Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-12-05 · Civilinė byla Nr. e2-12949-284/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
e2-12949-284/2019
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00623-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Ieškovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12949-284/2019 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00623-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.16; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant ieškovo atstovui S. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Šiaulių apskrities VPK) pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. K. 14240,75 Eur žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. S., kartu su kolega – to paties padalinio vyriausiuoju patruliu J. N., 2019 m. vasario 3 d. apie 15.27 val., vykdydami pavestas tarnybines funkcijas, reagavo į gautą pranešimą dėl galimos automobilio „Nissan Primastar“ vagystės, ir pareigūnas R. S. pastebėjęs galimai pagrobtą automobilį, stabdė jį, tačiau šiam nestojus ir nuvažiuojant kliudžius policijos tarnybinį automobilį „VW Transporter“, jį sugadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Policijos pareigūnas R. S. tarnybiniu automobiliu vijosi, kad sulaikyti pažeidimus padariusį asmenį. Persekiojamam automobiliui sustojus, iš jo išlipę du vyriškiai – atsakovas A. K. ir A. T. - pasileido bėgti į skirtingas puses. Policijos pareigūnas R. S. vijosi vairuotoją A. K. ir ant apledėjusios kelio dangos paslydo bei įkrito į griovį, o kairiajame kelyje pajuto skausmą. Atsikėlus ir toliau tęsiant A. K. persekiojimą iki jis buvo sulaikytas, pareigūnas šoko per tvorą ir vėl griuvo bei pakartotinai pajuto dar stipresnį skausmą kairiajame kelyje. Policijos pareigūnui VšĮ Pakruojo ligoninėje buvo nustatytas kairiojo kelio raiščių patempimas. Atsakovas A. K. 2019 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, t.y. už tai, kad 2019 m. vasario 3 d., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Be to, A. K. 2019 m. balandžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, kadangi 2019 m. vasario 3 d. vairavo transporto priemonę neblaivus. Dėl 2019 m. vasario 3 d. patirto sveikatos sutrikdymo policijos pareigūnas R. S. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., t.y. 102 dienas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 22 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareigūno R. S. sveikatos sutrikdymas priskirtas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. 2019 m. kovo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažinta, kad yra priežastinis ryšys tarp pareigūno R. S. sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, tai yra, kad pareigūnas R. S. buvo sužalotas tarnybos vykdymo metu ir esant didesniam pavojui ar didesnei rizikai pareigūno gyvybei ar sveikatai. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apskrities VPK viršininko 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta išmokėti vyriausiajam patruliui R. S. 14240,75 Eur dydžio kompensaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, nes jis jokios žalos policijos pareigūnui nepadarė, o pareigūnas, dirbdamas tokį darbą, turi būti pasiruošęs tokioms situacijoms. Taip pat nurodė, kad pats pareigūnas nekompetentingai atliko savo darbą ir, neįvertinęs aplinkybių, pats krito ir pats susižalojo.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas S. U. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kadangi atsakovas be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį, apie kurį jis tinkamai ir laiku informuotas, prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio atsakovo veiksmais, todėl prašė išmokėtą kompensaciją ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos priteisti iš atsakovo. Kadangi atsakovas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, norėdamas išvengti atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, dėl ko susiklostė situacija, kad policijos pareigūnas atsakovą vijosi ir to pasekoje susižalojo, todėl iš atsakovo ir prašoma priteisti ieškovo išmokėtos kompensacijos suma. Kompensacijos dydis nustatytas pagal pareigūno nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. ir sveikatos sužalojimo laipsnį. Kompensacijos dydis paskaičiuotas pagal vidutinį pareigūno darbo užmokestį. Valstybei reikalingas sveikas pareigūnas, o jei asmenys nepaklūsta teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams, dėl įvykusios įvykių sekos atsiranda pasekmės, t.y. jei A. K. būtų paklusęs policijos reikalavimams, sustojęs, nebūtų buvę būtinybės vytis jį ir to nebūtų įvykę. Žalos atlyginimas regreso teise iš atsakovo kildinamas iš to, kad kompensacija išmokėta, o pareigūnas ilgą laiką nedirbo, darbai paskirstomi kitiems, kurie už tai negauna papildomo užmokesčio, be to, pats sužalotas pareigūnas praranda atlyginimo dalį. Kompensaciją sumokėjo ieškovas Šiaulių apskrities VPK, todėl iš atsakovo žala turi būti priteista Šiaulių apskrities VPK naudai. Dėl atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad tiesioginiais A. K. veiksmais policijos pareigūnas sužalotas nebuvo, nurodė, kad nors tiesioginio fizinio pasipriešinimo veiksmais atsakovas prie žalos padarymo neprisidėjo, tačiau atsakovas prie žalos padarymo prisidėjo savo vengimu sulaikymo, bėgdamas iš įvykio vietos ir nuo policijos pareigūno. Todėl yra nustatytas priežastinis ryšys: atsakovas bėjo iš įvykio vietos, o policijos pareigūnas turi pareigą vytis ir sulaikyti pažeidėjus. Policijos pareigūno fizinis pasiruošimas ir apmokymai vyksta nuolat, tačiau jų mokymai nevyksta ant slidžios kelio dangos. Policijos pareigūnas pagal fizinę būklę gali atlikti tarnybines pareigas, jis buvo apmokytas ir pasiruošęs dirbti. Po traumos pilnai gali dirbti toliau. Toks ilgas gydymosi laikas yra būtinas pareigūnui, kad jis visiškai sveikas vėl grįžtų į tarnybą, nes jo darbo vieta – ne kabinete, o gatvėje, kur tiesiogiai susiduriama su teisės pažeidėjais.

Atsakovui atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (asmeniškai), iš jo negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar pristatyti jį į teismo posėdį, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ir byloje priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarimo, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, Šiaulių apskrities VPK 2019 m. kovo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados, Šiaulių apskrities VPK 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės, specializuotos medicininės ekspertizės pažymos, pranešimų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, išrašo iš Policijos įvykių registro, tarnybinio pranešimo, sąskaitos išrašo, nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. S. 2019 m. vasario 3 d. apie 15.27 val., vykdydamas pavestas tarnybines funkcijas, kartu su kolega, gavo pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką – automobilio vagystę, ir galimai pagrobtą automobilį pastebėję (duomenys neskelbtini), jį stabdė, o šiam nestojus ir prasilenkiant su policijos tarnybiniu automobiliu, pastarąjį kliudė ir apgadino, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, tačiau ir po sukelto eismo įvykio nesustojo. Policijos pareigūnai galimai pagrobtą automobilį, su kuriuo padarytas eismo įvykis, persekiojo iki (duomenys neskelbtini), kol šis sustojo. Iš automobilio išlipę du vyriškiai – atsakovas A. K. ir A. T. - pasileido bėgti. Policijos pareigūnas R. S., siekdamas sulaikyti galimai nusikalstamos veikos bei eismo įvykio padarymu įtariamą bėgantį atsakovą, paslydo ir įkrito į apledėjusį bei užpustytą griovį, tačiau tęsdamas persekiojimą ir peršokęs tvorą, dar kartą dėl sniegu padengtos slidžios ir nelygios dangos griuvo. Atsakovas įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintas kaltu dėl 2019 m. vasario 3 d. įvykių: Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį - dėl 2019 m. kovo 3 d. vairavimo transporto priemonės esant apsvaigus nuo alkoholio, bei Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį - dėl 2019 m. vasario 3 d. vairavus transporto priemonę, neturint teisės vairuoti transporto priemonių, padaryto eismo įvykio, kurio metu apgadino ieškovui priklausantį policijos tarnybinį automobilį ir iš sukelto eismo įvykio vietos pasitraukė. Ieškovas dėl 2019 m. vasario 3 d. įvykusių įvykių atliko tarnybinį patikrinimą ir 2019 m. kovo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažino, kad vyriausiasis patrulis R. S. buvo sužalotas tarnybos vykdymo metu ir esant didesniam pavojui ar didesnei rizikai pareigūno gyvybei ar sveikatai bei nutarta jį pasiųsti į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Policijos pareigūnas R. S. dėl 2019 m. vasario 3 d. patirto sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 22 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad policijos pareigūno R. S. 2019 m. vasario 3 d. patirtas sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Šiaulių apskrities VPK viršininko 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta išmokėti vyriausiajam patruliui R. S. 8,53 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t.y. 14240,75 Eur dydžio, kompensaciją, kuri pareigūnui sumokėta 2019 m. liepos 5 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu, 26 punkte įtvirtinta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 10 dalis inter alia numato, kad tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens statutinės įstaigos, kuri išmokėjo <...> tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai. Taigi, valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, atlygintos pareigūnui žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį, asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum). Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Atsakovo neteisėti veiksmai, sužalojant policijos pareigūną R. S., ir jų padariniai, o taip pat kaltė, nustatyti visa byloje esančia medžiaga, ieškovas dėl atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, t. y. išmokėjo nukentėjusiam policijos pareigūnui R. S. 14240,75 Eur dydžio kompensaciją. Byloje nėra duomenų, kad ši kompensacija būtų išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų, t.y. ieškovo taikytų viešosios teisės normų pagrindu, reikalavimus. Atsakovui neatlikus neteisėtų kaltų veiksmų (aktyviais veiksmais nevengus sulaikymo), žalos nebūtų buvę. Todėl įvertinęs aukščiau byloje nustatytas faktines aplinkybes, atmeta kaip deklaratyvius ir jokiais įrodymais nepagrįstus (CPK 177-178 straipsniai) atsakovo atsiliepime nurodyti argumentus, nes byloje nustatyta, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovas, išmokėjęs policijos pareigūnui kompensaciją dėl jo sveikatos sutrikdymo turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju yra atsakovas, nes nustatytos visos būtinos sąlygos jam taikyti civilinę atsakomybę. Todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo A. K. priteistina ieškovo naudai 14240,75 Eur žalos atlyginimo.

Skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnyje nustatyti palūkanų dydžiai, kuriuos terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis) priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir skolininkui pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo A. K. ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (14240,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, iš atsakovo A. K. į valstybės pajamas priteistina 325 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 320 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), ir 5 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), 14240,75 Eur (keturiolika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt eurų 75 centus) žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (14240,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 190521648, buveinė – Šiauliai, Aušros al. 19, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Volikienė