Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-04-20 · Civilinė byla Nr. e2-406-330/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-20
Bylos Nr.
e2-406-330/2023
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00015-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
K. T.
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-406-330/2023Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00015-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo K. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. T. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei V. P. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 197 798,43 Eur skolą už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove žodžiu susitarė, kad atsakovei 2015 m. vykdant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paramos sutartį, ieškovas atliks ieškinyje nurodytus darbus ir teiks paslaugas, o atsakovė už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas apmokės. Ieškovo teigimu, jis pagal šalių susitarimą darbus atliko ir paslaugas suteikė, išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras apmokėti, tačiau atsakovė sąskaitų neapmokėjo.

3. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o turto esant nepakankamai, –areštuoti atsakovei priklausančias lėšas, esančias pas atsakovę, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas argumentavo tuo, kad atsakovė nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškovu, vengia bet kokio bendravimo su juo, neatsako į skambučius, dažnai būna užsienyje, gali slėpti turtą. Taip pat atsakovas pabrėžė, jog ieškinio reikalavimų suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė ir tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, yra pakankamas pagrindas konstatuoti sprendimo neįvykdymo grėsmę.

4. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau neįrodyta antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

5. 2023 m. vasario 27 d. ieškovas teismui pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo ieškinio reikalavimo (197 798,43 Eur) užtikrinimui areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o turto nesant ar esant nepakankamai, – areštuoti atsakovei priklausančias lėšas, esančias pas atsakovę, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis.

6. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, kad atsakovė vengia bet kokio bendravimo su juo, neatsako į skambučius, slapstosi, dažnai būna užsienyje (Danijoje), nevykdo savo pažado grįžti į Lietuvą. Ieškovo nuomone, tai įrodo, jog atsakovė gali slėpti turtą, perkelti jį į užsienio valstybę, o tokios prielaidos pagrindžia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

7. Be nurodytų argumentų, ieškovas pateikė valstybės įmonės „Žemės ūkio duomenų centras“ raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovei priklausęs „Valtra“ markės ratinis traktorius nuo 2022 m. kovo 16 d. priklauso kitam (juridiniam) asmeniui. Ieškovo nuomone, atsakovė, iš ieškovo elektroniniu paštu 2022 m. vasario 19 d. gavusi jo išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, perleido jai priklausantį didelės vertės turtą (traktorių), taip siekdama išvengti prievolių ieškovui vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas ir pirmasis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl tapačių ieškovo argumentų teismas plačiau nepasisakė, nurodydamas, kad jų nevertina, kaip savaime nesudarančių pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, ar siekį pakeisti turtinę padėtį, turint tikslą išvengti išieškojimo pagal nagrinėjamoje byloje priimtiną tikėtinai jai nepalankų teismo sprendimą.

10. Pasisakydamas dėl ieškovo papildomų argumentų, kuriais buvo grindžiama grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė gavo jo išrašytas sąskaitas, todėl traktoriaus perleidimo faktas negali būti susietas su nagrinėjama civiline byla ir grėsme joje priimto sprendimo įvykdymui. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: 1,32 ha ploto, 24,3035 ha ploto ir 1, 4713 ha ploto žemės sklypus, kuriems nėra nustatyti jokie apribojimai ar apsunkinimai. Šios aplinkybės ne tik leidžia spręsti, jog atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, bet ir paneigia ieškovo tvirtinimus, kad atsakovė siekia paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turtą ir dėl to yra nesąžininga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskirajame skunde ieškovas K. T. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti atsakovės 197 798,43 Eur vertės turtą.

12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, negalėjo padaryti išvados, kad sąskaitos atsakovei nebuvo įteiktos. Iš ieškovo pateiktų dokumentų darytina priešinga išvada – labiau tikėtina, jog atsakovė gavo ieškovo siųstas PVM sąskaitas faktūras.

12.2. Ieškovo įsitikinimu, traktoriaus pardavimo aplinkybės po ieškovo išrašytų atsakovei sąskaitų gavimo pakankamai pagrindžia aplinkybes dėl atsakovės nesąžiningumo.

12.3. Nors teismas nurodė, kad atsakovė valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, tačiau šio turtė vertė yra tik 22 047 Eur ir yra nepakankama tikėtinai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Tai papildomai pagrindžia grėsmę, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė V. P. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priimti papildomai teikiamus įrodymus.

14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

14.1 Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas siekia nesuderinamų su šiuo teisiniu institutu tikslų. Tarp šalių susiklosčius konfliktinei situacijai, ieškovas daro spaudimą atsakovei, teikdamas nepagrįstus prašymus.

14.2. Ieškovas ir atsakovė nėra sudarę nei rašytinio, nei žodinio susitarimo dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškinio pagrįstumą.

14.3. Prieš metus iki ieškovo ieškinio pareiškimo atsakovės sudarytas kilnojamojo daikto perleidimo sandoris nėra niekaip susijęs su bandymu išvengti tariamos turtinės prievolės ieškovui įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

3. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

4. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė papildomus duomenis: Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopiją ir šios institucijos 2023 m. vasario 9 d. pranešimo kopiją. Jais remdamasi atsakovė įrodinėja konfliktinių santykių tarp šalių buvimą.

5. Teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus pagrįstumą, riboja įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri, be kita ko, reiškia ir tai, kad, prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinio teismo vertinimu, papildomai teikiami duomenys ir jais įrodinėjamos aplinkybės susijusios ne su šioje byloje analizuojamu klausimu (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), o su kitais tarp šalių kilusiais ar kylančiais ginčais, todėl atsakovės papildomai teikiamus duomenis atsisakoma priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).

7. Pirmoji teismo konstatuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas (preliminarus) ieškinio reikalavimų pagrįstumas – nekvestionuojama. Susipažinus su ieškovo reikalavimais bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo teigti, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar kad jis pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakė 2023 m. vasario 7 d. nutartyje, spręsdamas pirminio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumą. Tokią išvadą teismas palaikė ir skundžiamoje nutartyje. Nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, todėl dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti plačiau nepasisako.

8. Nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad tarp šalių nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl paslaugų teikimo ir ieškinio reikalavimai nepagrįsti nė vienu įrodymu, todėl teismas esą be pagrindo pripažino ieškinį tikėtinai pagrįstu, tačiau tokie teiginiai iš esmės susiję su pareikšto ieškinio reikalavimų teisiniu materialiniu vertinimu. Sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, toks vertinimas negali būti atliekamas. Vadinasi, dėl atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, kuriais siekiama paneigti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina, kadangi dėl jų (argumentų) bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą.

9. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).

12. Sprendžiant dėl to, ar šiuo atveju ieškovas pagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, kaip sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina, kad jau pateikdamas ieškinį, jis prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks prašymas teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi buvo netenkintas. Ieškovas 2023 m. vasario 27 d. pakartotinai pateikė prašymą taikyti atsakovės turtui areštą pareikšto ieškinio sumos ribose.

13. Pagal formuojamą teismų praktiką ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo netenkintas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jeigu atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradusį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba išnykusį pagrindą, dėl kurio tokias priemones buvo atsisakyta taikyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1841/2011; 2011 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-266/2011).

14. Jei ieškovas pakartotinai kreipiasi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo po to, kai ankstesnis toks prašymas buvo netenkintas, teismas tuomet vertina, ar šis asmuo nurodė papildomų argumentų ir pateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, kad yra naujų aplinkybių, kurių atsiradimas sukuria būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, arba kad išnyko pagrindai, dėl kurių buvimo laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.

15. Šioje byloje pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir teikdamas pirminį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kad atsakovė nebendradarbiauja su ieškovu, nuolat gyvena užsienyje, galbūt gali perleisti visą savo turtą), papildomai pažymėdamas, jog atsakovė, gavusi ieškovo išrašytas sąskaitas, perleido turėtą traktorių, kas esą liudija jos nesąžiningus veiksmus ir siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymą.

16. Atsižvelgdamas į tai, kad pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas išdėstė analogiškus argumentus dėl tokių priemonių taikymo, kokius dėstė ir pirminiame prašyme ir dėl kurių pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakė įsiteisėjusioje 2023 m. vasario 7 d. nutartyje, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako ta apimtimi, kiek tai susiję su papildomais ieškovo argumentais, kuriais grindžiamas pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad svarstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio materialinis teisinis reikalavimas nėra sprendžiamas iš esmės, todėl aplinkybės, ar atsakovė gavo ieškovo siųstas sąskaitas faktūras, šiuo atveju neturėtų būti vertinama. Tačiau ši aplinkybė buvo vertinama ne ginčo materialiuoju aspektu (dėl reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo), bet siekiant įvertinti ieškovo argumentus, kuriais įrodinėjama, kad, tik gavusi ieškovo išrašytas sąskaitas, atsakovė ėmėsi esą nesąžiningų veiksmų – perleido traktorių, taip siekdama išvengti prievolių ieškovui vykdymo. Taigi, skundo argumentai, kad teismas, spręsdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasisakė ir dėl ieškinio reikalavimų iš esmės – atmestini kaip nepagrįsti.

18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir ieškovo teiginius, kad aplinkybė dėl traktoriaus perleidimo pagrindžia atsakovės nesąžiningumą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalys tarpusavyje nesutaria jau pakankamai ilgą laiką, todėl tik tas faktas, kad atsakovė 2022 m. kovo 16 d. perleido traktorių, kas įvyko beveik prieš metus iki ieškovui pareiškiant ieškinį teisme (ieškinys dėl skolos priteisimo pareikštas 2023 m. vasario 2 d.), niekaip neįrodo jos siekio išvengti būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė turi ir kito likvidaus turto, tačiau duomenų apie ketinimą jį perleisti nepateikta. Apeliantas akcentuoja, kad atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypų vertės nepakaktų ieškinio reikalavimų įvykdymui, tačiau ši aplinkybė, neišnagrinėjus ginčo iš esmės ir nenustačius galimos atsakovės skolos dydžio, jei skolos faktas apskritai būtų pripažintas, nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, kuriam tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą. Taip pat nepateikta ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių nesąžiningų veiksmų turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip sumažinti turimo turto masę dėl ieškovo reiškiamų turtinių reikalavimų.

20. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog konkretūs veiksmai atsakovės patvirtina grėsmės ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis