalbino. Ji nieko nenorėjo, taip tik pakalbėti. Buvęs blaivus, beveik negėręs, tik pradėjęs alų. Pavakarė buvo. Ji klausė kaip gyvenantis, ką veikiantis. Truputį kalbėjęs su ja. Ką jis žinantis kiek jai amžiaus galėjo būti, normali panelė, tik koja šlubavo. Kalbėję apie nieką, taip tiktai kaip gyveni, ką veiki. Nieko nesitarę, telefonais neapsikeitę. Tą dieną nieko nebuvo, tik pakalbėję ir išsiskirstę. Kur gyvena nežinantis, nesakė, telefono neturėjęs. Vėliau, po šito įvykio, eidamas iš darbo pamatęs, ji į mokyklą laukė turbūt. Viskas buvo tais pačiais metais, pernai, galėjo būti birželį. Pamatęs vėl ant aikštės, po kiek laiko nežinantis, buvo diena, laiko nepasakysiąs. Ant aikštės sutikęs ją, prie suoliuko prie „Maxima“. Ji pasiūlė pasivaikščioti, norėję eiti prie ežero, bet taip ir nenuėję, ji pati pasiūlė pasivaikščioti. Buvęs blaivas, dar alaus nebuvo nusipirkęs. Ėję, bet nenuėję. Ėję pro autobusų stotį, pro gėlių kioskus. Jos mama atėjo ir viskas , išsiskyrę. Jam per veidą trinktelėjo mama, nežinantis už ką. Jei rėkia, tai mama, nesupratęs ant ko ji rėkė. Prie gėlių kioskų tas buvo, prie autobusų stoties. Daugiau kartų jos nematęs. Ėję normaliai, nebuvo paėmęs už rankos. Šalia ėję šaligatviu. Nebuvo susikabinę, ar paėmęs ją už rankos. Girdėjęs kuo kaltinamas. Nebuvę prie upės už „Maxima“, kur ten gali eiti, nežinantis. Tegu būna, kad prie ”Maxima“ apnuoginęs savo lytinį organą, bučiavęs jai į lūpas, rankomis per drabužius lietęs jos lytinius organus, ir siūlęs pabučiuoti. Nežinantis tegu būna, kad buvo, sutinkantis. Viską pripažįstantis, viską prisiimantis, ką surašė. Pripažįstantis, kad taip daręs, nežinantis kodėl. Buvo išgėręs, bet negirtas, 1-2 ,,bambalius‘ alaus išgėręs, įtakos veiksmams tai turėti gal galėjo. Tuo metu jis turėjęs moterį. Per alkoholį padaręs daug nusikaltimų ir čia galėjo būti. Nežinantis, ar apnuoginęs organą, tegu būna, kad apnuoginęs. Su viskuo sutinkantis, viską pripažįstantis. Niekas neverčia, pripažįstantis, nes kaltas, taip buvo. Vedęsis link Vilkaviškio ligoninės, pakeliui rankomis per drabužius liesdamas jos lytinius organus, ir siūlydamas juos pabučiuoti, na buvo taip. Nesupratęs, kad ji jaunesnė nei 16 metų, būtų žinojęs, būtų nei nešnekėjęs su ja, atrodė normali panele. Priėjo pakalbėti, manęs, kad mažė neprieitų. Pripažįstantis viską, kad lietęs organus, siūlęs pabučiuoti. Buvo taip, neprisipažįstantis ko nebuvo. Taip buvo, kad išgėręs, dėl girtumo taip, nesuvokęs ką darantis. Neklausęs kiek jai metų. Civilinį ieškinį pripažįstantis, bet truputi per daug. Jis mokėsiąs, tik nežinantis kur siųsti iš atlyginimo. Tegu būna 3000 eurų, tiek pripažįstantis ir sutinkantis. Su advokato išlaidomis sutinkantis. Gaunantis į rankas 700 eurų. Pataisos namuose jis dar mokantis kalėjimų fondui, nėra išlaikomas. Gyvenantis pataisos namuose, perkasi savo maistą parduotuvėje. Moka kalėjimo fondui 40 eurų mėnesiui, maisto negaunantis, perkasi savo, nes dirbantis žmogus turi save išlaikyti. Į darbą vežioja įmonės autobusiukas. Gailisi labai, atsiprašantis visų. Anksčiau neprisipažinęs, nes nieko nesupratęs, pasimetęs buvo, paskui pagalvojęs, kad durnas. Ką sakęs šiandien yra tiesa. Į rankas gaunantis 700 eurų. 40 eurų atskaičiuoja į fondą. Antstoliams mokantis po 100 eurų iš anksčiau, už avarijas. Jam lieka 500 eurų. Maisto nedaug perkasi, viską iš įmonės parsivežantis. Su civiliniu ieškiniu sutinkantis, su 3000 Eur suma. Advokatei sutinkantis sumokėti, nes reikia. Jis nežinojęs kiek merginai metų, į galvą nešovė, kad ji jaunesnė nei 16 metų, gal suvokęs, kad ji gali būti jaunesnė nei 16 metų. Neklausęs kiek jai metų, moters negražu klausti. Supratęs, kad jai 16 metų. Teisėjui pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t. b. l. 37-38, apklaustas 2021-06-19), - ikiteisminiame duotus parodymus paneigiantis, kodėl taip sakęs nežinantis, neatsimenantis, viską pripažįstantis. Teisėjui pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t. b. l. 53-55, apklaustas 2022-01-13), - laikosi šiandien duotų parodymų, nežinantis, kodėl tokius tada davęs. Pagalvojęs, viską prisiminęs normaliai.

Nukentėjusiosios nepilnametės A. B. D. įgaliota atstovė advokatė Audronė Neniškienė dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, buvo sutrikdyta jos savijauta. Tokie dalykai neigiamai veikia jauno asmens psichologinį vystymąsi ir sukelia nerimo ir kitokių išgyvenimų. Prašantys 5000 eurų neturtinės žalos. Suma nustatyta pagal patirtą žalą ir teismų praktiką, tokia suma įprastinė atlikus tokius veiksmus. Nežinanti, ar likę kokios pasekmės šiuo metu, gal pateiks išvadą vaiko teisių tarnybos atstovė šiuo klausimu. Su kaltinamojo pasiūlyta suma nesutinkanti, prašanti tiek, kiek nurodyta ieškinyje.

Nukentėjusiosios nepilnametės A. B. D. įstatyminio atstovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. B. dėl civilinio ieškinio parodė, kad vyksta darbas su šeima, nes šeima seniai žinoma, ji anksčiau buvo socialinės rizikos šeima, kol dar galiojo tokie sąrašai. Šeimai pagal pasikeitusius teisės aktus taikoma ir toliau atvejo vadyba, nes šeimoje daug nepilnamečių vaikų. Šiuo atveju teigti, kad vaikas patyręs tokią situaciją neturi išgyvenimų jokių mananti yra neteisinga. Vienas dalykas įsivaizduoti kaip tai gali būti, kitas dalykas tai patirti patį tokį veiksmą. Tikrai toks vaikas nėra galutinai susiformavęs, gali klaidingai susiformuoti kokie veiksmai galimi ar negalimi. Tokie veiksmai nei moraline prasme, nei prieš įstatymą priimtini. Į socialinės rizikos šeimų sąrašus buvo įrašyta dėl mamos negebėjimo rūpintis.

Kaltinamajam A. J. pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėja bei prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), įrodymų tyrimas nutrauktas, o baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ištirti BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius dokumentus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir jo parodymų kaltinimas jam grindžiamas žemiau nurodytais byloje esančiais rašytiniais bylos dokumentais:

Nepilnametės nukentėjusiosios A. B. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolu, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ji parodė, kad jai keturiolika metų, mokosi Kybartuose, ketvirtoje klasėje. Pažada sakyti tiesą. Kalbės apie A., jo pavardės nežinanti. Jis buvo Vilkaviškyje prie Maxima parduotuvės, jis visada ten būna. Paskutinį kartą mačiusi jį, kai jis ją nusivedė ten, kur baigiasi Vilkaviškis. Ji nuo jo kai bėgo, tiesiai į upelį įlipo. Jis girtuoklis. Tą dieną jį sutikusi prie parduotuvės Maxima. Gėrė vandenį, jis paklausė koks jos vardas. Pasakiusi, kad A. Tada susipažinusi su juo. Jis gėrikas. Jis siūlo eiti pasivaikščioti. Jis siūlė, kad jai pabučiuos į šitą vietą (mergaitė rodo savo lytinių organų sritį). Sakiusi jam ne. Prieš tą įvykį verkė. Įvykis buvo praeitą sekmadienį. Jis buvo girtas, ji girtų nepakenčianti. Tą dieną jis turėjo alaus bonką. Jis su ja kalbėjo šiurkščiai. Nežinanti, ar jis visada taip kalba. A. kabinėjasi prie visų, net ir prie jos sesės. Prie jos kabinėjosi. Ėjo prie ligoninės pasivaikščioti. Jis ją vedėsi už rankos, buvo stipriai suspaudęs, ji ištraukusi ranką. Ištraukė ranką, kai mama pamatė ir atėjo. Nuo mamos gavusi per snukį, A. matė, kaip mama davė per snukį. A. vedėsi paėmęs už kairės rankos. Kai vedėsi, jie kalbėjosi, kad jis negers, kad susitvarkys. Ji ištraukusi ranką iš jo rankos, nes jis labai piktas, suspaudė ranką kaip jos mama, pavyko ranką ištraukti. Du kartus buvo ranką ištraukusi. Antrą kartą paėmė už rankos, kad eitų pasivaikščioti. Ji visas vietas žinanti ir žinojusi kur ją vedė. Nežinojusi dėl ko vedė, bet paskui supratusi, kad norėjo prie aikštelės treniruoklio nuvesti, kad ji pasportuotų. Ji nubėgusi iki stoties ir įkritusi į upę, ir tada mama atėjo. Jai nepatiko kaip A. ją vedė. Apie įvykį mamai nesakiusi. Kai grįžusi, užsidariusi į vonią, ir sesė ją ramino. Sesei viską papasakojusi. Sesė ją išmaudė. Po to atvažiavo policija, vaikų teisės, sesės K. draugas. Policija atvažiavo, nes pasakė sesė. Sesė policijai papasakojo, kad kabino keturiolikos metų mergaitę. Kai A. ją vedėsi, ji nenorėjusi eiti su juo, jam to nesakiusi. Sakiusi jam pirmą dieną, kad nenorintis su juo eiti. Sakiusi jam tai, kai susitiko penkios savaitės prieš įvykį. Su juo susipažinusi Vilkaviškyje prie Maximos. Pirmą sykį jis nekalbėjo apie tuos dalykus, bet ji supratusi. Praeitą penktadienį važiavo testą pasidaryti, ar ją čiupinėjo. Jis nėra jos čiupinėjęs, nes ji atsitraukia. Jis bandė du kartus čiupinėti. Pirmą kartą bandė čiupinėti, kai pirmą kartą susitiko. Jį buvo sutikusi du kartus. Pirmą kartą jis klausė kaip mamai sekasi. Pirmą kartą jis ją nusivedė prie Maximos, kur tiltelis yra. Buvo prie Maximos. Po to nekalbėjo. Pirmą sykį vedėsi paėmęs už rankos. Pirmą kartą ji pati jam davusi ranką. Nežinojusi kur ją vedasi. Jis nesakė, kur vedasi. Jie vaikščiojo, jis nieko nedarė. Jam dabar norėtų snukį išdaužyti, nes jis ją supykdė su mama. Pyksta ant jo, kad ją nusivedė. Jis prašė jos telefono numerio. Ji jam davusi neteisingą telefono numerį, kad neskambinėtų. Bučinys yra kai vyras moterį pabučiuoja. Ji nėra ką nors bučiavusi. Jos niekas nebučiavęs, joks vyras nėra jos bučiavęs. A. buvo bučiavęs į lūpas. Jis piktai bučiavo, kaip laižiakas būna. Jai nepatiko, kad jis griežė dantimis. Laižiakas kai pasilaižoma su liežuviu. Ji A. nebučiavo. A. buvo jai lietęs su rankomis per rūbelius. Lietė šitą vietą (mergaitė rodo savo lytinių organų sritį), jos daikčiuką. Jo daikčiuko nėra lietusi. Ji atsitraukusi, atstūmusi, nuėjusi nuo jo, kad taip nedarytų. Jis nesakė dėl ko taip daro. Jis nėra jos prašęs ką nors padaryti. A. jos daikčiuką lietė du kartus atskirai. Lietė pirmą kartą kai matė, ir antrą kartą kai matė. Antrą kartą siūlė pabučiuoti jai į šitą vietą. Siūlė tai ir pirmą kartą. Pirmą kartą bėgusi nuo jo dėl mamos. Paskutinį kartą baigėsi, kai mama atėjo ieškoti jos. Kai siūlėsi pabučiuoti, ji atsitraukusi nuo jo. Kai atėjo mama, trenkė jai per snukį, trenkė du kartus delnu. Mama, kai trenkė per veidą, buvo laiptinėje ten, kur jos gyvenančios. Kai trenkė per veidą, matė sesės D. ir E. Jos žandukas tada jautėsi prastai. Ji verkė net tris kartus. Kai mama trenkė, jai žanduko neskaudėjo. Tai buvo pirmas kartas kai mama trenkė. Mama trenkė dėl to, kad su A. buvo. Buvo durna dėl to, kas buvo. A. jai nieko nedarė, atsitraukusi, bėgusi nuo jo ( 1 t., b. l. 48-49);

(duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad nors tiriamoji nurodo nežinanti atvykimo į ekspertizę priežasties, paklausta nusijuokusi pasako „nežinau, net mama nežino. Į policijos komisariatą“, tačiau vos susipažinus, pati ima pasakoti apie byloje tiriamus įvykius. Iš jos pasakojimo: ,,aš turiu reikalų su policija, mentyne buvau dėl vieno berno (atsidūsta), tokio A. M.. Mes Vilkavišky susitikom prie Maksės, jis pasivaikščiot norėjo su manim ir aš ten į upelį kritau, net basanoškės šlapios buvo. Susipažinom Vilkavišky, prie fontanų. Mes 4 dienas susitikę buvom, vaikščiojom prie Maksės, kur yra toks tarpas, kalbėjom. Nebeatsimenu ką kalbėjom. Jis pirmas mane užkalbino, nes jis žinojo mano seses. Mes vaikščiojom susikabinę paprastai (suima už delno demonstruodama kaip ėjo susikabinę). Jis tada man nepatiko, nes jis už kampo myžo, o aš nespėjau pabėgt ir aš labai keistai pasijutau, nu nes jis traukėsi tą savo daikčiuką. Nežinot? (nusijuokia) Pimpaliuką. Jis visai fainas bachūras buvo, bet jis gėrė. Man nepatinka, kai geria. Paskutinę sušiktą dieną jis pasikvietė mane pasivaikščiot ir aš nebuvau telefono pasiėmus ir mama manęs ieškojo. Ir mane mama pamatė, ta pasiuto, man trenkė, nežinau ar jam trenkė ar ne, nemačiau, bet man skaudėjo labai. Po to dar į snukį laiptinėj mama man trenkė. Aš tuo metu nežinojau, kad jis yra girtuoklis. Po to man sesės pasakė, kad jis girtuoklis. Su juo mes ėjom pasivaikščiot. Ėjom kur baigiasi Vilkaviškis, kur ligoninė yra. Aš jau žinojau, kur jis eina ir aš jam jau sakiau: paleisk mane, nes tu maniakas ir girtuoklis. Jis laikė mane va taip stipriai (suima ekspertę už riešo ir suspaudžia jį). Aš dabar susipykau su mama, su sesėm. Susipykau, kad su juo ėjau, kad jis girtuoklis“. Nurodo, kad pradžioje įtariamasis jai pasirodė ,,fainas bachūras, nes jo batai tokie balti, rūbai kažkokie keisti, nes smirda prakaitu (ima žaisti su rankinės užsegimu). Aš labai durnai ėjau, labai keistai... Aš išdaviau savo mamą, seses, brolius, kad ėjau su juo. Aš dabar bandau taikytis su savo kalte. Einu į lauką, pažiūrėti į fontanų, pamiršti jį. Jis (įtariamasis) dar kalbėjo apie ten (parodo į savo lyties organų sritį). Jis sakė: noriu pabučiuot putę. Man nepatinka, kai taip sako. Jis norėjo čiupinėt putę, bet aš pabėgau, nes man labai šlykštu buvo. Jis lietė mano putę per rūbus, bet aš sakiau: ne, ne, ne, atitraukiau ji, nes man nepatiko. Nes negalima prie to dalyko lįst merginom. Bučiavomės su juo vieną kartą. Aš dabar galvoju, ar jį sugavo, aš noriu, kad ji sugautų, ir kad man ramybė būtų, nes jis yra daug nusikaltimų padaręs. Aš nežinau kokių, bet žinau, kad padaręs, nes man sesės draugas sakė. Neramu dar ir mamai, ji ir mūsų socialinės klausė ar jis sugautas, bet sakė ne. Aš noriu, kad jį sugautų, net mama nori. Paskutinę dieną susitikom prie Maksės, mes visada prie Maksės susitikdavom ir jis norėjo eit pasivaikščiot ir ėjom kur baigiasi Vilkaviškis, prie tos ligoninės. Jis man sakė: zuikute, einam, bet aš sakiau ne ne ne. Jis mane vytis pradėjo ir aš bėgau, bet to upelio nemačiau ir įbėgau, basanoškes sušlapau". Į klausimą, kaip ji suprato, ko siekė jos minimas asmuo atsako: „norėjo mane prigirdyt, nežinau aš, ką jis būtų daręs“. Vertindama nupasakotus įvykius tiriamoji susimąsto, nurodo, kad ,,A. nuskriaudė“ ją, nes „spaudė ranką paėmęs, čia gi skriaudimas irgi“. Ekspertizės išvadoje į pateiktus klausimus atsakyta: A. B. D. byloje tiriamų įvykių metu visiškai nesuprato jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). Aktyviau priešintis šiems veiksmams A. B. D. negalėjo dėl labai žemų intelektinių gebėjimų, socialinės adaptacijos sunkumų, padidinto įtaigumo, su ja galimai atliktų veiksmų esmės nesupratimo bei įtariamojo elgesio. A. B. D. atsižvelgus į jos kalbos bei pažintinių gebėjimų ypatumus, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio vietą, dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. A. B. D. nenustatyti tokie psichologiniai ypatumai, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis jos duotais parodymais apie byloje tiriamus įvykius. A. B. D. nustatytas padidintas polinkis į įtaigumą (ypatingai jeigu jis susijęs su jos priėmimu, santykiu), tačiau jis reikšmingos įtakos jos gebėjimui duoti parodymus neturi. A. B. D. nenustatyti tokie psichologiniai ypatumai, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis jos duotais parodymais apie byloje tiriamus įvykius. Duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį A. B. D. parodymams (konkrečioms faktinėms bylai reikšmingoms aplinkybėms) negauta. Artimieji suaugusieji turi įtakos tam, kaip A. B. D. vertina ir reaguoja į įtariamąjį ir jo elgesį. A. B. D. psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriamais įtariamojo A. J. veiksmais nekonstatuojamas, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Įvertinti, kokį poveikį ateityje turės byloje tiriami įvykiai, nėra galimybės, tačiau, neatmetama, kad augant jos suvokimui apie byloje tiriamų įvykių esmę, gali reikštis elgesio ir/ar emocijų sutrikimų simptomai, todėl A. B. D. rekomenduojama tęsti gydymą Psichikos sveikatos centre, orientuota ne tik į medikamentinį gydymą, bet ir į savisaugos stiprinimą. Papildomos A. B. D. apklausos nerekomenduojamos, nes didėja tikimybė, jog jose dar labiau atsispindės jai reikšmingos aplinkos vertinimai. Jai taip pat nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje. A. B. D. rekomenduojama tęsti gydymą Psichikos sveikatos centre (1 t., b. l. 129–136);

Vilkaviškio r. Kybartų ,,Rasos“ mokyklos pateiktoje A. B. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) charakteristikoje Nr (duomenys neskelbtini) (1.8) nurodyta, kad mokinės mama domisi jos pasiekimais, palaiko glaudų ryšį su mokykla. (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti Kybartų „Rasos“ mokyklą. Mokinė (duomenys neskelbtini) tirta Vilkaviškio ŠPT, kur jai nustatyta kompleksinė negalia dėl vidutinio intelekto, lėtinių neurologinių, vidutinio judesio ir padėties sutrikimų. A. aktyvi veiklų metu. Atpažįsta raides, jas rašo, po truputį mokosi skaityti. Labai patinka skaičiuoti. Žino skaitmenis iki 20, skaičiuoja 20 ribose su pagalba. Pažįsta spalvas, dainuoja, mėgsta mokytis ir mintinai deklamuoti eilėraščius. Dalyvauja popamokinėje veikloje, mokyklos renginiuose, vyksta į išvykas. Yra gana savarankiška. Mokinė yra draugiška, jautri. Santykiai su suaugusiais ir bendraamžiais yra geri, noriai įsitraukia į veiklas, žaidimus. Geba paguosti nuskriaustą vaiką, susipažinti su bendraamžiais. Bendra emocinė savijauta nepasikeitusi. Klasės kolektyve jaučiasi gerai. Dalyvauja popamokinėje veikloje, mokyklos renginiuose, vyksta į išvykas (1 t., b. l. 101);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (09), kurioje nurodyta, kad kadangi A. B. D. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. A. B. D. lytinių organų bei jų aplinkos, tarpvietės, išangės srityse sužalojimų nekonstatuota. Duomenų, jog A. B. D. yra turėjusi lytinių santykių nėra. A. B. D. tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu spermos nerasta. Galima manyti, jog su A. B. D. galima atlikti lytinius santykius nepažeidžiant jos mergystės plėvės. Apie tai galima spręsti iš jos mergystės plėvės anatominės sandaros. Duomenų, jog A. B. D. minėto įvykio metu būtų jautusi fizinį skausmą nėra ( 2 t., b. l. 45-46);

Liudytojos V. I. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) apklausos metu ji parodė, kad augina nepilnametę dukrą A. B. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir kitus keturis nepilnamečius vaikus. A. B. D. turi psichinę, nervų negalią, kas tiksliai jai diagnozuota, šiuo metu negali atsakyti, nes ligos istorijos dokumentai yra namuose. (duomenys neskelbtini) dukra A. B. D. pasakė, kad eina į lauką pasivaikščioti į miesto centrą. A. B. D. išėjo iš buto viena. Po kiek laiko dukra A. B. D. trumpam grįžo į namus ir vėl išėjo į lauką, išeidama mobiliojo ryšio priemonės - telefono nepasiėmė, jį paliko namuose. (duomenys neskelbtini) 19.22 val. jai paskambino dukra K. D. ir pasakė: ,,M“. vedasi A. nuo jaunimo centro, link kultūros namų“. Ji išėjo ieškoti A. (duomenys neskelbtini) apie 20:00 A. pastebėjo einančią kartu su ,,M“, jie ėjo Šeimenos gatve, Vilkaviškyje. Dukra su ,,M“ ėjo nuo upelio link autobusų stoties, ėjo šalia vienas kito, jėga nebuvo vedama jos dukra, rankomis nebuvo susikabinę. Priėjusi prie dukros A. ir ,,M“ paklausė ką ji čia veikia, dukra pradėjo šaukti, rėkti ir jai nieko nepaaiškino. ,,M“ jai pasakė, kad jis prie jos nelindo. Jai išėjus, išėjo ir ,,M“, kur jis nuėjo nežino. Ji dukrą parsivedė namo, dukros klausė kas atsitiko, ši teigė, kad nieko nesakys. A. kairės kojos kojinės ir ar ortopedinės basutės buvo šlapios negali atsakyti, nepastebėjo, klausė dukros kodėl ji sušlapusi, dukra atsakė, kad: ,,įlipau į upelį“. Tada iškvietė 112 pagalbą, į namus atvažiavo policijos pareigūnai, GMP ir Vaikų teisių specialistai. Dukra G. D. pasakė, kad jai A. papasakojo, jog ,,M.“ ją bučiavo, kurioje vietoje ir kurią dieną ją bučiavo nesakė. Ji žino, kad ,,M.“ yra vardu A., pavardės nežino, apie 48 - 49 metų amžiaus, gyv. Vilkaviškio mieste, gatvės nežino. Iki šios dienos dukra A. jai nepasakoja kas tarp jos ir ,,M.“ įvyko. Kasdien dukrą A. išleidžia į lauką, ji ją visada įspėja, kad eina į lauką, ji eina viena. A. yra protinga, mąsto, save ,,apsitvarko“, tačiau jai užeina spontaniški nuotaikos pakitimai. A. tikrai suvokia ir žino kas yra bučinys, taip pat žino kokie lytiniai organai yra pas moteris ir vyrus. Ar su ,,M.“ dukra yra pažįstami, nežino, tačiau gali pasakyti, kad niekada jų kartu nebuvo mačiusi, pirmą kartą juos kartu pamatė vakar dieną. A. elgesys paskutiniu metu nėra pakitęs, ji elgiasi taip pat kaip seniau. A. lanko ,,Rasos specialiąją“ mokyklą. Kurioje vietoje tiksliai A..galimai bučiavo ,,M.“ nežino, juos sutiko tik einančius Šeimenos gatve, Vilkaviškis. Ji pati atstovaus dukrą A. byloje, gins jos interesus (1 t., b. l. 142–143);

Liudytojos V. I. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ji parodė, kad dukrai A. B. D., kuriai (duomenys neskelbtini) m., nuo gimimo yra konstatuotas dešinės pusės cerebrinis paralyžius, tačiau ji vaikšto pati. Taip pat konstatuotos nervinės ligos ir sutrikusi raida. Lanko ,,Rasos specialiąją“ mokyklą, 8 klasę, tačiau ji nemoka nei skaityti, nei rašyti. Ji naudojasi išmaniuoju telefonu ir su mokyklos bendraklasiais, sesėmis ir ja susirašinėja per ,,Messenger“, ,,Whatsapp“ programėles ir tik su balso žinutėmis. Ji į telefono adresatų knygą net nemoka įsivesti naujo adresato. Soc. tinklalapyje ,,Facebook“ ji turi savo anketą, tačiau ji ją užblokavus ir jokios informacijos nemato. Vakar peržiūrėjo jos telefoną, tačiau jokių svetimų ir nepažįstamų asmenų numerių neįvesta ir jokių svetimų žmonių SMS ir balso žinučių nebuvo. Dukra yra labai uždaro būdo ir su didele nuotaikų kaita. Kartais jai ištikus nerviniam priepuoliui ji įvairiais necenzūriniais žodžiais išvadina ją ir kitus šeimos narius, tačiau jie į tai nekreipia dėmesio. Kuomet (duomenys neskelbtini)19.22 val. jai paskambino dukra K. D. ir pasakė, kad ,,M.“ vedasi A. nuo jaunimo centro link Vilkaviškio kultūros namų, tai dukra K. D. laiką leido su kita dukra L. M. ir sūnumi E. I. prie Vilkaviškio ežero. K. D. sakė, kad L. M. paskambino jos draugė iš Vilkaviškio m. ir pasakė, kad matė, kad A. vedasi ,,M.“. Daugiau K. D. jai nieko nepasakojo. Minėtos draugės vardo, pavardės ir kontaktų iki šiol nežino, kadangi su dukra L. M. ji nebendrauja. Dukra K. D. taip pat teigė apie draugę nieko nežinanti. Įvykio metu dukra buvo mėlynomis ,,timpomis“ ir marškinėliais trumpomis rankovėmis, kurių spalvos nepamena. Taip pat buvo su ortopedinėmis basutėmis. Kaip minėjo, A. B. D. su A. J., kurio pravardė ,,M.“, pamatė einančius Šeimenos gatve, t. y. nuo upelio link autobusų stoties. Jie ėjo vienas šalia kito ir jėga ji nebuvo vedama. Jie rankomis nebuvo susikibę. Aplinkui jokių pašalinių žmonių nebuvo. Artėdama jiems iš priešpriešos, maždaug apie 8 m atstumu, girdėjo kaip A. B. D. supykusi kažką sakė ,,M.“. Ką sakė nėjo suprasti, nes kai ji supyksta jai labai bėga seilės iš burnos ir neaiškiai kalba. ,,M.“ jai tada nieko neatsakė. Priėjusi prie jų paklausė dukros „ką tu čia veiki su šituo vyru?“, tačiau ji jai nieko neatsakė, tik pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Tada būdama pikta ir išsigandusi dėl dukros, rėkdama ,,M.“ pasakė „ką tu darai su mano dukra?“. Jis jai atsakė ,,Nieko nedariau, prie jos net nelindau“. Iš karto po to paėmusi dukrą už rankos nusivedė link namų. Iš ,,M.“ nerišlios kalbos ir sklidusio alkoholio kvapo buvo akivaizdu, kad jis buvo neblaivus. Jis tada buvo su juoda sportine apranga ir sportiniais bateliais. Detaliau neapibūdins. Ant jo veido ir kitų kūno dalių jokių sužalojimų nematė. Jos bendravimas su juo užtruko apie 3 min. Bendraujant matė, kad dukros dešinės ausies apatinėje dalyje buvo įbrėžimas iš kurio bėgo kraujas. Įbrėžimas priminė tarsi būtų persirėžusi į medžio šaką ar tai aukštą žolę. Kur ji susižalojo ausį ji jai nepasakojo. Sugrįžus į namus, nusivedė ją į vonią, kur nurengė rūbus ir liepė eiti maudytis. Ant jos veido, rankų, kojų ir kitų kūno dalių sužalojimų, kraujosruvų, paraudimų, išskyrus minėtą ausį, nebuvo. Dukra tuo metu jau penkta diena kaip sirgo mėnesinėmis. Įprastai ji serga 7 dienas. Jos sirgimus ji žymisi telefone, specialioje programėlėje. Jos vilkėtus rūbus ji iš karto įdėjo į skalbimo mašiną ir išskalbė. Rūbai buvo nesuplėšti, nesutepti purvu ir nešlapi. Rūbus skalbė, nes visada dukrai einant maudytis juos išskalbia. Ankstesnėje apklausoje ji netiksliai nurodė aplinkybę dėl kojinių ir basučių, todėl dabar patikslina, kad įvykio metu dukros kairės kojos kojinė buvo šlapia ir kelties sritis sutepta purvu bei abi ortopedinės basutės buvo šlapios. Kai paklausė dukros kodėl jos šlapios, ji atsakė „įlipau į upelį“ ir daugiau nieko neaiškino, tik piktai pasakė ,,nelysk į akis“. Kad dukros nenervinti daugiau nieko jos neklausinėjo. Dukra niekada nėra turėjusi lytinių santykių. Su ja nėra kalbėjusi apie vyro ir moters lytinį santykiavimą. Yra tik sakiusi, kad vyras niekada negali naudoti smurto prieš moterį. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, ji žino kas yra bučinys ir kokie lytiniai organai yra pas moterį ir vyrą. Dukra A. B. D. vonioje liko maudytis su kita dukra E. I., kuriai 9 m., nes prieštaravo, kad ji būtų kartu. A.B. D. kaip leido laiką su ,,M.“ nieko nepasakojo. Tik dukrai G. D., (duomenys neskelbtini) apie 22.30 val., kai atvyko policijos pareigūnai, pasipasakojo, kad ,,M.“ ją bučiavo. Detaliau apie visa tai galėtų papasakoti pati A. B. D. ir G. D.. Jos šeima yra įtraukta į rizikos grupę ir pas ją namuose vieną kartą per mėnesį lankosi socialinė darbuotoja I. A.. Dukra nenaudoja jokių vaistų, tik kai ją ištinka nerviniai priepuoliai jai duoda ,,žolelinių“ vaistų, kuriuos pati nuperka vaistinėje ( 1 t., b. l. 145-147);

Liudytojos G. D. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 20.00 val. jai paskambinusi mama V. I. klausė, ar ji nematė sesės A. B. D., kuriai 14 m., ji turi negalią dėl dešinės pusės cerebrinio paralyžiaus, smegenų vandenligės ir sutrikusios raidos. Mama ją savarankiškai išleisdavo į miestą pasivaikščioti ir ji visada sugrįždavo. Pasakius mamai, kad jos nematė, nuo skambučio praėjus apie 10 min. jai paskambino kita sesuo E. I., kuriai 8 m., pasakė, kad mamai pasakojo kita sesuo L. M., kad A. B. D. matė einant link tiltuko su kažkokiu „pijoku“ ir prašė jos, kad važiuotų jos ieškoti. Po šio pokalbio ji iš karto išvažiavo jos ieškoti. Bevažinėjant po Vilkaviškio m., apie 20.30 val. paskambino mama V. I. ir pasakė, kad A. B. D. rado netoli upelio dumbliną ir su perrėžta dešine ausimi, iš kurios bėga kraujas. Sakė, kad su ja buvo pijokas ,,M.“, t. y. A. J.. Daugiau nieko jai nepasakojo. Tada nuvažiavo tiesiai pas mamą į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atvykus į namus, mama V. I. su sese A. B. D. jau buvo sugrįžusios. Sesė buvo pikta ir vis kartojo ,,man dabar bus depresija ir man reikia į durnyną“. Kol atvyko, mama ją jau buvo perrengusi ir jos prieš tai vilkėtus rūbus buvo įdėjusi į skalbimo mašiną. Taip pat ji jau buvo išsimaudžiusi. Ant jos veido, rankų ir kojų nebuvo jokių sužalojimų, kraujosruvų ar paraudimų. Kaip sakė buvo tik dešinės ausies apatinėje dalyje įbrėžimas, kuris atrodė, kaip kad į medžio šaką būtų persirėžusi. A. B. D. nebuvo išsigandusi, tik buvo labai pikta ir pyko ant mamos. Kodėl pyko neįvardino. A. B. D. ir mamos santykiai yra įtempti, nes anot A. B. D. mama jai per mažai dėmesio rodo. Kad galėtų pasikalbėti su mama apie įvykio aplinkybes, t. y. kur ji ją rado ir ką toliau daryti, paprašė, kad kita sesuo K. D. A. B. D. išsivestų į kitą kambarį. Joms išėjus, mama papasakojo, kad A. B. D. rado su ,,M.“, t. y. A. J. einančius nuo tiltelio link Vilkaviškio autobusų stoties. Dar tą patį pakartojo kaip ir prieš tai buvo sakiusi telefoninio pokalbio metu. Daugiau ji nieko neaiškino. Tada ji paskambino į BPC ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki jų atvykimo ji nuėjo pasikalbėti su sese A. B. D., kuri pasakojo, kad dienos metu, kiek buvo valandų nesakė, su ,,M.“, t. y. A. J., neplanuotai susitiko J. Basanavičiaus aikštėje, prie fontano. Ji pati jį vadino ,,M.“. Iš to suprato, kad ji žinojo šią jo pravardę. Sakė, kad jis buvo neblaivus. Jam pasiūlius eiti pasivaikščioti, ji sutiko ir jie nuėjo link pašto, po to link Vilkaviškio kultūros centro ir toliu link tiltelio. Paklausus, ar buvo ją apsikabinęs, ar buvo paėmęs už rankos, ji sakė, kad ne. Sakė, kad jie tiesiog ėjo vienas šalia kito ir draugiškai kalbėjosi. Pasakojo, kad kai jie abudu nuėjo prie tiltelio, jai netyčia paslydo koja ir ji iki kelių įbrido į upelį. Kadangi jai buvo sunku išlipti, jis jai padavė ranką. Tada ji pasakojo, kad jis jai savavališkai pabučiavo į lūpas. Jos paklausus ,,gal jis tave pabučiavo iš draugiškumo?“, ji atsakė „ne, jis pats savavališkai man pabučiavo į lūpas, o po šito pabučiavimo bučinėjo į žandą iki pat kaklo“. Sakė, kad ji jo bučiavimo nenorėjo. Minėjo, kad jo tokio elgesio išsigando ir jai buvo nemalonu. Sakė, kad tam, kad jis daugiau jos nebučiuotų, ji jį pastūmė rankomis nuo savęs ir liepė nebučiuoti. Tada po šio pastūmimo jis priėjo arčiau jos. Paklausus ką jis sakė ir ką darė kai priėjo arčiau, ji pasakojo, kad jis pasakė ,,ar nori, kad tau įkiščiau“. Kai paklausė į kur jis jai siūlė įkišti, ji ranka parodė į savo tarpkojį ir pasakė „nu į čia“. Paklausus kas vyko toliau, ji jam pasakė, kad ,,nenoriu“. Ji pasakojo, kad tokio jo pasiūlymo išsigando. Neklausė sesės ką jis siūlė jai įkišti, nes iš jos reakcijos suprato, kad ji suprato, kad jis jai siūlė įkišti savo lytinį organą. Visa tai pasakodama sesė A. B. D. verkė ir krūpčiojo. Ji ją ramino ir aiškino, kad jai padės, kad apie įvykį praneš policijai. Paklausus ,,kodėl tavo ausis kruvina“, ji atsakė ,,man ją skauda“ ir daugiau nieko neaiškino. Šiuo momentu į namus atvyko greitoji med. pagalbą, kurią ji iškvietė skambindama į BPC, dar iki šio pokalbio su sese A. B. D.. Atvykus minėtai pagalbai su sese daugiau nieko nekalbėjo ir ji jai daugiau nieko nepasakojo. Kad ,,M.“ būtų sesei suėmęs už rankos, kad būtų jėga ją vedęsis, kad būtų naudojęs prieš ją fizinį smurtą, ji jai nieko nepasakojo, o ji neklausinėjo. Po greitosios med. pagalbos ir policijos pareigūnų išvažiavimo, atvyko Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės. Viso jų bendravimo ji negirdėjo, nes specialistės paprašė, kad jos išeitų ir jas vienas paliktų pasikalbėti su sese. Dar iki išėjimo girdėjo kaip bendraujant su specialistėmis sesė A. B. D. papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) su ,,M.“ , t. y. A. J., ji ne pirmą kartą neplanuotai susitiko. Ji pasakojo, kad iki šios dienos, jai leidžiant laiką J. Basanavičiaus aikštėje prie fontano, ji dar keletą dienų iš eilės buvo su juo susitikusi. Ji sakė, kad jai besėdint ant suoliuko jis ją užkalbino ir taip jie susipažino. Kad kažkurią kitą dieną, be ėjimo (duomenys neskelbtini) link tiltelio, jis dar būtų ją kažkur vedęsis ir bučiavęs ar atlikęs kokius veiksmus jos atžvilgiu, ar siūlęs ką nors atlikti, ji nepasakojo. Ką ji dar pasakojo specialistėms, po jos išėjimo nežino. Šiaip sesė yra uždaro būdo, tačiau jei svetimas žmogus ją gražiai pakalbina ji su juo kalbasi ir išsipasakoja. Daugiau sesės A. B. D. apie susitikimą su ,,M.“ ir jo elgesį nieko neklausinėja, nes nenori jai sukelti neigiamas emocijas. Ji nėra linkusi meluoti ir fantazuoti, ji visada kalba „stačiokiškai“ ir sako tiesą ( 1 t., b. l. 152 -154);

Liudytojos L. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausiama 2021-06-19 parodė, kad dirba Marijampolės apskrities vaikų teisių apsaugos tarnyboje vyriausiąja specialiste. (duomenys neskelbtini) apie 23.46 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), joms reikia vykti, kadangi namuose yra neblaivi mama V. I., nustatytas 1,01 prom. girtumas. Kartu su kolege I. B. nuvyko minėtu adresu. Nuvykus mama V. I. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), vakare, tikslios valandos negalėjo nurodyti, jos dukra A. B. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri turi raidos sutrikimą, t. y. fizinę ir protinę negalią, išėjo iš namų pasivaikščioti. V. I. iš savo dukros K. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., mobiliuoju telefonu sužinojo, jog A. vaikščioja po miestą su nepažįstamu vyru vardu A., kurį pravardžiuoja ,,M.“. Joms V. I. papasakojo, kad minėtas A. yra alkoholikas, seksualiai priekabiaujantis, piktybinis. Vėliau pradėjo kalbinti A. ir ši jai papasakojo, kad apie 17:00 val. ji buvo kieme, kartu su draugėmis, tačiau vardų ir pavardžių neįvardino, šalia namo adresu, (duomenys neskelbtini). Prie jų priėjo minėtas A. ir pakalbino ją pasivaikščioti. Tuomet, kaip A. pasakoja, ši sutiko su A. pasiūlymu ir išėjo kartu. Mergaitė teigė, kad jie kartu nuėjo už miesto ir jau buvo netoli ežero, tačiau, kokio konkrečiai nepasakė. Jiems priėjus minėtą vietą mergaitė papasakojo, kad A. pradėjo prašyti, jog jis galėtų jai pabučiuoti į jos lytinius organus ir mergina pradėjo rodyti į savo lytinių organų sritį sakydama ,,negi nežinot“. A. toliau pasakojo, kad neleido jam to daryti ir tuomet A. pradėjo prašyti, kad leistų pabučiuoti į lūpas, tačiau ir šiuo pasiūlymo nesutiko. Kuomet A. atsisakė ir šio jo pasiūlymo, A. pradėjo jai grasinti, tačiau, mergaitė nesugebėjo atsakyti, ką konkrečiai jai vyriškis sakė. Kad kaip nors A. būtų apribojęs jos laisvę, mergaitė nesugebėjo nurodyti ir teigė, jog A. nenaudojo fizinės jėgos prieš ją, tačiau po minėtų grasinimų ji teigė, jog pradėjo nuo jo bėgti link namų į miesto centrą. Taip pat mergaitė nurodė, jog bėgdama įkrito į ežerą ir sušlapo. Dėl mergaitės turimo neįgalumo, jos pasakojimas dažnai nutrūkdavo, mintys buvo nerišlios. Mergaitė nurodė, jog prieš šį įvykį jau buvo susipažinusi su minėtu A., tačiau kurią dieną ir kada nenurodė, ir teigė, jog pirmą kartą jis prie jos nelindo ir kitaip nepriekabiavo (1 t., b. l. 149-150);

Liudytojos J. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji 2021-07-07 apklausos metu parodė, kad asmuo vardu ir pavarde A. J. jai yra pažįstamas. Šį asmenį pažįsta tik tiek, kiek tekę susidurti darbe, t. y. tiek, kiek yra tekę jam teikti medicininę pagalbą, asmeniškai nebendrauja. 2021-06-18, darbo metu, vakare, valandos nurodyti negali, tačiau dar nebuvo sutemę, VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, pravažiuodama pamatė A. J.. A. J. buvo su mergaite, kurios anksčiau nebuvo mačiusi. Pasirodė, kad abu nurodyti asmenys yra neblaivūs ir tarpusavyje konfliktuoja. Kadangi sėdėjo automobilyje, todėl jų pokalbio turinio negirdėjo, tik matė, kai jis ,,tampė“ mergaitę už rankos. Už kurios rankos - neprisimena. Kadangi pamanė, kad jie abu yra neblaivūs, todėl daugiau į juos dėmesio nekreipė, detaliau apibūdinti jų elgesio negalėtų. Mergaitė buvo tamsiais, ilgais plaukais, mergaitės aprangos visiškai neįsidėmėjo, mergaitės amžiaus nurodyti negalėtų, tačiau nekilo minčių, kad ji galėtų būti nepilnametė. Mano, kad mergaitę galėtų atpažinti. Daugiau A. J. su nurodyta mergaite nėra mačiusi. Tik iš jai paskambinusios tyrėjos sužinojo, kad jos nurodyta mergaitė buvo nepilnametė ir neįgali, tačiau ją pamačiusi į tai neatkreipė dėmesio. Mergaitės vardu ir pavarde A. B. D. nepažįsta (t. 1, 1 b. l. 158-161);

Liudytojos R. Ž. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-09 parodė, kad asmens vardu ir pavarde A. J. nepažįsta. Mergaitė vardu ir pavarde A. B. D. jai pažįstama, kadangi bendrauja su jos sese L. M.. Kiek jai žinoma, A. B. D. yra gal 11-12 metų amžiaus, turi fizinę negalią - celebrinį paralyžių. Yra pastebėjusi, kad mergaitė ,,įdomesnio“ bendravimo, t. y. jai trūksta bendravimo įgūdžių, pagal savo amžių A. turėtų būti brandesnė. (duomenys neskelbtini) apie 21.30 - 21.40 val., po darbo eidama namo, Vilkaviškyje, J. Basanavičiaus gatvėje pamatė A. su vyriškiu. Tuo metu vyriškis A. vedėsi per J. Basanavičiaus gatvę nuo AB ,,Swedbank“ padalinio, esančio J. Basanavičiaus a. 9, link VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro, esančio P. Jašinsko g. 2, automobilių stovėjimo aikštelės. Vyriškis buvo suėmęs A. už dešinės rankos ties petimi, o perėjus per J. Basanavičiaus gatvę - ją paleido. Perėjus per gatvę matėsi, kad vyriškis skėsčiojo rankomis, kažką diskutavo su A., tačiau jų pokalbio turinio negirdėjo. Nepasirodė, kad A. būtų vedama per prievartą. Ar A. ką nors sakė vyriškiui - nematė. Juos pamačiusi iš karto per ,,Messenger“ paskambino A. sesei L., norėjo pasitikslinti, ar šis vyriškis pažįstamas šeimai, ar A. mama leidusi su juo vaikščioti. L. išsigandusi padėjo ragelį, sakė susisieks su mama, nes pati buvo ne Vilkaviškyje. Apie 22 val. vėl per ,,Messenger“ paskambino L., L. atsakė, kad A. viskas gerai, mama ją surado. Kiek jai žinoma, A. su broliais buvo išleista į kiemą, o kaip susitiko su nurodytu vyriškiu - nežino. Sekančią dieną parduotuvėje girdėjo žmones kalbančius apie tai, kad taip kaip vakar jie matė šį vyriškį su mergaite sėdintį ir kalbantį J. Basanavičiaus aikštėje ant suoliuko, prie ,,Maxima“ parduotuvės. Daugiau šio vyriškio su A. nėra mačiusi. Šį vyrą tą pačią dieną, prieš 10 val. ryto, matė parduotuvėje, kurioje dirba, jis sukėlė triukšmą dėl neparduodamo alkoholio. Po to į parduotuvę buvo atėjęs apie 18 val., įsigijo vieną 1 l talpos alaus butelį, stiprumo neprisimena, bet stipriausią iš esančių. Patikslina, kad su A. matytą vyriškį žino iš matymo, jo asmens duomenų nežino, jis dažnai ateina į parduotuvę, kurioje dirba, todėl tenka su juo bendrauti. Jis už ją vyresnis, apie 38 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, pakankamai stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, smilkiniuose žilstelėjes. Vyriškis yra agresyvus, nuolatos būna neblaivus, nuolatos ateina be apsauginės veido kaukės, todėl apsaugos darbuotojai ne kartą išvarę jį iš parduotuvės. Po šio įvykio yra kalbėjusi su A., klausė kodėl su juo susitiko, A. pasakė tik tiek, kad ,,buvau durna, todėl su juo ėjau“. Paklausus ką jis jai sakė, A. delnu tapšnodama ties savo tarpkoju kartojo ,,nori čia gauti?“, ,,tu čia gausi“. A. dar minėjo, kad nuo šio asmens bėgo slėptis po kažkokiu tilteliu, tačiau nedetalizavo kur jis yra ( 1 t., b.l. 164–167);

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas A. J., gim. (duomenys neskelbtini)., kūnas iš priekio. Asmens veidas kvadratinės formos, mėlynų akių, nosis tiesios formos. Asmuo su trumpa barzda, trumpai skustų plaukų. Apie 1,70 m. ūgio. Po apačia vilki juodos spalvos marškinėlius, ant viršaus vilki juodos spalvos sportinę palaidinę, ilgomis rankovėmis, su užrašu ,,Nike“, ant rankovių abiejų pusių matomos baltos spalvos juostos, nuo pečių srities iki alkūnių srities. Asmuo taip pat vilki juodos spalvos sportines kelnes be užrašų. Taip pat avi juodos spalvos sportinius batelius su baltos spalvos užrašu ,,Nike“ ( 2 t., b. l. 17-22);

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2021-07-09 atpažinimo metu liudytoja R. Ž. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį A. J. kaip asmenį, kurį 2021-06-18 apie 21.30 val. matė su A. B. D. ( 1 t., b. l. 169–175);

BPC Alytaus skyriaus raštu (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad BPC pateikė (duomenys neskelbtini). iškvietimo įrašą (2 t., b. l. 30);

Kitų objektų apžiūros 2021-07-14 protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta 2021-06-23 į tarnybinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gauto pokalbio garso įrašo kopijos apžiūra. 2021-06-23 į tarnybinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gauta pokalbio garso įrašo kopija pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra 2 min. 35 s trukmės. Pokalbio garso įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau – BPC) ir pranešėjos pokalbis: BPC – Vienas vienas du. Pranešėja – Laba diena, vakarą. BPC – Sveiki. Pranešėja – Norėčiau, kad sujungtumėte su Vilkaviškio policija. BPC – Kas atsitiko? Pranešėja – Sesuo buvo prie namų išvesta į lauką su negalia ir čia vienas toks pijokėlis vaikščioja ir mama pažiūrėjo pro langą, kad nėra sesės. Ėjo ieškoti ir rado su tuo pijokėliu sesę. BPC – Taip. Pranešėja – Už tiltelio ir sesė buvo visa kraujuota ir pasakojo, kad jis ją bučiavo. BPC – O tai kraujuota, tai mušė ją ar kaip? Pranešėja – Nemušė. BPC – O tai iš kur tas kraujas tada? Pranešėja – Sakė nubrozdyta, bet dabar nusiplovė lyg ir nieko nematyt. BPC – O tai kur dabar tas vyriškis? Pranešėja – Mes važinėjom aplink visą Vilkaviškį, jo neradom. BPC – O prieš kiek laiko čia viskas buvo? Pranešėja – Prieš kokį gerą pusvalandį, keturiasdešimt minučių. BPC – Sakykit adresą kur čia viskas vyko? Perduosim policijai. Pranešėja – (duomenys neskelbtini). BPC – Čia Jūsų namų adresas, taip? Pranešėja – Taip. BPC – (duomenys neskelbtini). Pranešėja – (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini). Jeigu ką kelintas aukštas čia pas Jus bus? Pranešėja – (duomenys neskelbtini). BPC – Kodas yra laiptinėj? Pranešėja – Taip. Penki nulis. BPC – Penki nulis. Tai aš kaip suprantu, jisai ją nusivedė, teisingai? Ar kaip? Pranešėja – Taip. Nusivedė. BPC – O kiek metų Jūsų sesei? Pranešėja – (duomenys neskelbtini), bet jinai su negalia. BPC – (duomenys neskelbtini). O ten galės, jeigu ką, ten apibūdint tą vyriškį gal iš matymo pažįstamas? Pranešėja – Mes, mes jį pažįstam iš matymo. BPC – Ai, tai Jūs jį pažįstat? Pranešėja – Ir mes patys jį pažįstam. Taip. BPC – Pažįstat, jeigu ką, galėsit nurodyt asmenį? Pranešėja – Taip, taip, taip. BPC – Aha, supratau. Medikų pagalbos nereiks jai, ne? Paklauskit. Pranešėja – Tuoj, palaukit, mamos paklausiu. Mama, kviest medikus? BPC – Ar tik policiją? Pranešėja – Iškvieskit. BPC – Medikus, taip? Pranešėja – Taip. BPC – O ką medikai (dėl fone girdimo verksmo negirdėti toliau sakomų žodžių). Pranešėja – Nes jinai jau, jau jai sukilus agresija, viskas, jinai nenusiramina. Jinai lyg ir išgąsdyta visa. BPC – Ai, tai, kad raminamųjų kažkokių suleistų, taip? Pranešėja – Nu taip, taip. BPC – Supratau. Gerai. Ten kaip dėl koronos, nieks neserga, neturėjot kontaktų? Pranešėja – Ne, niekas. BPC – Gerai. Pavardė Jūsų? Pranešėja – D. G.. BPC – Kaip pavardė? Pranešėja – (duomenys neskelbtini) BPC – Pavardė? Pranešėja – Taip. BPC – Gerai, pranešim tada tarnybom, laukit. Pranešėja – Gerai ( 2 t., b. l. 31–34);

Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK VS 2021-06-18 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad buvo paimti (duomenys neskelbtini) „Bodycam“ vaizdo įrašai, kurie įrašyti į DVD (2 t., b. l. 35);

Daiktų apžiūros protokolu 2021-07-14, iš kurio matyti, kad buvo atlikta skaitmeninės laikmenos su (duomenys neskelbtini) ,,Bodycam“ vaizdo įrašais apžiūra. Apžiūros metu skaitmeninėje laikmenoje matomi devyni vaizdo įrašai pavadinimais ,,2021_0618_231704_528“, ,,2021_0618_232205_529“, ,,2021_0618_232704_530“, ,,2021_0618_231617_470“, ,,2021_0618_232118_471“, ,,2021_0618_232617_472“, ,,2021_0618_233116_473“, ,,2021_0618_233615_474“ ir ,,2021_0618_234114_475“. Vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_0618_231704_528“ matoma mergina, du greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnas bendraujantis su mergaite, į kurią kreipiasi vardu ,,A.“. Policijos pareigūnui paprašius papasakoti kas buvo, mergaitė atsako ,,jo, apie A.“. Į klausimą kokį A., atsako ,,nu tas barzdotas“. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja nurodo ,,J. bus“, taip pat girdėti moteriškas balsas sakant ,,jį M. vadina jį-jį“. Į klausimą, ar suaugęs jis, mergaitė atsako ,,jo“, ,,jis mane vedėsi, žinot, kaip ligoninė“, ,,ir po to ėjau, ėjau“. Į klausimą nuo kur vedėsi, atsako ,,nuo ligoninės“, ,,aš kaip ėjau ir kritau į vandenį“, ,,į tą upelį“, ,,ir aš norėjau kažkaip išsilaisvyt“, ,,ir jis mane jau stūmė“. Į klausimą ar ją stūmė į upelį, atsako ,,ne, aš pati įkritau, nes aš greitai ėjau“. Į klausimą ar dviese ėjo, atsako: ,,aš viena“. Į klausimą kur susitiko su juo, atsako ,,prie maksimos“, ,,aš ėjau, jis mane, žinot kur, kai išvažiuojam iš Vilkaviškio, tai va ten, va ten ir ėjom, o po to nulipau ir aš greitai jau ėjau, sakau: ,,palik tu mane ramybėj“. Į klausimą ką jis sakė, ką darė, atsako ,,pasiūlė“. Į klausimą ar buvo atsisegęs kelnes, atsako ,,nu ne“, ,,jis siūlė man“, ,,pabučiuot šitą vietą“, ,,nu jau jis prigėręs buvo, o man, žinot, kai girti žmonės, man nepatinka“. Į klausimą kur jis nuėjo paskui, atsako ,,nežinau“, ,,jau mane pasigavo mama, kad aš eičiau namo“. Į klausimą ar pirmą kartą jis jai siūlo, atsako ,,jau antrą“. Į klausimą iš kur jis ją žino, atsako ,,nes aš jam pasakiau“. Į klausimą ar daugiau nelindo prie jos, atsako ,,nelindo“. Kambaryje esanti mergina nurodo: ,,paskui paskambino brolio krikšto mama, sako, kad tas ,,M.“ ją-ją bučiavo“. Į klausimą ar šiandien, mergaitė linksi galva. Į klausimą kur bučiavo, mergaitė atsako ,,nu į lūpas, bet aš atsitraukiau“. Į klausimą ar ją pabučiavo, atsako ,,nu taip“. Į klausimą ką pirmą kartą jai darė, atsako ,,duokit man nusiramyt“. Į klausimą kada pirmas kartas buvo, atsako ,,tada kaip ėjom, mes kaip ėjom“, ,,į ligoninę pas dantistus“. Į klausimą kur tada viskas buvo, atsako ,,prie tos, prie maksės“. Į klausimą ką jai darė, atsako ,,mes ėjom tada, jis, nu jis kalbėjo apie viską, kad jis dirba, taip prigėręs, jis visą laiką prigėręs man pasakoja visokias nesąmones. Aš tada nuėjau tiesiai į ligoninę pas dantistus. Po to susitikom. Sako ,,negersiu“, nu ir sakau ,,negerk“, o jis, jau jis pagavęs stadiją buvo ir jau jis man, jau jis man siūlė, jau jis man siūlė“. Į klausimą ką siūlė, atsako ,,nu jis man siūlė va čia, sakau ,,ne, ne“. Jau man, jau man, sakau, gana, o jis vis tiek“, ,,jis nuėjo prie, prie, prie, prie“, ,,prie, prie vandens, nu prie ežero“. Į klausimą ar ji su juo draugavo, atsako ,,draugavau“. Į klausimą ar tarp jų buvę kažkokie santykiai, atsako ,,ne“. Į klausimą ar nors kartą buvo, kad jis kelnes nusiautų ar džinsus , atsako ,,ne“. Vaizdo įrašo trukmė – 5 min. 10 s, vaizdo įrašas darytas nuo 2021-06-18 23:16 val. iki 2011-06-18 23:22 val., vaizdo įrašo ekrane matomas užrašas ,,MRJ_60F38C“ ir vaizdo įrašo pavadinimas. Vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_0618_232205_529“ tęsiasi policijos pareigūno ir mergaitės pokalbis. Į klausimą ar nieko nerodė, mergaitė krato galvą. Į klausimą tik siūlė, atsako ,,nu taip“, ,,žinot kur ieškokit?“, ,,žinot kur ieškokit? Prie ežero, nes jis prie ežero būna“, ,,ar galit mane išvežt“, ,,kažkur“, ,, kad pailsėt nuo visko“ ir mergaitė galimai apsiverkia, nurodo, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Kambaryje esanti mergina policijos pareigūnams nurodo, kad vaikščiojanti moteris yra A. mama, pati prisistato mergaitės seserimi, nurodo, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Mergaitė nurodo ,,jinai girta“. Filmuojantis pareigūnas mergaitei parodo mobilaus ryšio telefono ekraną, į klausimą ar šitas, nurodo ,,nu taip“. Po to vienas iš policijos pareigūnų išeina iš kambario, greitosios medicinos pagalbos darbuotoja apžiūri mergaitę. Į greitosios medicinos pagalbos darbuotojo klausimus ar mergaitė turi kokių nors žymių ant kūno, mergaitė nurodo ,,ant ausies“ ir parodo savo dešiniąją ausį. Kambaryje esanti mergina nurodo ,,bet tai ten sakė krisdama, man kiek pasakojo“. Į greitosios medicinos pagalbos darbuotojo klausimus ar ant krūtinės, ant kojų nesusibraižius, mergaitė atsako ,,ne“. Vaizdo įrašo trukmė – 5 min., vaizdo įrašas darytas nuo (duomenys neskelbtini)., vaizdo įrašo ekrane matomas užrašas ,,MRJ_60F38C“ ir vaizdo įrašo pavadinimas.Vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_0618_232704_530“ tęsiasi mergaitės apžiūra. Į greitosios medicinos pagalbos darbuotojo klausimus ar nebuvo pagriebęs, suspaudęs už rankos, ar nieko neskauda, mergaitė krato galvą. Į kambarį grįžta policijos pareigūnas. Kambaryje esančios merginos paklausus kokį sutrikimą turi, nurodo ,,celebrinis paralyžius“. Į greitosios medicinos pagalbos darbuotojo klausimus ar niekur nebuvo suspaudęs, kad skaudėtų, girdėti atsakymas ,,ne“. Į greitosios medicinos pagalbos darbuotojo klausimą ,,bet vienu žodžiu jis tave skriaudė, ane“, girdėti atsakymas ,,nu taip“. Į policijos pareigūno klausimą kaip ji su juo susipažino, mergaitė atsako ,,prie maksimos“. Į klausimą ar ji buvo prie ,,maksimos“ prie fontano ir ten susipažino, atsako ,,jo“. Į klausimą ar prie fontano būdavo viena, atsako ,,būdavau viena, nes su kuo man būt“. Filmuojantis pareigūnas išeina iš buto. Vaizdo įrašo trukmė – 2 min. 52 s, vaizdo įrašas darytas nuo (duomenys neskelbtini)., vaizdo įrašo ekrane matomas užrašas ,,MRJ_60F38C“ ir vaizdo įrašo pavadinimas. Vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_0618_231617_470“ matomi du policijos pareigūnai daugiabutyje lipantys laiptais. Vaizdo įraše girdėti moteris nurodanti, kad ji kvietė, nurodo policijos pareigūnams eiti į kambarį, pati sako negalinti eiti, nes ją išvijo. Policijos pareigūnams įėjus į kambarį, kambaryje matomi greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Girdimas moteriškas balsas sakant ,,nu dabar A. papasakok“, greitosios medicinos pagalbos darbuotojas nurodo ,,dabar papasakok ką mums pasakojai“. Filmuojantis policijos pareigūnas pasisveikina ,,Labas, A., nu, papasakok kas čia buvo“. Toliau vaizdo įrašo turinys atitinka vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_0618_231704_528“ užfiksuotą turinį. Vaizdo įrašo trukmė – 5 min. 23 s, vaizdo įrašas darytas nuo 2021-06-18 23:15 val. iki 2011-06-18 23:21 val., vaizdo įrašo ekrane matomas užrašas ,,MRJ_601FE4“ ir vaizdo įrašo pavadinimas. Vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_0618_232118_471“ užfiksuotas policijos pareigūno ir mergaitės pokalbio turinys atitinka vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_0618_231704_528“ ir ,,2021_0618_232205_529“ užfiksuotą turinį. Policijos pareigūnas nurodo, kad mergaitei parodys ,,J.“ nuotrauką. Po to filmuojantis policijos pareigūnas išeina iš buto. Vaizdo įrašo trukmė – 5 min., vaizdo įrašas darytas nuo 2021-06-18 23:21 val. iki 2011-06-18 23:26 val., vaizdo įrašo ekrane matomas užrašas ,,MRJ_601FE4“ ir vaizdo įrašo pavadinimas. Vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_0618_232617_472“ filmuojantis policijos pareigūnas įeina į virtuvę, bendrauja su moterimi, prisistačiusia V. I., gim. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnui nurodžius, kad bus tikrinamas blaivumas, moteris nurodo, kad yra gėrusi pora ,,skarbonkių“. Filmuojantis policijos pareigūnas grįžta į kambarį, kuriame yra mergaitė, išsiaiškina mergaitės asmens duomenis. Filmuojantis pareigūnas išeina iš buto, iš tarnybinio automobilio pasiima alkotesterį, grįžtą į butą, virtuvėje girdimas moters balsas sakant ,,jis ir prie manęs kabinasi, bet aš kai esu nagla, aš atsikertu. Aš jam žinokit, nesupykit, aš jam per snukį (neaiškiai sako)“, ,,aš sakiau užmušiu". Po to vaizdo įraše matoma į alkotesterį pučianti moteris. Vaizdo įrašo trukmė – 5 min., vaizdo įrašas darytas nuo 2021-06-18 23:26 val. iki 2011-06-18 23:31 val., vaizdo įrašo ekrane matomas užrašas ,,MRJ_601FE4“ ir vaizdo įrašo pavadinimas. Vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_0618_233116_473“ girdimas moters balsas sakant ,,nes jis ant tiek naglas yra“ ,, jis ne pirmą kartą žinokit, aš jį dažnai matau mieste, va čia centre, nes vis tiek, grįžtu iš darbo, praeini. Nes būna ir va mergaitės mažosios maudosi fontane ir jisai būna“. Alkotesterio ekrane matomas nustatytas 1,01 prom. girtumas. Girdimas moteriškas balsas sakant ,,ir aš kiek A. kartų sakiau ,,tu mažiau valkiokis“. Sakau ,,būk čia“, ,,jinai supyksta, jinai išeina pasivaikščiot. Aš kai jau žinau, tai žinau. Ir tai vat kaip tyčia va nepasiėmė telefono, palikus namie buvo“. Daugiau apie įvykio aplinkybes su mergaite nebendrauta. Vaizdo įrašo trukmė – 5 min., vaizdo įrašas darytas nuo 2021-06-18 23:31 val. iki 2011-06-18 23:36 val., vaizdo įrašo ekrane matomas užrašas ,,MRJ_601FE4“ ir vaizdo įrašo pavadinimas. Vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_0618_233615_474“ filmuojantis policijos pareigūnas su bute esančia moterimi, kuriai buvo nustatinėjamas blaivumas, aiškinasi bute esančių nepilnamečių asmenų duomenis. Po to filmuojantis policijos pareigūnas grįžta į kambarį, kuriame yra mergaitė. Vaizdo įraše girdimas policijos pareigūno balsas sakant ,,pasakyk dar, kad sakė tave vedė, kad ją-ją už rankos jisai tempėsi ir sakė einam tipo su manim kartu“. Girdimas policijos pareigūno ir mergaitės pokalbis: į klausimą ar šiandien už rankos tempė, atsako ,,nu taip“. Į klausimą šiandien ar prieš kelias dienas, atsako ,,nu taip“. Į klausimą ar šiandien, atsako ,,prieš kelias dienas“. Į klausimą ,,o šiandien už rankos ėmė? Tempė?“, atsako ,,taip“. Į klausimą ,,ir skaudėjo kai traukė už rankos?", atsako ,,taip“. Į klausimą už kurios rankos, atsako ,,už šitos“, tačiau mergaitės nesimato. Policijos pareigūnas pasitikslina, kad už kairės. Po to girdimas mergaitės verksmas. Po to filmuojantis pareigūnas telefonu perduoda bute esančių nepilnamečių vaikų asmens duomenis. Vaizdo įrašo trukmė – 5 min., vaizdo įrašas darytas nuo 2021-06-18 23:36 val. iki 2011-06-18 23:41 val., vaizdo įrašo ekrane matomas užrašas ,,MRJ_601FE4“ ir vaizdo įrašo pavadinimas. Vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_0618_234114_475“ filmuojantis pareigūnas telefonu perduoda bute esančių nepilnamečių vaikų asmens duomenis. Mergaitė nurodo ,,žiūrėk prie ežero“. Į klausimą kurioje vietoj, prie pliažo, atsako ,,jo“. Policijos pareigūnai išeina į buto koridorių, girdimas moters balsas sakant ,, (duomenys neskelbtini), žmogus paskambino“. Į klausimą ar jis dabar yra ten, moteris, galimai kalbanti telefonu, nurodo ,,yra jisai ten? Jo. Yra jisai? Tai tu jį biskį prilaikyk“, policijos pareigūnai išeina iš buto, įsėda į tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašo trukmė – 1 min. 31 s, vaizdo įrašas darytas nuo 2021-06-18 23:41 val. iki 2011-06-18 23:42 val., vaizdo įrašo ekrane matomas užrašas ,,MRJ_601FE4“ ir vaizdo įrašo pavadinimas ( 2 t., b. l. 37-41).

Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktiniu disku su A. B. D. 2021-06-28 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu (1 t., b. l. 48–49), perduodamu teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame pakete; kompaktiniu disku su BPC garso įrašu, priedas prie 2021-07-14 kitų objektų apžiūros protokolo (112 įrašas) (2 t., b. l. 31-34), perduodamu teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame pakete; kompaktiniu disku su ,,BODYCAM" vaizdo įrašais, priedas prie 2021-06-23 tarnybinio pranešimo dėl 2021-06-18 ,,BODYCAM“ ( 2 t., b. l. 35), perduodamas teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame pakete.

III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi ( LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012).

Nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014). Be to asmuo turi suvokti, kad asmeniui, kurio atžvilgiu jis atlieka tvirkinamuosius veiksmus nėra 16 metų.

Seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai. Mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013, 2K-294-648/2017). Nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 14,5 metų amžiaus, todėl paminėtos teismų praktikos nuostatos taikytinos ir šioje byloje.

Kaltinime kaltinamajam A. J. jo atlikti tvirkinamieji veiksmai nurodyti tokie: jis nepilnametės nukentėjusiosios akivaizdoje apnuogino savo lytinį organą; bučiavo ją į lūpas; rankomis lietė jos lytinius organus; siūlė pabučiuoti lytinius organus, kas be abejonės laikytini tvirkinamaisiais veiksmais, kadangi jie skatina lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu iš esmės pripažino atlikęs šiuos veiksmus, nurodytus kaltinime, t. y. bučiavęs ją į lūpas, rankomis lietęs per drabužius jos lytinius organus, galėjęs rodyti savo lytinį organą. Nepilnametė nukentėjusioji A. B. D. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir jos parodymai pagarsinti girdint kaltinamajam teisminio nagrinėjimo metu. Apklausos metu ji patvirtino, kad kaltinamasis A. J. jai siūlė pabučiuoti į šitą vietą, parodydama savo lytinių organų sritį, tai darė abu kartus, kai buvo susitikę. Taip pat patvirtino, kad kaltinamasis buvo bučiavęs į lūpas, piktai bučiavo, kaip ,,laižiakas“ būna, pasilaižoma liežuviu, kas akivaizdžiai rodo, kad tai nebuvo paprastas draugiškas pabučiavimas, o seksualinio pobūdžio. Nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis buvo jai lietęs su rankomis per rūbelius, lietė šitą vietą, parodydama savo lytinių organų sritį, jos daikčiuką lietė du kartus atskirai, pirmą kartą kai matė, ir antrą kartą kai matė ( 1 t., b. l. 48-49). Nukentėjusioji apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nenurodė, kad kaltinamasis jai būtų rodęs savo lytinį organą, to tiksliai teismo posėdyje negalėjo nurodyti ir kaltinamasis. Nors nukentėjusioji buvo apklausta tik vieną kartą, tačiau ji analogiškus paaiškinimus davė ir ekspertams ekspertizės metu daug vėliau, t. y. 2021 m. lapkričio 8 - gruodžio 8 d. (1 t., b. l. 129–136), teigdama, kad kaltinamasis dar kalbėjo apie ten, parodydama į savo lyties organų sritį, jis sakė ,, noriu pabučiuot ,,putę“, norėjo čiupinėti ,,putę“, jis lietė jos ,,pute“ per rūbus; su juo vieną kartą bučiavosi, t. y. šie jos paaiškinimai iš esmės atitinka jos parodymams ikiteisminio tyrimo metu, ir tarpusavyje neprieštarauja. Be to policijos pareigūno ,,body“ kameromis įvykio vietoje padarytais vaizdo įrašais nustatyta, kad nukentėjusioji ir policijos pareigūnams teigė, kad ,,kaltinamasis siūlė jai pabučiuoti šitą vietą“; tai darė antrą kartą, patvirtino, kad įvykio dieną kaltinamasis ją bučiavo į lūpas ( 2 t., b. l. 37-41). Teismo psichiatrijos akto aprašomoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusioji pokalbio metu ekspertams nurodė, kad kaltinamasis už kampo myžo, jis traukėsi savo pimpaliuką, ir ji nespėjusi pabėgti nuo jo, t. y, neparodė, kad jis kaltinamasis savo lytinį organą jai tyčia demonstravo.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis nustatyta, kad nukentėjusioji, atsižvelgus į jos kalbos bei pažintinių gebėjimų ypatumus, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio vietą, dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus; jai nenustatyti tokie psichologiniai ypatumai, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis jos duotais parodymais apie byloje tiriamus įvykius (1 t., b. l. 129–136). Nukentėjusiosios mokymo įstaigos pateikta charakteristika nustatyta, kad ji yra apibūdinama teigiamai (1 t., b. l. 101). Nukentėjusiosios motina V. I. patvirtino, kad ji (duomenys neskelbtini) apie 20:00 val. ji matė vaikščiojant kartu kaltinamąjį ir savo dukrą nukentėjusiąją Vilkaviškyje Šeimenos gatvėje, po to jai dukra G. D. pasakojo, kad nukentėjusioji jai sakė, kad kaltinamasis ją bučiavo ( 1 t., b. l. 142–143). Liudytoja G. D. patvirtino, kad nukentėjusioji jai pasakojo, kaltinamasis savavališkai pabučiavo ją į lūpas, po šito pabučiavimo bučinėjo į žandą iki pat kaklo, bei teigė, kad nukentėjusioji nėra linkusi meluoti ir fantazuoti, ji visada kalba „stačiokiškai“ ir sako tiesą ( 1 t., b. l. 152 -154). Liudytojos G. D. parodymus apie nukentėjusiosios bučiavimo faktą patvirtina, ir jos pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, iš kurio matyti, kad ji nurodė, jog nukentėjusioji jai pasakojo, kad kaltinamasis ją bučiavo ( 2 t., b.l. 30, 31-34). Liudytoja L. A., dirbanti vaiko teisikų apsaugos tarnyboje, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai su kolege nuvykus į nukentėjusiosios namus, kur nukentėjusioji jai pasakė, kad tos pačios dienos apie 17 valandą kaltinamasis jos prašę jai pabučiuoti į jos lytinius organus, ir pradėjo rodyti į savo lytinių organų sritį, sakydama ,,negi nežinot“. (1 t., b. l. 149-150). Liudytojų J. Š., R. Ž. parodymais nustatyta, kad jos (duomenys neskelbtini) d. vakare taip pat matė kaltinamąjį su nukentėjusiąja vaikštant Vilkaviškyje ( 1 t., b. l. 158-161; 164–167). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja R. Ž. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kurį (duomenys neskelbtini) apie 21.30 val. matė su nukentėjusiąja ( 1 t., b. l. 169–175). Teismas įvertinęs nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, logiškumą, tai, kad jos parodymus patvirtina ir kiti liudytojai, kuriems ji pasipasakojusi, į ekspertizės išvadas, kad jai nebūdingas fantazavimas, daro išvadą, kad jos parodymai yra patikimi dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, ir jais remiasi byloje.

Bylos duomenimis nukentėjusioji įvykio metu 2021 m. birželio mėn. buvo 14,5 metų amžiaus, t. y. net 1,5 metų mažiau negu 16 metų amžiaus. Kaltinamasis nurodė, kad jis neklausė kiek metų nukentėjusiajai, tačiau teismo vertinimu tai jo neatleidžia nuo atsakomybės, kadangi jis prieš atlikdamas savo veiksmus turėjo įsitikinti kiek nukentėjusiajai yra metų. Nors iš pradžių kaltinamasis neigė supratęs, kad nukentėjusiajai mažiau negu 16 metų, tačiau vėliau pripažino, kad tai supratęs. Teismo vertinimu nukentėjusiosios išvaizda, peržiūrėjus jos apklausos vaizdo įrašą, vertinant objektyviai nesudaro pagrindo manyti, kad jai galėtų būti 16 ir daugiau metų, kadangi ji yra vaikiško veido, labai liekna, nėra išreikštos visai moteriškos formos, nėra išsidažiusi, be to matosi jos neįgalumo požymiai kalboje, veido mimikoje. Nėra jokių byloje duomenų, kad kaltinamasis būtų su protiniais trūkumais, to nepastebėta ir su juo bendraujant teisiamuosiuose posėdžiuose. Kaltinamasis A. J. psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso ( 3 t., b. l. 16). Kaltinamasis dėl priklausomybės ligų apskaitoje priklauso nuo 2018-01-02, dgn. F10.8 ( psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos sutrikimai) (3 t., b. l. 16), tačiau jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę ( 3 t., b. l. 23). Kaltinamasis bandė neigti, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau po to pripažino, kad buvo neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pats pripažino, kad ir ankstesnius nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad kaltinamasis buvo girtas, tą patvirtino ir liudytoja V. I.. Teismas vertina, kad šiuos savo veiksmus kaltinamasis atliko savo veiksmus būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau tai remiantis BK 19 straipsnio 1 dalimi jis nėra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, priešingai tai remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktu laikoma sunkinančia aplinkybe, kadangi toks asmuo, kuris būdamas neblaivus netinkamai elgiasi ir pažeidinėja teisės aktus, yra pavojingesnis, jis turi imtis visų galimų priemonių nevartoti alkoholinių gėrimų, tuo pačiu išvengti galimų jo elgesio neigiamų pasekmių. Nukentėjusioji taip pat nei kartą nenurodė, kad būtų kaltinamasis jos klausęs kiek jai metų, ar ji jam sakiusi kiek jai metų. Atsižvelgiant į paminėta , darytina išvada, kad kaltinamasis suprato, kad nukentėjusiajai buvo mažiau negu 16 metų.

Aukščiau išvardintas teismo nustatytas aplinkybes patvirtinantys šiame nuosprendyje nurodyti faktiniai duomenys yra teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini byloje įrodymais. Jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis A. J. 2021 m. birželio mėn., ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini)., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie parduotuvės ,,Maxima“, esančios J. Basanavičiaus a. 1, Vilkaviškis, jaunesnį negu 16 metų amžiaus vaiką - A. B. D., gimusią (duomenys neskelbtini), bučiavo į lūpas, rankomis per drabužius lietė jos lytinius organus, bei siūlė pabučiuoti nepilnametės lytinius organus, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) d. laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.20 val., Vilkaviškio mieste, suspaudęs už kairės rankos vedėsi nukentėjusiąją nuo parduotuvės ,,Maxima“, esančios J. Basanavičiaus a. 1, Vilkaviškis, link VšĮ ,,Vilkaviškio ligoninė“, esančios Maironio g. 25, Vilkaviškis, pakeliui rankomis per drabužius lietė jos lytinius organus bei siūlė pabučiuoti jos lytinius organus, tokiu būdu atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens - A. B. D. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, tokiais veiksmais tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis rodė savo lytinį organą, kaip neįrodyta, kadangi kaltinamasis to tiksliai neatsiminė, ikiteisminio tyrimo metu jis tokios aplinkybės nebuvo nurodęs, nebuvo ši aplinkybė nurodyta pirminiame įtarime, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui tokios aplinkybės nenurodė, ją nurodė po beveik pusės metų ekspertams, tačiau neteigė, kad jai kaltinamasis tai rodė tyčia, sakė, kad šlapinosi už kampo, ji nespėjo nusisukti, tik tada ši aplinkybė buvo įtraukta įtarimą. Padarytas nusikaltimas pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kadangi tvirkinimo veiksmai buvo atlikti jaunesnio kaip 16 metų amžiaus asmens atžvilgiu, seksualinio prievartavimo ar pasikėsinimo požymių nenustatyta. Remiantis byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, kaltinamasis A. J. pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtina bausmė.

IV. Dėl bausmės skyrimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymas yra baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis A. J. padarė vieną nesunkų apysunkį baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo pavojingumas yra santykiniai mažesnis, kadangi veiksmai buvo atliekami prieš asmenį, kuris turėjo jau 14 metų, t. y. nėra laikomas mažamečiu, veiksmai nebuvo sistemingi, du kartus buvo liesti nukentėjusiosios lytiniai organai, tačiau tai buvo daroma per rūbus, vieną kartą buvo pabučiuota, taip pat siūloma jai pabučiuoti į lytinius organus. Ekspertizės akte nurodyta, nukentėjusiajai psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriamais kaltinamojo veiksmais nekonstatuojamas, jos motina nurodė, kad nukentėjusiosios elgesys po įvykių nepakito, ji elgiasi kaip ir anksčiau. Taip pat iš jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji gana laisvai pasakoja apie įvykius, nėra stebimas aiškiai išreikštas stresas. Kaltinamojo nusikaltimo tikslas buvo padaryti tvirkinamuosius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinamasis anksčiau teistas dažniausiai už smurtinius nusikaltimus, taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau nėra teistas už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nėra duomenų, kad jis turėtų seksualinį polinkį mažamečiams ar nepilnamečiams. Teismo vertinimu šiuos veiksmus jis atliko dėl savo nuolatinio girtavimo, ką patvirtina jo teistumai, bei administracinių nusižengimų registro duomenys (3 t., b. l.1 -12), negu polinkio tokiems veiksmams. Atsižvelgiant į tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas mano, kad yra sunkinanti aplinkybė numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. kad veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiui asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaiga, kadangi kaltinamajam įvykio metu buvo 41 metas, nukentėjusiajai 14,5 metų, jie nebuvo pažįstami, jis pats ją kalbino, todėl esant nukentėjusiajai normalios psichinės būklės, toks vaikas net nebendrautų, pabėgtų, o šiuo atveju ji ėjo su kaltinamuoju, kaltinamasis aiškiai matė, kad ji yra invalidė, šlubuoja, suprato jos protinę negalią, kad ji negali tinkamai save apsiginti, ir tuo pasinaudojo. Šią išvadą taip pat patvirtina teismo psichiatrijos psichologijos akto išvados, kad nukentėjusioji įtariamojo veiksmams aktyviau priešintis negalėjo dėl labai žemų intelektinių gebėjimų, socialinės adaptacijos sunkumų, padidinto įtaigumo, su ja galimai atliktų veiksmų esmės nesupratimo bei įtariamojo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis), kadangi teismų praktikoje ta aplinkybė, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės ar iš dalies ją pripažino, netrukdo šios lengvinančios aplinkybės pripažinti teisminio nagrinėjimo metu, kadangi kaltinamasis prisipažino, pripažino visas aplinkybes, atsiprašė, sutiko su civiliniu ieškiniu iš dalies. Jis prieš šio nusikaltimo padarymą teistas 5 kartus už tyčinius nusikaltimus, paskutinius du kartus už smurtinio - turtinio pobūdžio nusikaltimus - plėšimus (BK 180 straipsnio 1 dalis), paskutinio nusikaltimo metu jis būdamas neblaivus sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bausmę atlikęs 2020-11-13, tačiau po to iki nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas už tris nesunkus ir vieną apysunkį nusikaltimus. Prieš tai 2012-12-04 nuosprendžiu jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau 2013-04-16 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Kaltinamojo pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis yra alkoholio vartojimas, tačiau jis nededa jokių pastangų, kad to išvengtų. Jis pataisos namuose šiuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 120). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslų bus galima pasiekti kaltinamajam skyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.

Bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei (LAT nutartis Nr. 2K-420/2006). Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Taip pat skiriama bausmė turi būti tinkamai individualizuota, todėl sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės trukmės, negalima neįvertinti pačios nusikalstamos veikos dalyko, jos padarymo būdo ir pavojingumo. Nors už nusikaltimą numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau įstatymas numato ir švelnesnes bausmes, t. y. laisvės apribojimą, areštą, dėl ko laikytina, kad ši veika santykinai yra mažiau pavojinga. Teismas aukščiau jau pasisakė apie mažesnį šios veikos pavojingumą, t. y. kad veiksmai nebuvo sistemingi, buvo du kartus liesti nukentėjusiosios lytiniai organai, tačiau tai buvo daroma per rūbus, vieną kartą buvo pabučiuota, taip pat siūloma jai pabučiuoti į lytinius organus, jokių pasekmių realių nekilo, t.y. nukentėjusios elgesys iš esmės nepakito, ji nepradėjo lytiškai santykiauti ar panašiai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad prokurorės prašoma skirti 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, ir švelnintina, skiriant 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Mažiau teismo vertinimu bausmės nėra galimybės švelninti, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo teistumus, paskutinių nusikaltimų intensyvumą, tris sunkinančias aplinkybes, bei sankcijoje numatytą bausmės 5 metų maksimumą. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskira bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, švelnintina 1/3 ir skirtina 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Nusikaltimas, už kurį kaltinamasis yra nuteistas nuosprendžiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, yra padarytas iki priimant 2021-11-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį, kuriuo kaltinamajam paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo, į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytas laikinas sulaikymo laikas nuo 2021-07-25 11:45 val. iki 2021-07-26 11:05 val., jį prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms, bei suėmimo laikas nuo 2021-10-24 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžiai subendrintini, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios nagrinėjamoje byloje priimtu nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį 2021-11-29 nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį šios bausmės – 4 mėnesius (kadangi bausmė buvo paskirta subendrinus nuosprendį ir du teismo baudžiamuosius įsakymus), bei paskiriant galutinę subendrintą bausmę 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmės dalį pagal 2021-11-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį.

Kaltinamasis kaip įtariamasis buvo sulaikytas 2021-06-18 23:50 val. (3 t., b. l. 29-30), paleistas 2021-06-19 12:10 val. (3 t., b. l. 31); todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 3 dalis, visas kaltinamojo prabūtas laikas laikiname sulaikyme (2 dienos) įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmę.

V. Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusiosios A. B. D. įgaliota atstovė Audronė Neniškienė pareiškė 5000 € civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 86-87). Ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra nepataisomos pasekmės nepilnametės nukentėjusiosios sveikatai, emocinei būsenai, ji po įvykio pasikeitė, tapo nepatikli, uždaresnė, labai išsigando, jaučia baimę, tapo labai jautri. Neturtinę žalą vertinanti 5000 Eur. Sprendžiant žalos atlyginimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų. Ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja teismų praktikai tokiose bylose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad ieškovė nukentėjusioji nepilnametė A. B. D. neabejotinai nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Nors ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra nepataisomos pasekmės nepilnametės nukentėjusiosios sveikatai, emocinei būsenai, ji po įvykio pasikeitė, tapo nepatikli, uždaresnė, labai išsigando, jaučia baimę, tapo labai jautri, tačiau iš ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiajai psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriamais kaltinamojo veiksmais nekonstatuojamas, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas, tačiau įvertinti, kokį poveikį ateityje turės byloje tiriami įvykiai, nėra galimybės, tačiau neatmetama, kad augant jos suvokimui apie byloje tiriamų įvykių esmę, gali reikštis elgesio ir/ar emocijų sutrikimų simptomai, todėl jai rekomenduojama tęsti gydymą Psichikos sveikatos centre, orientuota ne tik į medikamentinį gydymą, bet ir į savisaugos stiprinimą, t. y. dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė nepatogumų, turi tęsti gydymąsi. Taip pat nepilnametė nukentėjusioji patyrė nepatogumus, stresą dalyvaudama apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat vykti į ekspertizės įstaigą, būti apklausinėjama ekspertų. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji taip pat nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji verkė; jo nekentė, nes buvo girtas; jis ją supykdė su mama, nuo kurios gavo per veidą; ją bučiavo, kas jai nepatiko; save kaltino dėl kaltinamojo veiksmų. Ekspertizės metu taip pat tvirtino, kad jai neramu dėl kaltinamojo, dėl jo susipykusi su mama ir sesėmis, save kaltino dėl veiksmų, dėl kurių iš esmės kaltas kaltinamasis; nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo šlykštu. Nukentėjusiosios įstatyminio atstovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji nėra susiformavusi, todėl gali klaidingai susiformuoti kokie veiksmai galimi ar negalimi.

Teismas nustatydamas konkrečioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne tik į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bet ir vadovautis teismų praktika analogiškose bylose, kad nebūtų pažeistas teisingumo principas. Be to atsižvelgtina ir į atsakovo turtinę padėtį, jo veiksmų intensyvumą. Teismų praktikoje priteisiamos įvairios pinigų sumos. Pvz. Šaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-486-77/2016 buvo priteista po 5000 Eur, tačiau šioje byloje kaltinamojo veiksmai buvo daug intensyvesni, sukėlę potrauminį stresą. Kaltinamasis sutinka atlyginti 3000 Eur neturtinę žalą. Jis šiuo metu pataisos namuose, kur dirba, gauna minimalų atlyginimą. Laisvėje oficialiai nedirbo, neturėjo gyvenamosios vietos. Nukentėjusiajai šiuo metu nenustatytos pasekmės dėl jos atžvilgiu atliktų veiksmų. Kaltinamojo veiksmai nebuvo intensyvūs, pagal savo pobūdį nebuvo itin amoralūs, lyginant su kitomis baudžiamosiomis bylomis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti 5000 Eur neturtinės žalos dydis iš dalies neatitinka nei nukentėjusiajai padarytos žalos realaus dydžio, nei įvykio aplinkybių, nei teismų praktikos analogiškose bylos, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinas, iki 3500 Eur., bei jai iš kaltinamojo priteistinas 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

VI. Dėl nepilnamečio nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimo.

2022-03-04 teismo nutartimi nukentėjusiajai A. B. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 55 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 51 straipsnio 2 dalies pagrindu skirta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė advokatė Audronė Neniškienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022-03-21 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD- 2022-02377 prašoma priteisti nukentėjusiajai A. B. D. teiktos teisinės pagalbos išlaidas 228,40 Eur sumoje (3 t., b. l. 126).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nepilnametei nukentėjusiajai buvo būtinas teisinės pagalbos teikimas, kadangi jos tėvai dėl savo socialinių įgūdžių ir teisinių žinių trūkumo negalėjo tinkamai ginti jos teisių. Kaltinamasis yra darbingas, gali dirbti ir šiuo metu dirba, priteistina pinigų suma nėra didelė, todėl jam šių išlaidų atlyginimas nėra nepakeliamai sunkus. Atsižvelgiant į paminėta, iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos visos nepilnamečio nukentėjusiojo advokato atstovavimo išlaidos.

VII. Dėl kaltinamojo gynybos išlaidų priteisimo.

2022-03-04 teismo nutartimi kaltinamajam A. J. BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu privalomai skirta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė advokatė Alvyda Rima Medišauskienė Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-03-22 pažyma Nr.APD-2022-02475 dėl 461,11 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam, išieškojimo iš jo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Nors kaltinamasis dirba, tačiau dirba pataisos namuose, jam skirta ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nėra aišku ar galės dirbti ir toliau, gaunamas atlyginimas nėra didelis, yra priteistas tūkstantinis civilinis ieškinys nukentėjusiajai padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl galima teigti kad dėl šios situacijos ir priteisto civilinio ieškinio dydžio, jo turtinė padėtis yra sunki, todėl gynybos išlaidos nepriteistinos.

VIII. Kiti teismo sprendimai.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas su A. B. D. 2021-06-28 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu (1 t., b. l. 48–49), kompaktinis diskas su BPC garso įrašu, (2 t., b. l. 31-34), kompaktinis diskas su ,,BODYCAM" vaizdo įrašais“ ( 2 t., b. l. 35), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Kardomoji priemonė – įtariamajam A. J. 2021-06-19 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.t. 3 b.l. 58-59), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.t. 3 b.l. 56-57), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradėjimo.

Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, ir paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme - 6 (šešiais) mėnesiais laisvės atėmimo, prie griežtesnės nagrinėjamoje byloje priimtu nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 4 (keturis) mėnesius iš švelnesnės 2021 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bei paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Įskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu nagrinėjamoje baudžiamoje byloje paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę visą atliktą 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2021 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, dalį;

Įskaityti į paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laikiną sulaikymo laiką, išbūtą kaltinamojo nuo 2021 m. birželio 18 d. 23:50 val. iki 2021 m. birželio 19 d. 12:10 val., jį prilyginant 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti nukentėjusiajai A. B. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš kaltinamojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai nepilnametei nukentėjusiajai A. B. D. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 228,40 Eur sumoje (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 40 ct), nurodant, kad jos turi būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų - Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-332-1021/2022.

Nepriteisti iš kaltinamojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jam teiktos nemokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kaltinamajam A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate adresu Vytauto g.6, Vilkaviškyje, kabinete Nr. 101, kiekvienos savaitės trečiadienį 9:00 val., rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), draudžiant bendrauti su nukentėjusiąja A. B. D., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinų diską su nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, kompaktinį diską su BPC garso įrašu, kompaktinį diską su ,,BODYCAM" vaizdo įrašais“ ( 2 t., b. l. 35), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.