Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pareiškėjas UAB „AC invest“ skunde dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės V. M. 2015 m. gruodžio 7 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo ir 2015 m. gruodžio 7 d. patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti prašymą, nušalinti antstolės paskirtą ekspertą, sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą iki šio skundo ir ginčo tarp bylos šalių nagrinėjimo pabaigos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-4154-580/2015, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui ir pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas sustabdyti išieškojimo vykdymą iki civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 25 d. prašymą atidėti arba sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą iki ginčo tarp šalių nagrinėjimo pabaigos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-4154-580/2015, nes šioje byloje ginčas tarp šalių prasidėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) priėmus sprendimą atmesti pareiškėjo prašymus ir nusprendus kreiptis anksčiau sutarto laiko į antstolę, todėl pareiškėjas savo skundu prašė administracinio teismo panaikinti VSDFV 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. ĮAS-2-31 dėl pareiškėjo įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl fondo veiksmų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas buvo teisėtas. 2014 m. vasario 3 d. pareiškėjas gavo VSDFV 2014 m. vasario 7 d. raštą Nr. (8.1)7-P-322 dėl sprendimo išieškoti pareiškėjo skolą priverstine tvarka, kuriuo jam buvo pranešta, kad antstolei buvo siunčiami vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. (7.2)7-10-53365, 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. (7.2)7-10-61466, 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. (7.2)7-10-66419, 2013 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. (7.2)7-10-75000, 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (7.2)7-10-82269, 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (7.2)7-10-89193 dėl 2 588,31 Lt skolos išieškojimo priverstine tvarka iš pareiškėjo į VSDF biudžetą. 2014 m. gegužės 8 d. pareiškėjas gavo VSDFV 2014 m. gegužės 6 d. raštą Nr. (9.9)I-4189 dėl pareiškėjo VSDF įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo, kurį 2014 m. birželio 8 d. skundu apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ne šioje teismo nagrinėjamoje byloje, o antstolio vedamose bylose, todėl toks prašymas procesiškai negalėjo būti tenkinamas, nes vykdomosios bylos gali būti stabdomos pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. 2015 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo arba atidėjimo, remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, antstolė turėjo išnagrinėti iki 2015 m. gruodžio 3 d., tačiau antstolė tik 2015 m. gruodžio 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti šį pareiškėjo skundą. Antstolės sprendimas dėl ekspertizės ir eksperto skyrimo neracionalus ir neekonomiškas, nes pareiškėjo turtas yra ne Vilniuje, o Balbieriškyje, todėl antstolė turėjo skirti ekspertą, dirbantį arba gyvenantį netoli pareiškėjo turto, be to, šiuo metu nenaudojamas butas yra avarinės būklės name, kuriame pareiškėjas su partneriais planavo nupirkti visus butus ir renovuoti visą namą, o vėliau butus parduoti, tačiau pareiškėjo planuotas projektas užstrigo dėl pasikeitusių jo ir partnerių planų ir lėšų trūkumo. Pareiškėjo butas yra mažavertis, buvo pirktas už 500 Lt sumą. Jis yra negyvenamame name, kuriame yra atjungta elektra, vandentiekis, kanalizacija, šildymas. Buto nėra galimybių parduoti iš varžytinių, todėl nėra racionalu ir protinga daryti tokio turto vertinimą bei organizuoti jo pardavimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo argumentus, jog 2015 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo arba atidėjimo antstolė turėjo išnagrinėti per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nurodytą 5 darbo dienų terminą, teismas atmetė remdamasis Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi. Teismas nurodė, kad pagal šią teisės normą, antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Antstolė, 2015 m. gruodžio 7 d. patvarkymu priėmusi sprendimą dėl 2015 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo prašymo, laikėsi Antstolių įstatyme nurodyto termino.

Teismas pažymėjo, jog išieškojimas vykdymo procese gali būti sustabdomas, teismui priėmus sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išnagrinėtas šis skundas dėl antstolės veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-52804-809/2015 atmetė pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

Pareiškėjas UAB „AC invest“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad antstolė vykdė VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus Nr. (7.2) 7-10-53365, Nr. (7.2) 7-10-61466, Nr. (7.2) 7-10-66419, Nr. (7.2) 7-10-75000, Nr. (7.2) 7-10-82269, Nr. (7.2) 7-10-89193, Nr. (7.2) 7-10-20954, Nr. (7.2) 7-10-28244, Nr. (7.2) 7-10-35343, Nr. (7.2) 7-10-43515, Nr. (7.2) 7-10-51244, Nr. (7.2) 7-10-58599, Nr. (7.2) 7-10-20954, Nr. (7.2) 7-10-28244, Nr. (7.2) 7-10-35343, Nr. (7.2) 7-10-43515, Nr. (7.2) 7-10-51244, Nr. (7.2) 7-10-58599 dėl skolų išieškojimo iš skolininko priverstine tvarka išieškotojo naudai, nes fondo valdyba, priimdama šiuos sprendimus, nepagrįstai ignoravo tai, kad pareiškėjas pastoviai ir reguliariai pagal savo galimybes mokėjo įmokas fondui bei laikėsi su fondu suderinto mokėjimų grafiko terminų.

2. Teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė pareiškėjo skundo pateikimo argumentus ir motyvus bei teisines aplinkybes, todėl padarė netinkamą išvadą, kad vadovaujantis CPK 626 ir 627 straipsniais ir antstolei nenustačius vykdomųjų bylų sustabdymo ar atidėjimo pagrindų, panaikinti patvarkymo nėra pagrindo. Tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir ginčą tarp bylos šalių Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-4154-580/2015, bus atsakyta į klausimą, ar šis priverstinis vykdymas buvo teisėtas. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Jeigu kyla teisminis ginčas, dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar nesustabdymo sprendžiama taikant ar netaikant laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas prašė teismo sustabdyti išieškojimo veiksmus iki administracinės bylos nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, taip apribojant fondo ir antstolės tolesnius neteisėtus veiksmus, tačiau teismas ignoravo pareiškėjo argumentus.

3. Teismas ir antstolė ignoravo CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl skundo išnagrinėjimo ir persiuntimo teismui terminų.

4. Teismas nemotyvuotai sutiko su antstolės patvarkyme išdėstytais argumentais, kad CPK 626-627 straipsniuose neįtvirtintas pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus dėl teisme nagrinėjamo ginčo tarp skolininko ir išieškotojo.

5. Antstolės patvarkymas skirti ekspertizę buvo neracionalus ir neekonomiškas dėl pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų motyvų. Teismas, nagrinėdamas šį skundą, turėjo atsižvelgti į CPK 3 straipsnio nuostatas, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

6. Teismas neteisingai konstatavo, kad antstolio patvarkymas dėl atsisakymo nušalinti ekspertą buvo pagrįstas. Teismas ir antstolė nepagrįstai ignoravo tai, jog antstolis privalėjo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turėjo nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

7. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad 2015 m. spalio 30 d. gavo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2267-323/2015, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis palikta nepakeista ir kurioje pareiškėjui išaiškinta, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įvertinti sprendimus priėmusio VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų teisėtumas ar išduoto vykdomojo išdavimo aplinkybės; kad 2015 m. sausio 20 d. gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 19 d. nutartį pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti, todėl pareiškėjas pateikė antstolei savo 2015 m. lapkričio 25 d. argumentuotą prašymą atidėti arba sustabdyti patvarkymų vykdymą.

8. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus, kad pareiškėjas prašė antstolės patenkinti pagrįstą ir motyvuotą jo prašymą dėl vykdomųjų bylų vykdymo sustabdymo iki ginčo tarp bylos šalių išnagrinėjimo pabaigos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-4154-580/2015.

9. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad 2014 m. birželio 8 d. pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti VSDFV direktoriaus pavaduotojo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. ĮAS-2-31 dėl UAB „AC invest“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo kaip nepagrįstą ir nesąžiningą bei patenkinti skundo reikalavimus atidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimą bei tinkamai įvertinti fondo neteisėtą ir nesąžiningą elgesį.

10. Pareiškėjas surado ir susitarė su ekspertu dėl ekspertizės atlikimo bei pateikė antstolei 2016 m. sausio 7 d. prašymą, tačiau antstolė 2016 m. sausio 12 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dalyje, kuria prašoma atidėti, iš dalies ar visiškai atleisti pareiškėją nuo reikalingos sumos ekspertizės kaštams padengti sumokėjimo. Pareiškėjas šį antstolės patvarkymą apskundė.