- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- AN2-142-361/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00264-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- P. D.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 17 d. nutarimas ir netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. D. skundas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto V. L. 2019 m. sausio 17 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-971-2019, P. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, už tai, kad 2018 m. gruodžio 17 d., 21.16 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas kairėn, taip keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didindamas variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „ piešiant saulę“ (piešiant Jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais veiksmais P. D. tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais veiksmais sukėlė pavojų sau, eismo ir kitų žmonių saugumui ir pažeidė KET 4, 9 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartimi paliktas nepakeistas policijos 2019 m. sausio 17 d. nutarimas ir netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. D. skundas.
Šalies argumentai
3. Apeliantas skundu prašo panaikinti 2019 m. kovo 13 d. teismo nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Teigia, jog neturėjo tyčios chuliganiškai vairuoti. Paaiškina, jog sukant į kairę pusę jo vairuojamą automobilį užmetė į šoną, nes buvo slidi kelio danga (padengta ledu ir šlapiu sniegu), o automobilis varomas galiniais ratais. Stengėsi suvaldyti automobilį, nepasimetė. Automobilis yra techniškai tvarkingas, todėl netapo visiškai nevaldomas. Po to apsisuko, nuvažiavo į aikštelę ir daugiau jokių neatsargių veiksmų neatliko. Prie automobilio privažiavo policijos pareigūnai, surašė protokolą už neva tai chuliganišką vairavimą. Su pažeidimu nesutiko, o pareigūnai pilnai nesupažindino su administracinio nusižengimo protokolu, nepaaiškino, kokiu pagrindu ir kokiais įrodymais užfiksuotas KET pažeidimas. Pareigūnai pasiūlė kuo skubiau susimokėti paskirtą baudą ir atiduoti vairuotojo pažymėjimą, kad kuo greičiau būtų pradėtas skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Teigia, jog stabdymo veiksmas buvo vienkartinis, ilgalaikio chuliganiško vairavimo, kaip nurodo policija nutarime, nebuvo. Dėl automobilio paslydimo apelianto veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip tyčiniai, chuliganiški, o ne kaip jo siekis suvaldyti automobilį.
3.1. Chuliganiško vairavimo fakto nepatvirtina byloje esanti filmuota medžiaga. Remiantis ja nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad apelianto veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Teismas byloje rėmėsi vien liudytojų – policijos pareigūnų Ž. J. ir A. K., parodymais, kurie vertintini kritiškai. Iš pareigūnų parodymų galima daryti pagrįstą išvadą, kad jie protokolą surašė nesant tiesioginių chuliganiško vairavimo įrodymų. Protokole nurodyta, kad apeliantas atliko keletą chuliganiško vairavimo veiksmų. Pareigūnai nepaaiškino, kodėl jie, budėdami ir iš anksto laukdami pažeidėjų, vietoje kur, kaip jie teigia, paprastai suvažiuoja automobiliai chuliganiškai vairuoti, neužfiksavo filmuotoje medžiagoje ar kitokiu būdu apelianto, vairuojančio ir darančio nurodytus daugkartinius chuliganiško vairavimo veiksmų.
3.2. Po tokių veiksmų, kurie nurodyti protokole, turėjo likti aiškūs pėdsakai, provėžos, kurias užfiksavus, nekiltų jokių abejonių dėl apelianto padaryto pažeidimo. Teisme pareigūnai patvirtino, kad apeliantui įvažiavus į aikštelės vidurį, automobilis ėmė slysti ir šios aplinkybės apeliantas neneigia. Tačiau tai įvyko dėl slidžios, apsnigtos kelio dangos, jam nesuvaldžius transporto priemonės, o ne dėl siekio atlikti chuliganiškus veiksmus. Įrodymai, kurie patvirtintų chuliganiško vairavimo faktą, neužfiksuoti ir tai patvirtina teismo išvada, jog „byloje esančiame kompaktiniame diske esančioje filmuotoje medžiagoje matyti, kad vėlų žiemos vakarą automobilių aikštelė pilna automobilių, iš automobilių įjungtų trumpų šviesų matyti, kad aikštelėje vyksta intensyvus automobilių judėjimas“.
3.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi minėtų pareigūnų žodiniais parodymais bei kritiškai vertino liudytojų S. J. ir M. B. parodymus. Šie liudytojai patvirtino, kad apelianto vairuojamas automobilis tik slystelėjo ir jis stengėsi jį ištiesinti. Iš esmės vieninteliai byloje esantys duomenys, kuriais policija įrodinėja apelianto kaltę dėl chuliganiško vairavimo pažeidimo, yra žodiniai pareigūnų parodymai, kurie prieštarauja jam nepažįstamų, pašalinių žmonių, aiškiai mačiusių ir tiesiogiai stebėjusių susiklosčiusią situaciją, parodymams. Mano, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie be jokių abejonių patvirtintų, jog apelianto veiksmuose yra chuliganiško vairavimo nusižengimo sudėtis. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl yra pagrindas jį naikinti.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepimu su skundu nesutinka, apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus, o skundžiamą nutartį kaip pagrįstą ir teisėtą. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad apeliantas pažeidė KET reikalavimus, administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, o paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai apelianto veiką kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui dėl chuliganiškų paskatų dėl chuliganiškų paskatų.
6. Apelianto kaltė nagrinėjamoje byloje visiškai įrodyta liudytojų policijos pareigūnų Ž. J. ir A. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 36–36), byloje esančiu vaizdo ir garso įrašu, padarytu tarnybiniame automobilyje (b. l. 23), iš kurio pakankamai gerai matyti, kaip būtent apeliantas vairuodamas automobilį atlieka ne būdingus paprastai slystančio automobilio suvaldymo veiksmus, o vairuoja tikrai chuliganiškai – naudoja rankinį stabdį ir spaudžia akseleratoriaus pedalą – didina variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai netenka pilno sukibimo su sniegu padengta kelio danga ir ratai ima prasisukinėti ant kelio dangos paviršiaus, taip automobilį priverčia slysti šonu („piešia saulę“ ir kt.). Tokie, tinkamai protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei tarnybinio automobilio vaizdo kamera užfiksuoti, aptariamo apelianto elgesio automobilių stovėjimo aikštelėje veiksmai, atlikti žiemos vakarą, beje, aikštelėje esant daug stovinčių automobilių, leidžia įsitikinti tuo, kad pareigūnai patruliuodami tiesiogiai pastebėjo ir nedelsdami vietoje objektyviai užfiksavo būtent apelianto chuliganiško vairavimo administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apylinkės teismas vertino ne vien minėtų pareigūnų parodymus, tačiau kartu įvertino ir išties neinformatyvius, abstrakčius liudytojų M. B. ir S. J. parodymus. Kita vertus, šių liudytojų parodymai, jog apelianto automobilis tik slystelėjo ir vairuotojas jį ištiesino, savaime nepaneigia pagrįsto policijos ir apylinkės teismo teisinio apelianto elgesio įvertinimo kaip chuliganiško vairavimo. Apelianto argumentai, jog automobilis varomas galiniais ratais ant slidžios kelio dangos slystelėjo, o jis bandė jį suvaldyti ir pan., vertinami kaip jo pasirinkta ir aptartais įrodymais paneigta, išgalvota gynybos versija. Kitas apelianto argumentas, jog pareigūnai neužfiksavo automobilio, slystant padarytų, vėžių ar provėžų, nešalina neteisėtų, tiesiogiai pareigūnų matytų ir vaizdo kamera užfiksuotų jo neteisėtų veiksmų vairuojant aikštelėje fakto.
8. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (kasacinės nutartys Nr. 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Šiuo atveju, pripažįstant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, tiek policija, tiek apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.
9. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą (-us) ir jį (juos) padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimų protokole ir nutarime nurodyti šio administracinio nusižengimo turinį sudarantys apelianto padaryti KET 4 bei 9 punktų pažeidimai. KET 4 punktas įtvirtina, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Šių taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Nors šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.
10. Apygardos teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio P. D. elgesys, kai jis vairuodamas automobilį be jokios aiškios priežasties, tyčia, susukęs vairą, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį staigiai slysti į šonus ir kt., leidžia daryti išvadą, kad P. D. nesilaikė nurodytų KET punktų reikalavimų, vairavo automobilį sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų žmonių saugumui, o tai rodo P. D. chuliganiškas paskatas, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukeltą jiems, o kartu ir sau, pavojų.
11. Įvertinęs bylos medžiagą, policijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog P. D. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apeliantui administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas bei jos terminas, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirtos nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartį ir netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. D. apeliacinio skundo.
Nutartis neskundžiama.