- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2-370-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01806-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Conresta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Conresta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fegda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo – pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą dėl UAB „Conresta“ pripažinimo pirkimo Nr. 446085 laimėtoju; pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą atsisakyti leisti ieškovei susipažinti su UAB „Conresta“ pasiūlymu (žiniaraščiais) ir įpareigoti atsakovę pateikti UAB „Fegda“ susipažinimui UAB „Conresta“ pasiūlymo žiniaraščius.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo Nr. 446085 procedūras ir įpareigoti nesudaryti pirkimo sutarties, o tuo atveju, jei ji sudaryta – stabdyti sutarties vykdymą.
3. Nurodė, kad atsakovė pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir tokiu būdu yra sudarytos sąlygos toliau vykdyti pirkimo procedūras pagal nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, ir atitinkamai galimai neteisėtai sudaryti pirkimo sutartį.
4. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma ir ji nebetektų prasmės ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu, todėl teisingumas taptų ne realus, bet vien tik formalus.
5. Ieškovė ginčija atsakovės sprendimus, kuriais nepagrįstai atmestos pretenzijos. Tenkinus ieškinį, ieškovė galėtų įrodyti, kad trečiojo asmens pasiūlymas yra netinkamas ir dėl to turėtų būti atmestas.
6. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, būtų šiurkščiai pažeidžiamas viešasis interesas dėl pirkimo teisėtumo užtikrinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – įpareigojo Pasienio kontrolės punktų direkciją prie Susisiekimo ministerijos sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigojo nesudaryti pirkimo sutarties, o tuo atveju, jei ji sudaryta – sustabdė sutarties vykdymą.
8. Įvertinęs ieškinį ir jo priedus, teismas sprendė, kad ieškovė preliminarai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą.
9. Teismas nurodė, kad pirkimo objektas yra pasienio kontrolės punkto modernizavimo darbų, baldų ir įrangos pirkimas. Teismo vertinimu, pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kils ginčas, sustabdymas, nepažeis viešojo intereso, nes nėra duomenų, kad šio pirkimo objektų poreikį būtina patenkinti per kokį nors apibrėžtą trumpą terminą.
10. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešųjų pirkimų procesą. Teismo vertinimu, nenustačius neabejotino neatidėliotino pagrindo kuo skubiau užbaigti pirkimą, spręstina, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Motyvuojamoji dalis
11.1. Teismas nevertino ieškinio pagrįstumo, o ieškinio prima facie pagrįstumas yra privaloma sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirkimu siekiami įsigyti Medininkų pasienio punkto atnaujinimo darbai yra regioninės reikšmės projektas. Dėl pirkimo objekto įgyvendinimo perkančioji organizacija yra sudariusi 2018 m. gruodžio 31 d. partnerystės sutartį su Baltarusijos Respublikos Valstybiniu muitinės komitetu; 2019 m. gegužės 14 d. paramos sutartį su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Perkančioji organizacija privalo įgyvendinti pirkimo objekto dalies Nr. 1 pirmąjį etapą iki 2022 sausio 31 d., priešingu atveju perkančioji organizacija neteks galimybės pasinaudoti paramos sutartimi skiriamu finansavimu, nes veiklų įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo galimybė nėra įtvirtinta.
11.3. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir pirkimo sutarties sudarymo (vykdymo) sustabdymo perkančioji organizacija negalės įsisavintini valstybės numatyto 2 mln. eurų asignavimo už 2019 metus.
11.4. Perkančiosios organizacijos vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones „ginčo pirkimų procedūrų sustabdymas neturėtų užsitęsti“. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų bylos vien Lietuvos teismuose yra įprastai nagrinėjamos ne trumpiau nei metus, šiuo atveju, taikant laikinąsias apsaugos priemones, žala dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (prarastas finansavimas, gautas Paramos sutartimi) neabejotinai viršys ieškovei teikiamą naudą ir net pusei metų ar metams nukėlus sutarties vykdymo pradžią, nebeliks laiko pirkimo sutarties įgyvendinimui ir gautas finansavimas bus prarastas.
11.5. Laikinųjų apsaugos priemonių pagal skundžiamą nutartį taikymo atveju, nėra pasiekiamas viešojo ir privataus interesų balansas: viešasis interesas yra visiškai ignoruojamas (atsakovei kyla itin didelė rizika neįgyvendinti pirkimo objekto nustatytais terminais ir netekti finansavimo), o ieškovės privatus interesas yra visiškai patenkinamas.
12. Ieškovė UAB „Fegda“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nėra įpareigotas iš esmės nagrinėti ieškinį, tiriant ir vertinant ieškinio faktinius ir teisinius argumentus bei juos patvirtinančius dokumentus, todėl atsakovės argumentas, kad teismas privalėjo vertinti ieškovės pateiktus argumentus, įrodymus ir pan., t. y. bylą nagrinėti iš esmės, yra visiškai nepagrįstas.
12.2. Vien tik ekonominė viešojo pirkimo sutarties nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai tarp visų tiekėjų pasiūlymų išrinkti laimėtoją. Dėl to, atsakovės argumentai dėl viešojo intereso ir racionalaus lėšų naudojimo tikslo, kaip pagrindo netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti ir atmestini, nes jais negalima pateisinti neskaidraus pirkimo laimėtojo nustatymo.
12.3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas nebūtų pažeistas, nes Medininkų pasienio kelio postas nenutrauktų vykdomos veiklos, be to konkrečių visuomenės esminių poreikių šiuo atveju nereikia skubiai patekinti sudarant ir vykdant pirkimo sutartį, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visuomenei ir jos poreikiams nekils jokių neigiamų pasekmių.
12.4. Atsakovė pateikia netikslią informaciją, kuria siekia suklaidinti teismą, apie projekto įgyvendinimo terminus. Pažymėtina, kad projekto įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d.
12.5. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų darbų užbaigimas nėra susietas su jokia konkrečia užbaigimo data, kas leidžia daryti išvadą, kad skirtas finansavimas nebuvo susietas su jokia konkrečia data, kaip kad yra padaryta su finansavimu, kurį skiria Europos Sąjunga. Dėl to, atsakovei nekyla jokia reali rizika netekti valstybės biudžeto skiriamo finansavimo, o jo pateikti argumentai yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
12.6. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas esančioje situacijoje užkirstų kelią ieškovei efektyviai ir veiksmingai ginti savo interesus, nes išreikalavus trečiojo asmens UAB „Conresta“ užpildytus darbų kiekių žiniaraščius ir nustačius, kad jie neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, ieškovė turės iš naujo inicijuoti peržiūros procedūrą dėl netinkamo laimėtojo išrinkimo. Teismui neįpareigojus nesudaryti pirkimo sutarties, atsakovė neteisėtų sprendimų pagrindu įvykdys procedūras ir sudarys bei vykdys neteisėtą pirkimo sutartį su nepagrįstai išrinktu pirkimo laimėtoju, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju grįžti į pradinę iki pažeidimo padarymo buvusią stadiją būtų jau neįmanoma arba itin sudėtinga, nes sudarius pirkimo sutartį, pirkimo procedūros pasibaigia.
13. Trečiasis asmuo UAB „Conresta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. Ieškinyje suformuluoti ieškovės reikalavimai iš esmės yra grindžiami tik jos keliamomis prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. Ieškovė nenurodo jokių konkrečių argumentų ir nepateikia jokių įrodymų, kodėl trečiasis asmuo neva negalėtų įvykdyti pirkimo sutarties už pasiūlytą kainą.
13.2. Teismas nepadarė nė vienos išvados ir nepateikė nė vieno argumento, kodėl vienas ar keli ieškovės argumentai turėtų būti laikomi prima facie pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, konkrečių argumentų nenurodė ir ieškovė.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai neįvertino ieškinio ir nenustatė nei vieno esminio pažeidimo, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios VPĮ nuostatos.
18. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo ir taikymo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad perkančiosios organizacijos veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo bei sprendimo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu. Ieškinį grindė tuo, kad trečiasis asmuo UAB „Conresta“ neatitinka pirkimo sąlygų, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Ieškinyje analizavo pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus bei trečiojo asmens pateiktus dokumentus. Taigi, ieškovė pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamoje civilinėje byloje patenkinus ieškinį, skundžiamas sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo netektų teisinės galios ir pirkimo procedūros būtų tęsiamos, ieškovė turėtų galimybę pretenduoti į pirkimo sutarties sudarymą. Tačiau tuo atveju, jei būtų pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmai, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, pirkimo sutartis su kitu tiekėju jau būtų sudaryta ir vykdoma, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes kiltų poreikis spręsti dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, spręsti alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo klausimą, ieškovė net ir ieškinio patenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
23. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423(7) straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (liet. iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad pirmiau pažymėti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
25. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
26. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl pirkimo objekto – pasienio kontrolės punkto modernizavimo darbų, baldų ir įrangos pirkimo. Nors toks objektas yra neabejotinai svarbus visuomenei, tačiau nenustatytas būtinumas perkamus darbus, baldus ir įranga nusipirkti neatidėliotinai – nėra matyti, kad nedelsiant nenusipirkus atitinkamų daiktų ar neatlikus darbų, kils akivaizdi ir neištaisoma žala svarbiausiems konstituciniams gėriams. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirkimo objektas visuomenei yra svarbus ir reikalingas, tačiau šiuo atveju yra svarbiau užtikrinti visuomenės poreikį racionaliai ir skaidriai vykdyti viešuosius pirkimus bei panaudoti tam skirtas lėšas.
27. Kaip žinoma, viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014).
28. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to būti padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių / paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, įprastai turi būti ginama pastaroji (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-180/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018 ir kt.).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nesuteikė prioriteto operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pakankamo pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau palankiam ieškovei sprendimui įsiteisėjus, žala jos atžvilgiu yra labai tikėtina, kadangi ieškovės pagrindinis tikslas yra dalyvauti viešajame pirkime, jį laimėjus, teikti sutartas paslaugas. Galimybė ieškovei ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, negalėtų būti laikytina lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje.
31. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423(8) straipsnio 4 dalis ir 423(9) straipsnis) bei tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu bus užtikrinama, jog atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamos klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. Teisme buvo gautas atsakovės biudžetinės įstaigos Pasienio kontrolės punktų direkcijos prašymas priteisti iš ieškovės UAB „Fegda“ 1 689,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė remiasi Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų atsakovės atskirąjį skundą tenkinti ir ieškovės prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, atsakovė prašo iš ieškovės priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
34. Pažymėtina, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nenagrinėtinas.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkinęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.