Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji L. K. sutrikdė viešają tvarką ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiams, tai yra 2013 m. balandžio 16 d. apie 09. 00 val., būdama viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios Gubojų g. 3, Klaipėdoje, 4A klasėje, elgdamasi įžūliai suėmusi mažametį P. G., gim. 2002-01-11, už pečių tyčia jį supurtė, tuo padarydama jam kaklo raiščių patempimą, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei priėjusi prie mažamečio R. A., gim. 2002-08-17, ir suėmusi už abiejų rankų virš alkūnių tyčia suspaudė bei keliu spyrė į pilvą, tuo padarydama kairio žasto sumušimą su poodine kraujosruva, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, ir nežymiai sužalojo mažamečius.

Kaltinamoji L. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. balandžio 15 dieną nesulaukusi anūko A. J. skambučio, nusprendė pasitikti jį grįžtant iš mokyklos. Tuo metu anūkas mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje 4 klasėje. Eidama į mokyklą sutiko anūko klasioką Algį, kuris pasakė, kad Aleksandrą stipriai muša Rokas su Pauliumi. Bėgdama Valstiečių g. pamatė verkiantį anūką A. J., jo galva buvo šlapia, jis rankose laikė kepurę. Einant namo Aleksandras pasiskundė, kad jam skauda pilvą. Pasakė, kad jį sumušė Paulius, Rokas ir Nedas. Anūko veidas buvo subraižytas, ant kojų matėsi mėlynės. Žinojo, kad anūką nuolat skriaudžia mokykloje. Pasitarusi su anūko tėvais nusprendė, kad reikia eiti į mokyklą ir išsiaiškinti. Kadangi anūko tėvai dirbo, į mokyklą nuėjo ji, L. K.. Sekančią dieną, po pirmos pamokos nuėjo į mokyklą. Pertraukos metu nuėjo į klasės patalpas, mokytojos klasėje tuo metu nebuvo. Priėjo prie P. G., paklausė jo, ar nebuvo užlaužęs rankas jos anūkui Aleksandrui. P. G. tai neigė, pasakė, kad tik nestipriai spyrė, ir parodė į Nedo ir Roko pusę. Tada ji, L. K., priėjo prie Roko, paklausė jo, kodėl skriaudžia jos anūką. Rokas paraudo, atsakė, kad tik nestipriai koja spyrė. Nuskambėjo skambutis ir į klasę įėjo mokytoja, kuriai papasakojo apie muštynes. Jos anūkas A. J. yra nuolat skriaudžiamas mokykloje, vaikai iš jo tyčiojasi, tačiau mokykloje ši problema nėra sprendžiama. R. A. už pečių sugriebusi nebuvo, tik paėmė jam už rankos, nes norėjo eiti su juo pas mokyklos direktorių. R. A. atsisakė su ja eiti, todėl ranką paleido. R. A. ir P. G. nespyrė. Kalbėjo pakeltu tonu. Ji negali pakelti kojų, nes reikalinga kojos sąnario operacija.

Nukentėjusysis R. A. nurodė, kad įvykio dieną prieš antrąją pamoką į jų klasę atėjo A. J. močiutė, kuri pribėgo prie P. G., ir suėmusi už abiejų rankų pradėjo stipriai purtyti, klausė jo, ar jis sumušė Aleksandrą. Vėliau pribėgo prie jo, R. A., sugriebė jį už abiejų rankų virš alkūnių, prie žastų, pradėjo purtyti, po to spyrė. Jam, R. A., skaudėjo. L. K. sakė, kad jį, R. A., užmuš. Tuo metu į klasę įėjo mokytoja ir paklausė, kas čia vyksta, paprašė mergaičių pakviesti socialinę pedagogę. Atėjusi socialinė pedagogė išsivedė L. K.. Buvo su A. J. prieš tai susistumdęs, paėmė A. J. kepurę, kurią vėliau kažkur išmetė. L. K. klasėje garsiai šaukė, vis klausinėjo, kodėl sumušė A. J.. Tuo metu klasėje buvo apie 20 mokinių. Turėjo rašyti kontrolinį darbą, bet nerašė, nes buvo sunku susikaupti. Po įvykio ant rankos liko mėlynė, buvo išsigandęs, verkė, vartojo nervus raminančius vaistus, blogai miegojo.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo R. A. įstatyminė atstovė J. S. parodė, kad jos sūnus R. A. apie įvykį jai nepapasakojo, ji pamatė mėlynes ant abiejų jo rankų, bet sūnus pasakė, kad nukrito važiuodamas dviračiu. Vėliau sūnus viską papasakojo. Dėl sumušimų pas specialistus kreipėsi tik po 3-4 dienų, mėlynės jau buvo išnykusios. Sūnus R. A. pasakojo, kad įvykio dieną į jų klasę atėjo A. J. močiutė, kuri iš pradžių pradėjo purtyti P. G., po to jį, R. A., be to jam, R. A., spyrė. Sekančią dieną sūnus sakė, kad jam skauda pilvą. Tą patį vakarą paskambino sūnaus mokytojai I. S., kuri papasakojo, kad negalėjo L. K. išvesti iš klasės patalpų, todėl kvietė socialinę pedagogę. Nusikalstama veika jai padaryta turtinė žalą, kurios dydį sudaro jai ir sūnui pirktų vaistų vertė. Be to, ji su sūnumi patyrė ir neturtinę žalą. Po šio įvykio R. A. pasidarė neramus, piktesnis, jam negalima jaudintis, nes turi sveikatos problemų, pablogėjo ir jos, J. S., sveikata, padidėjo jautrumas. Prašo iš kaltinamosios priteisti 10000 Lt neturtinės žalos sūnaus R. A. naudai ir 5000 Lt neturtinės žalos savo naudai.

Nukentėjusysis P. G. nurodė, kad praeitais metais, tiksliai datos nepamena, kai mokėsi (duomenys neskelbtini) mokyklos 4 klasėje, po pirmos pamokos į klasę įsiveržė A. J. močiutė, paklausė kur yra R. A.. Pribėgo prie R. A., sugriebė jį, klausė, kodėl sumušė A. J.. Po to sugriebė jį, P. G., už žastų, pradėjo purtyti, klausė, kas mušė Aleksandrą. Jam skaudėjo. L. K. nuolat kaltindavo R. A., kad jis muša A. J.. Tačiau Aleksandras pirmas pradeda konfliktuoti. Prieš tai buvo įvykęs susistumdymas su A. J., atėmė jo kepurę. Nematė, kaip L. K. suėmė R. A. už rankų ir jį purtė, nes pats ruošėsi pamokai, bet apie tai jam pasakojo kiti vaikai. Matė tik kaip L. K. suėmė R. A. už pečių, ne viską dabar atsimena. Vėliau į klasę atėjo mokytoja I. S., kuri L. K. nuramino. Įvykio metu klasėje buvo pusė klasės mokinių. Po įvykio buvo išsigandęs, drebėjo, jam skaudėjo ranką, svaigo galva, jam sunku buvo susikaupti pamokoje. Ant abiejų rankų ties krūtine buvo susidariusios kraujosruvos. Apie įvykį mamai nepasakojo, ji apie tai sužinojo iš R. A. mamos. Apie savaitę nėjo į mokyklą, turėjo dėvėti specialų įtvarą, nes buvo diagnozuotas kaklo raiščių patempimas. Per apžiūrą gydytojui apie kraujosruvas nieko nesakė ir jų nerodė. Vaikai A. J. neskriaudžia, jis pats provokuoja konfliktus.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo P. G. įstatyminė atstovė A. G. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš sūnaus P. G. tik penktadienio vakare. Sūnus pasakojo, kad L. K. R. A. sudavė smūgį. Paulius skundėsi, kad jam skauda galvą. Be to, pastebėjo kraujosruvas ties krūtinės viršutine dalimi. Po kelių dienų pasakė, kad jam skauda ir kaklą. Šeštadienį nuvyko pas gydytoją, kuris sūnui diagnozavo kaklo raiščių patempimą. Paulius pasakojo, kad A. J. močiutė buvo labai supykusi ir mokytoja negalėjo jos nuraminti. Prie Pauliaus priėjusi L. K. stipriai jį suėmė už pečių ir purtė ir vis klausinėjo, kas sumušė jos anūką A. J.. A. J. sunkiai sekasi bendrauti su kitais vaikais, jis yra konfliktų provokatorius. Mano, kad taip papurčius P. G. jam buvo patempti kaklo raiščiai. Sūnus nėra linkęs fantazuoti, priešingai, yra linkęs nutylėti.

Liudytoja I. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje dirba 16-17 metų. Įvykio dieną turėjo ateiti į antrą pamoką. Suskambus skambučiui nuėjo į klasę, pamatė uždarytas klasės duris, kas pasirodė jai neįprasta. Atidariusi duris pamatė A. J. močiutę, kuri šaukė ant vaikų. R. A. verkė. Paprašė L. K. nurimti, ji pati išsigando, paprašė mergaičių pakviesti socialinę pedagogę, nes bijojo vaikus palikti vienus. Atėjusi socialinė pedagogė išsivedė L. K.. Vaikai pasakojo, kad L. K. R. A. ir P. G. papurtė. Pati nematė, ar L. K. vaikus mušė. A. J. tėvas ne kartą yra rašęs skundus. Vaikai iš A. J. nesityčiojo, vaikai jo bijodavo, nes jis grasindavo, kad jo tėvas parašys pareiškimą. Todėl vaikai A. J. vengė. Tą pačią dieną pamatė ant R. A. rankos mėlynę, jis sakė, kad L. K. buvo jį sugriebusi. Vaikai pasakojo, kad L. K. kėlė koją. Po šio įvykio vaikams sunku buvo susikaupti, jie buvo išsiderinę, verkė. A. J. tėtis nuolat rašė skundus, ji 4 metus buvo strese, pati dėl to susirgo.

Liudytojas A. K. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasės moksleivis. Įvykio dieną pertraukos metu į jų klasę atėjo A. J. močiutė, kur pradėjo šaukti ant R. A. ir P. G.. Pirma priėjo prie R. A., sugriebė jam už pečių, jį papurtė, spyrė jam į pilvą, paklausė ar jam patinka. Po to priėjo prie P. G., griebė jam už pečių ir papurtė, Klausė, kodėl mušė jos anūką Aleksandrą. L. K. dažnai ateidavo į mokyklą pasiimti Aleksandro. Aleksandras labai greitai susinervina, po to skundžiasi tėvui. Po to pamoka įprastai nevyko, nes visi buvo įsitempę.

Liudytojas N. S. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasės moksleivis, paaiškino, kad įvykio dieną į klasę atėjo A. J. močiutė, priėjo prie P. G., paėmė jam už kaklo, pradėjo jį purtyti, klausė, kodėl mušė Aleksandrą. Po to priėjo prie R. A., paėmė jam už rankos viršuje, pradėjo jį tampyti. R. A. pradėjo verkti, matė mėlynę ant rankos. Dieną prieš šį įvykį buvo paėmę A. J. kepurę. L. K. šaukė ant Roko ir Pauliaus. Ar L. K. spyrė R. A., jis nematė. Įvykio metu klasėje buvo 21-22 mokiniai. Susitrukdė pamoka, Rokas verkė. Jeigu auklėtoja nebūtų atėjusi, būtų buvę blogai. Vėliau Paulius SMS žinute jam pranešė, kad sužeistas jo kaklas, Paulius savaitę nelankė mokyklos. Dabar jis, liudytojas, ne viską gerai atsimena.

Liudytojas A. J. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasės moksleivis. R. A. dažnai jį mušdavo, iš jo tyčiodavosi. Su R. A. ir P. G. nebendravo. Įvykio dieną buvo mokykloje, po pirmos pamokos į klasę atėjo jo močiutė L. K.. Priėjusi prie P. G. paklausė, kodėl jis jį, A. J., muša. Paulius atsakė, kad muša R. A.. L.K. P. nieko nedarė, tik uždavė klausimą. Po to L. K. priėjo prie R. A., paklausė jo, kodėl jį, A. J., muša, paėmė Roką už rankos, nes norėjo eiti su juo pas mokyklos direktorių. R. A. staigiai atsisėdo už savo suolo. Vėliau į klasę atėjo mokytoja, paklausė kas vyksta, pakvietė socialinę pedagogę, kuri močiutę išsivedė. Močiutė L. K. atėjo į mokyklą, nes prieš tai jį, A. J., sumušė R. A., P. G. ir Nedas. L.K. R. nemušė, nespyrė jam. Rokas su Pauliumi neverkė. L. K. kalbėjo ramiai, nešaukė.

Liudytoja J. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje socialine pedagoge. Įvykio dieną pertraukos metu pas ją atbėgo 2 mergaitės iš tos klasės, kur mokosi nukentėjusieji. Jos buvo išsigandusios, pasakė kad ją, J. B., kviečia mokytoja. Pasakė, kad yra atėjusi Aleksandro močiutė. Atėjus į klasę, pamatė auklėtoją, A. J. močiutę L. K., klasėje buvo daug mokinių. Močiutė rėkė ant vaikų, tuo metu močiutė buvo prie Pauliaus. Mokiniai viską stebėjo. L. K. buvo pikta, šaukė “už ką mušei mano anūką”. R. A. verkė. Ji, J. B., priėjo prie L. K., apkabino ją per pečius ir paprašė išeiti. Jos kartu išėjo iš klasės. L. K. buvo nepatenkinta, kad skriaudžiamas jos anūkas. Ji, J. B., bandė L. K. raminti, bet kaltinamoji nenorėjo jos girdėti. Po kurio laiko L. K. nurimo, pokalbis su ja vyko beveik valandą. Mano, kad kaltinamoji perlenkė lazdą. Iš klasės mokytojos yra girdėjusi, kad L. K. dažnai ateidavo pikta į mokyklą. Vieną kartą buvo pas ją, J. B., į kabinetą įsiveržusi, kai ji konsultavo kito mokinio tėvus, trenkė į stalą liepdama drausminti savo mokyklos banditus. A. J. yra nuoširdus vaikas, malonus, kol neįvyksta konfliktas. Pykčio proveržio metu jis yra neprognozuojamas, yra metęs kėdę į R. A., reikalauja išskirtinio dėmesio sau. Vaikas laiko pyktį ir visada atkeršija. Paties įvykio nematė, bet klasės auklėtojai davė nurodymą, kad surinktų iš mačiusių įvykį vaikų situacijos aprašymus. Mokiniai tą dieną buvo šokiruoti. Tą dieną buvo 19 vaikų klasėje, situacijos aprašymus rašė klasės patalpose. R. A. nėra agresyvus. Rokas atlieka taip vadinamą “aukos” vaidmenį. Prieš tai „auka“ buvo A. B., jis buvo atakuojamas nuo pirmos klasės, jo tėvai 5 klasėje ryžosi keisti mokyklą. Mokiniai kontakto su Aleksandru neieško, Aleksandras pats ieško kontakto. Su mergaitėmis konfliktų nėra, vaikai lyg bando draugauti, bet dėl kiekvieno menkniekio A. J. grasina kreiptis į teismą. Mano, kad jis šeimoje yra mokamas taip elgtis. Manė, kad A. J. šeima siekia asmeninės naudos. Pirmoje klasėje A. J. tėvas pareiškė, kad jo vaiką mokykla susargdino. Rekomendavo A. J. tėvams keisti mokyklą arba klasę, jeigu mokykla neatitinka jų poreikių.

Specialisto išvadai paaiškinti teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P. P. patvirtino specialisto išvadas Nr. G961/13 (03) ir Nr. G943/13 (03) ir teismui parodė, kad R. A. ir P. G. apžiūrėjo gydytojas M. K., ekspertui buvo pateiktos R. A. ir P. G. medicininės kortelės. R. A. nurodė, kad traumą patyrė balandžio 16 d. mokykloje, konflikto metu jam sumuštas kairysis žastas. Po konflikto buvo praėję 4 dienos. Esančios kraujosruvos spalva neprieštaravo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 4 dienas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Labiausiai tikėtina, kad hematoma atsirado tiesiogiai paveikus kažkokiu daiktu ar tiesiogiai atsitrenkus, bet kategoriškai atmesti, kad nuo suspaudimo, negalima. P. G. apžiūrėjo tas pats gydytojas M. K. tą pačią dieną, kaip ir R. A.. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad P. G. patyrė traumą balandžio 16 dieną konflikto su klasioku metu. Nustatytas kaklo raumenų raiščių patempimas. Pakartotinai atvykus balandžio 25 d. kaklas neskaudėjo. Sužalojimas galėjo atsirasti suėmus ir stipriai papurčius, pačiam pasitempti kaklo raumenis sunku.

Iš 2013-04-20 protokolo- pareiškimo matyti, kad A. G. kreipėsi į policiją, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad sūnus P. G. pasakojo, kad A. J. močiutė, atėjusi per pertrauką į klasę, sugriebė ir pradėjo stipriai purtyti bei užlaužusi už nugaros klausinėjo, kas pastūmė Aleksandrą, taip sukeldama fizinį skausmą ( t.1, b.l. 1).

Iš duomenų apie nusikaltimus prieš asmenį matyti, kad 2013-04-20 apie 17 val. į vaikų ligoninę kreipėsi R. A., kuris medikams paaiškino, kad 2013-04-16 apie 9 val. mokykloje sumušė klasioko močiutė. Nustatyta diagnozė : kairio žasto sumušimas, gydosi ambulatoriškai ( t.1, b.l. 15).

Iš specialisto išvados Nr. G 961/13 (03) matyti, kad iš medicininių dokumentų R. A. nustatytas kairio žasto sumušimas su poodine kraujosruva, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Minimą sužalojimą R. A. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus kairiojo žasto sritį kietu buku daiktu. Nurodytą žasto sužalojimą R. A. patyrė 2013-04-16 (1 t., b.l. 20).

Iš duomenų apie nusikaltimus prieš asmenį matyti, kad 2013-04-20 apie 11.12 val. į vaikų ligoninę kreipėsi P. G.. Aplinkybės: 2013-04-16 apie 9 val. mokykloje sumušė klasioko A. J. močiutė. Diagnozė : kaklo raiščių patempimas, gydosi ambulatoriškai ( t.1, b.l. 31).

Iš specialisto išvados Nr. G 943/13 (03) matyti, kad iš medicininių dokumentų P. G. nustatytas kaklo raiščių patempimas, dėl stuburo judesio kaklinėje srityje peržengiant fiziologines ribas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodytą sužalojimą P. G. patyrė 2013-04-16 (1 t., b.l. 35).

Iš 2013-04-16 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 4a klasės mokytojos I. S. situacijos aprašymo matyti, kad mokytojai atėjus į klasę, A. J. močiutė rėkaudama auklėjo vaikus. Bijodama palikti močiutę klasėje su mokiniais, dviejų mergaičių paprašė pakviesti socialinę pedagogę, kuri atėjusi išsivedė močiutę. Mokytojai ilgai teko raminti Roką ir visą klasę. Tą dieną dirbti, susikaupti sekėsi sunkiai. Mokytoja ir mokiniai patyrė didžiulį psichologinį stresą ir įtampą, kurie neatslūgo per visas pamokas ir neleido normaliai dirbti ( t.2, b.l. 92).

Iš P. G. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės ir gydytojo M. K. išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad P. G. diagnozuota kaklo raiščių patempimas, nurodytas ramybės rėžimas, apykaklės nešiojimas. Iš aprašymo matyti, kad kaklas sužeistas konflikto su klasioko močiute metu ( t.2, b.l. 141-148).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad L. K. 2013 m. balandžio 16 d. apie 09. 00 val., būdama viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokyklos 4A klasėje, elgdamasi įžūliai, suėmusi mažametį P. G. už pečių tyčia jį supurtė, tuo padarydama jam kaklo raiščių patempimą, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei priėjusi prie mažamečio R. A. ir suėmusi už abiejų rankų virš alkūnių tyčia suspaudė bei keliu spyrė į pilvą, tuo padarydama kairio žasto sumušimą su poodine kraujosruva, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, ir nežymiai sužalojo mažamečius.

Kaltinamosios kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies pačios kaltinamosios parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kita bylos medžiaga. Kaltinamoji kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytą dieną ir laiku buvo atvykusi į anūko A. J. lankomą (duomenys neskelbtini) progimnaziją, nes norėjo pasikalbėti su anūko klasiokais R. A. ir P. G., nuolat priekabiavusiais prie A. J.. R. A. ir P. G. atžvilgiu fizinės prievartos nenaudojo. Paėmė už rankos R. A., su nukentėjusiaisiais kalbėjo pakeltu tonu. Tokie kaltinamosios parodymai vertinami kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių. Priešingai nei kaltinamoji, nukentėjusysis R. A. nurodė, kad tą dieną į mokyklą atėjo jo klasioko A. J. močiutė, kuri priėjusi sugriebė jį už abiejų rankų virš alkūnių, koja spyrė, stipriai papurtė. Be to, kaltinamoji buvo priėjusi ir prie jo klasioko P. G., jį taip pat sugriebusi stipriai purtė. Nukentėjusysis P. G. paaiškino, kad kaltinamoji L. K. jį sugriebė už žastų ir pradėjo stipriai purtyti, klausė kas sumušė jos anūką. Teisiamajame posėdyje nurodė, kad nematė, kaip L. K. sugriebė R. A., tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, po įvykio praėjus trumpam laikui, nurodė, kad L. K. priėjusi prie Roko suėmė jį už abiejų pečių, papurtė, o po to keliu įspyrė vieną kartą jam į pilvą (1 t., b.l. 21-23). Teismas atsižvelgia į tai, kad po minėto įvykio yra praėję daugiau kaip vieneri metai, dėl to mažamečiui gali būti sunku prisiminti visas įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo P. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį netrukus po įvykio. Nukentėjusiojo R. A. mama J. S. parodė, kad apie įvykį sužinojo vėliau, po kelių dienų, pastebėjo mėlynes abiejose sūnaus rankose. A. G. nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir mažamečiai nukentėjusieji R. A. ir P. G.. (duomenys neskelbtini) progimnazijos pradinių klasių mokytoja I. S. parodė, kad įėjusi į klasę pamatė L. K. šaukiančią ant vaikų, R. A. verkė, pasiskundė jai, kad kaltinamoji stipriai sugriebė jam už rankos. Buvę klasėje mokiniai patvirtino matę kaip L. K. kėlė koją. Be to, sekančią dieną R. A. rodė jai mėlynes. Socialinė pedagogė J. B. paties įvykio nematė, tačiau girdėjo, kaip L. K. šaukė ant mažamečių vaikų, sunkiai tvardė pyktį. Netrukus po įvykio klasėje buvę mokiniai parašė paaiškinimus, kuriuose nurodė matę, kaip L. K. purtė nukentėjusiuosius. Apklausiamas teisme mažametis liudytojas A. K. patvirtino girdėjęs, kaip L. K. šaukė ant nukentėjusiųjų, matęs, kaip sugriebusi R. A. už pečių purtė jį, spyrė jam į pilvą, po to priėjusi prie P. G., stipriai griebė jį už pečių ir papurtė. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas N. S.. Kaltinamosios anūkas A. J. tvirtino, kad kaltinamoji fizinės prievartos nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo, parodė, kad su močiute sieja stiprus ryšys, ją labiausiai myli. Teismas kritiškai vertina šio liudytojo paaiškinimus. Duodamas tokius parodymus, liudytojas A. J. siekia padėti artimam šeimos nariui– močiutei L. K. išvengti gresiančios atsakomybės. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai be kaltinamosios parodymų nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl sprendžiant kaltinamosios kaltės klausimą teismas jais nesivadovauja. Kaip matyti, mažamečių nukentėjusiųjų bei teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems bei vieni kitus papildo, jų parodymai paneigia kaltinamosios pateiktą versiją, jog ji jokių veiksmų nukentėjusiųjų R. A. ir P. G. atžvilgiu neatliko. Be to, kaltinamosios versiją paneigia ir byloje esančios specialisto išvados Nr. G 943/13(03) ir Nr. 961/13(10), remiantis kuriomis, R. A. nustatytas kairio žasto sumušimas su poodine kraujosruva, P. G. – kaklo raiščių patempimas. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų R. A. ir P. G. parodymais dėl prieš juos panaudoto smurto apimties. Specialisto išvados, kuriose konstatuoti nukentėjusiųjų kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusiųjų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadose. Iš specialisto išvadų matyti, kad nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką, padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusieji R. A. ir P. G. galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Kaltinamosios parodymus paneigia ir jos kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai. Nukentėjusieji tiek apklausiami teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes apie jų pačių sužalojimą, jų parodymai buvo nuoseklūs, todėl teismas jų parodymais neturi pagrindo netikėti.