Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-10 · Civilinė byla Nr. e2-18171-608/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
e2-18171-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12557-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
L. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18171-608/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12557-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3;2.6.8.10; 2.6.29.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės L. S. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės L. S. 637,16 EUR skolą, 869,47 EUR palūkanas, 114,69 EUR delspinigius, 14,19 EUR palūkanų delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 20 proc. dydžio palūkanas nuo pagrindinės sumos (637,16 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Akcinė bendrovė „Swedbank“ ir atsakovė L. S. (sutarties sudarymo metu L. K.) 2010 m. spalio 8 d. sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-075321-RK, pagal kurią akcinė bendrovė „Swedbank“ suteikė 2200,00 LT (637,16 EUR) dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Bylos duomenimis atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl akcinė bendrovė „Swedbank“ 2013 m. gegužės 22 d. kreipėsi į atsakovę raštu Nr. SR-13-18648, ragindama padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2013 m. birželio 10 d. Atsakovė su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, todėl 2013 m. birželio 11 d. sutartis su atsakove buvo nutraukta, o pradinis kreditorius akcinė bendrovė „Swedbank“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

Akcinė bendrovė „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ 2013 m. vasario 22 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. ST-13-6294/13-20-10, pagal kurią 2013 m. birželio 27 d. bylų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 4 akcinė bendrovė „Swedbank“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-075321-RK.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2013 m. liepos 8 d. pranešimu, be to įteikus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė įmokų pradiniam kreditoriui nemokėjo, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko skolinga 637,16 EUR negrąžinto kredito. Byloje duomenų apie, tai kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar ieškove nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 637,16 EUR skolos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK. 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutartimi šalys susitarė dėl 20,00 proc. dydžio palūkanų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 869,47 EUR palūkanų sumą – 129,32 EUR iki reikalavimo perleidimo ieškovei ir 740,15 EUR už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (2120 dienos). Ieškovės prašomos priteisti palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją – prašomos priteisti palūkanos yra pelno palūkanos. Taigi, ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, nereagavo nei į pradinio kreditoriaus, nei į ieškovės raginimus atsiskaityti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir reikalavimo neginčijo, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 869,47 EUR pelno palūkanų ir 20 proc. dydžio palūkanos nuo pagrindinės sumos (637,16 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju už tai, kad atsakovė laiku neįvykdė savo prievolės, ieškovė prašo priteisti 128,88 EUR delspinigių (114,69 EUR delspinigių ir 14,19 EUR palūkanų delspinigių).

Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2005 ir kt.). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mažindamas netesybas teismas pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai ar ne, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Teismas konstatuoja, kad ieškovė - pirminio kreditoriaus teisių perėmėja gali patirti nuostolius tik vienu atveju - jeigu ieškovė sumokėjo pirminiam kreditoriui tokią pinigų sumą, kurios ateityje nebus įmanoma išieškoti iš skolininko. Priešingu atveju dabartinis kreditorius turės ne nuostolius, o pelną. Todėl teismas vertina esamus kreditoriaus reikalavimus atsižvelgdamas į realią, o ne formalią situaciją, nes priešingu atveju bus formuojama nesąžininga ir neteisinga teismų praktika analogiškose bylose. Nagrinėjamu atveju, vertinant prašomų priteisti netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra vartotojas, kuris sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į delspinigių normą – 0,1 procento, kuri teismų praktikoje, esant vartojimo teisiniams santykiams, laikoma per didelė, į prašomų priteisti delspinigių bei negrąžinto kredito santykį, todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir mažintini iki 0,05 procento. Dėl to, iš atsakovės ieškovei iš viso priteistini 64,44 EUR delspinigiai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y. 96,06 proc., todėl ieškovei iš atsakovės atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos 35,54 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovės L. S. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. S. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 637,16 EUR (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus šešiolika euro centų) skolos, 869,47 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus keturiasdešimt septynis euro centus) palūkanų, 64,44 EUR (šešiasdešimt keturis eurus keturiasdešimt keturis euro centus) delspinigių, iš viso 1571,07 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą septynis euro centus).

Priteisti iš atsakovės L. S. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 20 proc. dydžio palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (637,16 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Priteisti iš atsakovės L. S. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 1571,07 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės L. S. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai bylinėjimosi išlaidas – 35,54 EUR (trisdešimt penkis eurus penkiasdešimt keturis euro centus) žyminio mokesčio

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė