Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-794-245/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
1A-794-245/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06133-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
D. Č.
Nukentėjusysis
R. G.
Civilinis atsakovas
Kauno savivaldybės vaikų
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-794-245/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06133-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio

sekretoriaujant Viktorijai Akelieneidalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo D. Č. gynėjai Nijolei Petraitienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis arba dirbti, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias jis privalo atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- pagal BK 286 straipsnį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, D. Č. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant mokytis arba dirbti, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias jis privalo atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. Č. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant mokytis arba dirbti, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias jis privalo atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas D. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 7 d. 22.30 val. iki 2017 m. vasario 9 d. 11.00 val. (2 paros).

Nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jam iš D. Č. priteisiant 18 eurų turtinės žalos ir 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o D. Č. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteistas iš civilinio atsakovo Kauno savivaldybės vaikų globos namų, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai D. Č. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. Č. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2017 m. vasario 7 d. apie 21.50 val., būdamas nepilnametis, apsvaigęs nuo alkoholio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „duomenys neskelbtini“, esančios (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, siekdamas išvengti sulaikymo už smulkią svetimo turto vagystę, rankomis stumdė bei tampė už tarnybinės uniformos viešojo administravimo funkcijas atliekantį apsaugos darbuotoją R. G., grumtynių metu vieną kartą rankos kumščiu smogė R. G. į kairį šoną ir su R. G. iškrito į lauką ant grindinio, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, koja prispaudus R. G. galvą į grindinį, išsilaisvinęs, toliau su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, smogė ne mažiau kaip 10 kartų R. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės plaštakos sumušimu, poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kairio riešo srityje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairės akies srityje, ir pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam apsaugos darbuotojui R. G..Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad D. Č. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, įrodyta surinktų ir ištirtų įrodymų visetu.Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 3000 eurų, nevisiškai neatitinka padarytos veikos pavojingumo, kaltinamojo turtinės padėties, jo kaltės laipsnio bei teismų praktikos tendencijų, todėl prašomą priteisti sumą sumažino ir priteisė nukentėjusiajam 700 € neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Č. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajam R. G. priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinti neturtinės žalos dydį. Skunde teigiama, kad nukentėjusiajam R. G. priteista neturtinė žala yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ilgalaikių padarinių sunkumo ir kaltinamojo turtinės bei socialinės padėties. Apelianto manymu, priteistas neturtinės žalos dydis pažeidžia jo teisę į geresnę gyvenimo kokybę ir išgyvenimą. Skunde pažymima, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį įvertino tik nusikalstamos veikos pavojingumą, padarinius, kaltės formą, padarytus sužalojimus, skundo autoriaus procesinį elgesį (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), tačiau neatsižvelgė į jo turtinę ir socialinę padėtį, socialinius veiksnius įtakojusius jo nusikalstamą elgesį. Pažymima, kad apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis likęs be tėvų globos ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namuose. Nuo 2014 m. vasario 25 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-219 skundo autorius buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namuose, iki pilnametystės (2017 m. spalio 14 d.) buvo visiškai išlaikomas valstybės. Jis, kai tik turėdavo galimybę, dirbdavo pavienius, atsitiktinius darbus, visus uždirbtus pinigus išleisdavo būtiniems asmeniniams poreikiams (aprangai, papildomam maistui), todėl sukaupęs santaupų neturi. Taip pat akcentuojama, kad apeliantas nuo 2017 m. spalio 14 d. sulaukęs pilnametystės pradėjo gyventi savarankiškai, yra bedarbis, mokosi Kauno statybininkų rengimo centre, jokių pajamų neturi. Kadangi jis neturi galimybės atlyginti 700 eurų dydžio neturtinės žalos nukentėjusiajam R. G., priverstinis priteistos neturtinės žalos išieškojimas papildomai apsunkintų jo labai sunkią materialinę padėtį. Dėl šių priežasčių priteistas 700 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam R. G. neproporcingai apsunkintų sėkmingo skundo autoriaus savarankiško gyvenimo pradžią, jis neturėtų lėšų būtiniems poreikiams, tokiems kaip mokesčiui už socialinį būstą, maistui, komunalinėms paslaugoms, ir tai vestų apeliantą prie socialinės degradacijos. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis R. G. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog dėl įvykusio užpuolimo iki šiol jaučia baimę, kad gali būti bet kada užpultas, sumuštas, niekur nesijaučia saugus, sutriko miegas. Tačiau bylos nagrinėjimo Kauno apylinkės teisme metu nukentėjusysis nurodė, kad iki šiol dirba „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, naktimis vienas saugo objektus. Anot skundo autoriaus, iki 2017 m. vasario 7 d. įvykio nukentėjusysis dirbo mažiau pavojingą darbą, t. y. dirbo parduotuvės apsauginiu. O naktinis darbas, vienam saugant vertingus objektus, pagal savo pobūdį yra pavojingesnis už darbą parduotuvėje. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis nejaučia baimės dėl 2017 m. vasario 7 d. įvykio. Be to, nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam sutriko miegas, nesikreipė į medikus pagalbos. Apelianto manymu, darbas naktimis taip pat gali turėti įtakos suprastėjusiai miego kokybei dėl pakitusio asmens paros ritmo ir tai nėra susiję su skundo autoriaus padaryta nusikalstama veika priežastiniu ryšiu.Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į aptartas aplinkybes, todėl buvo priteistas 700 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kuris prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, paskira bausmė, tačiau prašoma sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Kadangi nuteistasis iš esmės kelia klausimą tik dėl civilinio ieškinio, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).D. Č. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 286 straipsnį dėl to, kad rankomis stumdė bei tampė už tarnybinės uniformos viešojo administravimo funkcijas atliekantį apsaugos darbuotoją R. G. ir grumtynių metu padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje civiliniu ieškovu yra pripažintas nukentėjusysis R. G., kuris pareiškė ieškinį kaltinamajam ir jo atstovui pagal įstatymą Kauno savivaldybės vaikų globos namams 18 eurų turtinei žalai atlyginti ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kauno apylinkės teismas R. Č. civilinį ieškinį tenkino iš dalies, turtinęs žalą priteisė pilna apimtimi, prašomos neturtinės žalos dydį sumažino iki 700 eurų. D. Č. apeliaciniame skunde prašo, dar sumažinti neturtinės žalos dydį, nes jo manymu apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes turinčias reikšmės civilinio ieškinio dydžiui ir nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Tiesėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir vertina, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra proporcingas ir atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.Apeliantas skunde nurodo, kad tokia neturtinės žalos suma jam yra per didelė finansinė našta. Byloje nustatyta, kad nuteistojo D. Č. veiksmais buvo nesunkiai sužalota nukentėjusiojo R. G. sveikata, t. y. jis patyrė dešinės plaštakos sumušimą, poodinės kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairio riešo srityje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairės akies srityje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis vartojo vaistus nuo skausmo bei sumušimų, dėl ko jam pagrįstai priteista 18 eurų turtinė žala. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad be materialių nuostolių nukentėjusysis patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Po sumušimo nukentėjusysis fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, nepatogumus, jam sutriko miegas, kurį laiką buvo nedarbingas, dėl kraujosruvų veide vengė rodytis viešumoje. Apelianto teiginius, kad nukentėjusiajam miegas galėjo sutrikti dėl šiuo metu dirbamo naktinio darbo bei, kad jis nejaučia baimės, nes šiuo metu naktimis saugo objektus, teisėjų kolegija laiko niekuo nepagrįsta subjektyvia nuteistojo nuomone. Apelianto teiginį, kad miego sutrikimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su nuteistojo padaryta veika, paneigia nustatytas sužalojimo pobūdis, todėl konstatuotina, kad visos nukentėjusiajam kilusios pasekmės yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteistojo padaryta nusikalstama veika. Be to, kolegijos nuomone, nuteistasis subjektyviai vertina, kad šiuo metu nukentėjusysis dirba pavojingesnį darbą, nei dirbdamas apsaugos darbuotoju parduotuvėje, kur nuteistasis jį sužalojo atliekant savo tiesiogines pareigas.Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė į sveikatą, yra absoliuti, viena iš svarbiausių asmens teisių. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Nors nuteistasis D. Č. teigia, jog teismas neatsižvelgė į jo turtinę ir socialinę padėtį, į tai, jog augo globos namuose, šiuo metu mokosi, todėl priteista suma labai apsunkina jo savarankiško gyvenimo pradžią, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai nėra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, nes šios aplinkybės nepatvirtina, kad apylinkės teismo nustatyta neturtinė žala – 700 eurų būtų per didelė, juo labiau, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo finansinę padėtį ir neturtinę žalą sumažino nuo prašomų priteisti 3000 eurų iki 700 eurų. Toks neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017) bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to pažymėtina, kad turtinė kaltininko padėtis nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos apelianto skunde nurodytos aplinkybės yra tinkamai įvertintos pirmos instancijos teismo, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis yra ne per didelis, be to vertintina ir tai, kad D. Č. yra jaunas, darbingas asmuo, todėl nukentėjusiajam priteista 700 eurų neturtinė žala nelaikytina nuteistajam nepakeliama našta. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys