- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- N-438-4092-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04764-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. ir V. T. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. G. už tai, kad jis 2009 m. kovo 27 d., apie 19.45 val., be leidimo pateko į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės saugomą teritoriją, o pareigūnui bandant šį sulaikyti - priešinosi. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, jog A. G. stengiantis ištrūkti, o nukentėjusiajam V. T. bandant jį sulaikyti buvo padarytas V. T. dešinės plaštakos III piršto falangos sumušimas. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. G. neteisėti veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalį.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. nutarimu pripažino, kad A. G. 2009 m. kovo 27 d., apie 19.45 val., be leidimo patekęs į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės saugomą teritoriją, policijos pareigūnui V. T. vykdant tarnybines pareigas, aktyviais veiksmais jam pasipriešindamas, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 750 Lt dydžio baudą.
Teismas nurodė, jog, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. 2009 m. kovo 27 d., apie 19.45 val., sulaikomas policijos pareigūno V. T., šiam aktyviai priešinosi. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir neprisipažino padaręs šį pažeidimą, tačiau nukentėjusiojo V. T. bei liudytojo O. J. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, paneigia A. G. pateikiamą įvykių versiją. Teismo vertinimu, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės patvirtina tas pačias įvykio aplinkybes. Aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytojas būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad A. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje. A. G. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas tyčinis pažeidimas, kuriuo pasikėsinta į nustatytą valdymo tvarką), į A. G. asmenybę - anksčiau buvo baustas administracine tvarka, turi nuolatinį darbą. Teismo vertinimu, A. G. atsakomybę švelnina tai, kad jis nusikalto nepilnametis, o atsakomybę sunkina sužalojimas, padarytas nukentėjusiajam. Visos aptartos aplinkybės, teismo nuomone, sąlygoja nuobaudos, numatytos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, vidurkio skyrimą (ATPK 30² straipsnis).
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde A. G. nurodo, kad jokių jam inkriminuojamų neteisėtų veiksmų neatliko, o jam pareikšti kaltinimai yra grindžiami tik vieno asmens – pareigūno O. J. parodymais. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimu jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda ir už neteisėtą patekimą į Klaipėdos apskrities policijos komisariato areštinės saugomą teritoriją, nors dėl šio pažeidimo jis jau buvo nubaustas kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje (pagal ATPK 191 straipsnio nuostatas). Be to, anot apelianto, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pareigūno V. T. piršto sužalojimas niekaip negali būti siejamas su apelianto veiksmais (pasipriešinimu policijos pareigūnams). Priešingai, kaip nurodo apeliantas, tai jis pats po sulaikymo buvo sumuštas areštinėje, ši aplinkybė yra užfiksuota apelianto apklausos protokole, bet niekas į tai nereagavo, policijos pareigūnai atsakomybėn nebuvo patraukti.
Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo V. T. atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas prašo priteisti iš A. G. nukentėjusiojo V. T. naudai 1000 Lt žalą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl A. G. administracinio teisės pažeidimo (pasipriešinimo policijos pareigūnui) V. T. buvo padaryta žala, kuri priteistina iš A. G., remiantis ATPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, dėl A. G. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pareikšti įtarimai, o V. T. pripažintas nukentėjusiuoju byloje. Nors vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau V. T. turėjo 1000 Lt su ikiteisminiu tyrimu susijusių išlaidų, kurias pagrindžia pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 495517. Apelianto nuomone, tai yra tiesioginiai nuostoliai, kuriuos patyrė V. T. dėl A. G. neteisėtų veiksmų (turtinė žala).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. G. apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad šis skundas nėra niekuo pagrįstas ir yra tik jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti jam nepalankios bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju A. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad be leidimo patekęs į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės saugomą teritoriją, policijos pareigūnui V. T. vykdant tarnybines pareigas, aktyviais veiksmais jam pasipriešino. Pažymėtina tai, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokole A. G. buvo inkriminuotas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į A. G. veiksmų pobūdį (pasipriešinimą policijos pareigūnui aktyviais veiksmais), perkvalifikavo šį pažeidimą iš ATPK 187 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Vertinant šias aplinkybes pažymėtina, jog įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi (b. l. 68 – 69), kuria A. G. administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jau buvo konstatuota, jog faktinės bylos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad A. G. 2009 m. kovo 27 d., apie 19.45 val., policijos pareigūnui vykdant tarnybines pareigas, aktyviai šiam priešinosi. Akcentuotina, jog pakartotinai nagrinėjant A. G. bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, taip pat nebuvo nustatyta ir naujų faktinių aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti ar kvalifikuoti apelianto atliktas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti A. G. kaltinantys nukentėjusiojo V. T. ir liudytojo O. J. parodymai (b. l. 98 – 103) yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitą bylos medžiagą, tame tarpe ir byloje esančius policijos pareigūnų V. T. ir O. J. pirminius paaiškinimus (b. l. 22 – 29). Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog policijos pareigūnai V. T. ir O. J. galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti netikslius parodymus apelianto atžvilgiu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, esminių prieštaravimų tarp pareigūnų duotų parodymų nenustatė. Nors apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, prieš jį vartojo smurtą (sumušė), tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų apeliantas kreipėsi į kompetentingas šiuos veiksmus ištirti teisėsaugos ar teisėtvarkos institucijas, taip pat nėra jokių duomenų, kad kompetentingų institucijų sprendimais šie veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, pažeidžiančiais apelianto teises ar laisves.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akcentuotina, kad A. G. inkriminuotas ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas (aktyvus pasipriešinimas policijos pareigūnui), yra tinkamai kvalifikuotas bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais). Teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai nei teigia apeliantas, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl A. G. patraukimo administracinėn atsakomybėm pagal ATPK 191 straipsnio nuostatas (dėl neteisėto patekimo į Klaipėdos apskrities policijos komisariato areštinės saugomą teritoriją), ir jokia administracinė nuobauda už šį pažeidimą jam nebuvo skirta. Papildomai patikrinusi už pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus (apeliantui skirta ATPK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus baudos dydžių vidurkį atitinkanti nuobauda). Dėl šių priežasčių A. G. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Tuo tarpu dėl nukentėjusiojo V. T. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinio skundo, kuriuo prašoma priteisti 1000 Lt dydžio turtinę žalą, teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija penkių šimtų litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tačiau toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, remiantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisyklės (Adm. byla Nr. N12 - 429 – 2004, Biuletenis Nr. 5. psl. 38-39). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. T. jam padarytą žalą sieja su išlaidomis, patirtomis vykstant ikiteisminiam tyrimui Nr. 32-1-00377-09, pradėtam A. G. atžvilgiu (nutraukus šį tyrimą buvo nuspręsta iškelti administracinę bylą A. G. pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį). Akivaizdu, jog šiuo atveju, neatlikus papildomo aplinkybių tyrimo, nėra galimybės nustatyti ar išlaidos, patirtos ikiteisminio tyrimo metu, gali būti siejamos būtent su administraciniu teisės pažeidimu V. T. padarytais turtiniais nuostoliais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka nagrinėti V. T. prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo. Atitinkamai, konstatuotina, jog nėra ir teisinio pagrindo tenkinti V. T. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą.
Atsižvelgiant į tai, V. T. ir A. G. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. ir nukentėjusiojo V. T. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinius skundus atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.