Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo, suinteresuoti asmenys S. D., V. T., J. D., J. S., N. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuoti asmenys J. S., N. J. ir S. D. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, jais pareiškimo reikalavimams neprieštaravo.

3. Suinteresuotiems asmenims antstoliui V. T. ir J. D. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

6. Byloje pateikta santuokos liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėja sudarė santuoką su J. D. (duomenys neskelbtini), santuoka tą pačią dieną įregistruota Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 164). Santuokoje susilaukė vaikų S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), N. J., gimusios (duomenys neskelbtini).

7. Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad gyvenamasis namas, pastatas - kiemo rūsys, pastatas - tvartas, pastatas - daržinė, pastatas - viralinė, pastatas - malkinė, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai bei jos sutuoktiniui sutuoktiniui (palikėjui) (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, priimtą 1991 m. gegužės 28 d. Nr. I-1374 pagrindu.

8. Pateiktais mokėjimo nurodymais nustatyta, kad pareiškėja po sutuoktinio J. D. mirties mokėjo mokesčius už žemę, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nekilnojamojo ir kilnojamo turto draudimą, tiekiamą elektros energiją butui. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje seniūnas nurodo, kad nuo pat sutuoktinio mirties ((duomenys neskelbtini) m.) iki šios dienos S. D., gyvenamasis namas išliko pagrindine jos gyvenamąja vieta. Ji prižiūrėjo pastatus, tvarkė aplinką, atliko būtinus remonto darbus. Savo lėšomis mokėjo visus mokesčius, susijusius su turto išlaikymu (elektra, šiukšlės, žemės mokestis ir kt.). Su turtu elgėsi ir tebesielgia kaip savininkė, kiti asmenys į turtą pretenzijų nereiškė ir į seniūniją dėl to nesikreipė.

9. Remiantis Testamentų registro 2026 m. sausio 21 d. išrašu, po J. D. mirties nebuvo įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų, palikėjas nebuvo sudaręs testamento.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Vis dėlto nei pareiškėja, nei palikėjo vaikai palikimo atsiradusio po palikėjos mirties, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja ir toliau valdė santuokoje įgytą turtą, jį prižiūrėjo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

11. Nors byloje nenustatyta dėl kokių priežasčių pareiškėja nesikreipė dėl po sutuoktinio mirties atsiradusio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą, tačiau rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad mirus pareiškėjos sutuoktiniui, pareiškėja toliau nepertraukiamai valdė bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytą turtą ir niekas kitas dėl po J. D. mirties atsiradusio palikimo, be jos, nepriėmė ir faktiškai valdyti nepradėjo (CPK 178 straipsnis).

12. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.51 straipsnis).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai S. D. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.