Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-89-654/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A18.-2833-908/2018Nutarimas · 2018-12-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-89-654/2019Nutartis · 2019-02-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
AN2-89-654/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02158-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Advokatai
Virginija Pilipavičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-89-654/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02158-2018-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. B. gynėjos advokatės Virginijos Pilipavičienės apeliacinį skundą dėl 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1. D. B. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 12.50 val., Vilniuje (duomenys neskelbtini), pamatęs policijos pareigūnus bėgo bei ignoravo teisėtus policijos pareigūnų A. V. ir L. S. reikalavimus sustoti. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.

1.1. Apylinkės teismas įvertino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog D. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. D. B. kaltę ir nusižengimo padarymą įrodo byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Teismas nurodė, kad visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad gali būti padarytas ar daromas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, todėl pareigūnų reikalavimas D. B. sustoti buvo teisėtas. Teismas padarė išvadą, kad nevykdęs teisėtų pareigūnų reikalavimų D. B. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde D. B. gynėja advokatė V. Pilipavičienė prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti.

2.1. Skunde nurodė, kad D. B. yra diagnozuota psichinė liga – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo. Asmuo nuo vaikystės neįgalus, dėl ligos netekęs 45 proc. darbingumo. Įvykio vietoje D. B. bendravo su pažįstamais, alkoholinių gėrimų nevartojo, neatliko jokių kitų neteisėtų veiksmų, todėl neturėjo jokios priežasties bėgti nuo policijos pareigūnų ar nepaklusti jų nurodymams. Socialinio darbuotojo išduotoje charakteristikoje nurodyta, kad D. B. priklausomas nuo aplinkos, pasiduodantis kitų žmonių įtakai. Suaugusio žmogaus, sergančio jam diagnozuota liga, protinis amžius atitinka 9-12 metų amžiaus vaiko. Nurodytos aplinkybės rodo, kad D. B. jam inkriminuojamus veiksmus galėjo atlikti dėl ligos, nes įvykio metu pilnai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Gynyba prašė byloje skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri atsakytų, ar D. B. sirgo lėtine psichikos liga ir ar galimo nusižengimo padarymo metu buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, ar galėjo suprasti savo veiksmų esmę. Teismas nemotyvuotai šį prašymą atmetė.

2.2. ANK 10 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kuris darydamas uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų, yra nepakaltinamas ir teismo pripažintas nepakaltinamu pagal šį kodeksą. ANK 591 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas D. B. pripažino kaltu nepašalinęs abejonių dėl asmens pakaltinamumo.

2.3. Skunde pažymėjo, kad privalomi vykdyti tik teisėti policijos pareigūnų nurodymai ir nagrinėjamu atveju pareigūnai turi įrodyti, kad jų reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti, nes pareigūnų veiksmų teisėtumas nėra preziumuojamas. Apylinkės teismas konstatavo, kad pareigūnų nurodymai D. B. sustoti buvo teisėti, nes policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad gali būti padaryta nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas. Šiuos duomenis teismas nustatė remdamasis pareigūnų parodymais. Policijos pareigūnams D. B. ir jo pažįstami pasirodė įtartini nesant jokių objektyvių duomenų, kad šie asmenys atliko ar ruošėsi atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, o tik dėl to, kad policijos pareigūnų patruliavimo metu jie buvo tam tikroje vietoje. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad D. B. ruošėsi atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių policijos pareigūnams būtų reikėję pasinaudoti savo teisėmis. D. B. neatliko jokių veiksmų, dėl kurių policijos pareigūnai galėtų įtarti jį darant ar ruošiantis daryti administracinį nusižengimą. Taigi policijos pareigūnų nurodymas sustoti duotas neturint teisėto pagrindo, o teismas pareigūnų reikalavimą nepagrįstai pripažino teisėtu.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į D. B. atstovės advokatės V. Pilipavičienės skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo PK 1 –ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja prašo palikti galioti 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir objektyvus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

D. B. gynėjos advokatės V. Pilipavičienės apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliaciniame skunde D. B. gynėja nesutinka su teismo sprendime nepašalintomis abejonėmis dėl D. B. pakaltinamumo padarant administracinį nusižengimą, taip pat ginčija pareigūnų reikalavimo teisėtumą.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktam D. B. administracinio nusižengimo protokolas pagal 506 straipsnio 4 dalį surašytas už tai, kad jis pamatęs policijos pareigūnus bėgo bei ignoravo teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus sustoti.

6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimo argumentais. Apylinkės teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančius duomenis, D. B. pagrįstai pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą ir skyrė baudą (100 eurų).

7. Skunde teigiama, kad D. B. jam inkriminuojamus veiksmus (bėgo nuo policijos pareigūnų) galėjo atlikti dėl ligos, nes įvykio metu pilnai ar iš dalies negalėjo suprasti savo veiksmų esmės. Skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas nepašalino abejonių dėl D. B. pakaltinamumo, nes nemotyvuotai atsisakė skirti ekspertizę ir taip galimai administracinėn atsakomybėn patraukė asmenį, kuris negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. 2018 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad teismas prie administracinės bylos prijungė baudžiamojoje byloje Nr. N1-295-827/2018 D. B. 2017 m. rugsėjo 12 – 2017 m. lapkričio 17 d. atliktą teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą. Šiame akte D. B. konstatuota įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad tiriamojo intelektiniai gebėjimai yra labai žemi, tačiau tai netrukdo tiriamajam suprasti jam inkriminuojamų veiksmų pobūdžio, reikšmės ir galimų pasekmių. Apylinkės teismas taip pat susipažino su pateikta D. B. charakteristika, sveikatos priežiūros įstaigos raštu bei pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių naujų duomenų, kurie nebuvo žinomi ar tirti ekspertizės atlikimo metu ir duodant išvadą. D. B. nustatyta diagnozė nėra pakitusi, naujų jo sveikatos būklę apibūdinančių duomenų nepateikta. Taigi, teismas pagrįstai netenkino prašymo skirti D. B. teismo psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę, kadangi visi reikšmingi duomenis buvo teismo žinioje.

8. Iš turimų duomenų matyti, kad D. B. veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Byloje nėra duomenų, kad nuo anksčiau atlikto D. B. psichologinės būklės vertinimo jo sveikata būtų pablogėjusi. Priešingai, byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodyta ta pati paciento diagnozė – F70.1 lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. Ši diagnozė nurodyta darbingumo lygio pažymoje, 2017 m. rugsėjo 12 – 2017 m. lapkričio 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte ir 2018 m. spalio 29 d. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro informaciniame rašte. Pastarajame nurodyta, kad 2018 m. spalio 23 d. D. B. nustatyta diagnozė F70.1. Tokio protinio atsilikimo tikėtina pasekmė yra tam tikri mokymosi sunkumai mokykloje. Dauguma suaugusiųjų yra pajėgūs dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei prisitaikyti visuomenėje. Iš šių medicininių dokumentų matyti, kad pagal nustatytą diagnozę D. B. sveikatos būklė tiek prieš įvykį, tiek po jo išliko nepakitusi. VšĮ „Vilties Akimirka“ darbuotojos V. D. pateiktoje D. B. charakteristikoje nėra įvardijama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvoktų savo veiksmų. Teigiama, kad D. B. priklausomas nuo aplinkos, nepilnai suvokia savo atsakomybę, galimybes ir realybę. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. B. yra pakaltinamas. Be to, teismo posėdžių metu D. B. mama nurodė, kad jos sūnus yra veiksnus. Byloje nustatyta, kad jis yra netekęs 55 procentų darbingumo ir iš dalies yra darbingas, savarankiškai dirbo Palangoje. Teismui nekyla jokių abejonių dėl D. B. pakaltinamumo, nes remiantis pateiktais duomenimis jo sveikata nėra pakitusi ir jis galėjo suvokti savo veiksmus, todėl gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

9. Skunde taip pat ginčijamas ir pareigūnų reikalavimų teisėtumas. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, policijos pareigūnų A. V. ir L. S. paaiškinimus, tarnybinių pranešimų duomenis; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis) ir pagrįstai nustatė, kad policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, o jiems nepaklusęs D. B. padarė administracinį nusižengimą. Policijos pareigūnai paaiškino, jog patruliavo kriminogeninėje zonoje, kai pastebėjo keturis įtartinus asmenis, kurie buvo pritūpę. Vaikinai, pamatę policijos automobilį, pradėjo bėgti, reikalavimams sustoti nepakluso, nors ir girdėjo pareigūnus, nes bėgdami atsisukdavo. Kadangi asmenų pasišalinimas sukėlė įtarimų jiems buvo išsakytas reikalavimas sustoti, kuriam jie nepakluso, todėl jie buvo persekiojami vejantis. Tarnybiniai šunys persekiojimo metu nebuvo panaudoti ir liko automobilyje.

10. Skunde teigiama, kad policijos pareigūnams D. B. ir jo pažįstami pasirodė įtartini nesant jokių objektyvių duomenų, kad jie atliko ar ruošėsi atlikti neteisėtus veiksmus, o pareigūnų nurodymas sustoti išreikštas neturint duomenų apie neteisėtus veiksmus. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Policijos pareigūnai, norėdami išreikšti reikalavimą, neprivalo turėti duomenų apie atliekamus nusikalstamus veiksmus. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pareigūnas įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika ir kitais įstatymų nustatytais atvejais gali tikrinti su tuo susijusių asmenų, dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Apklausti pareigūnai nurodė, jog vaikinų neužkalbino, o jie pamatę policijos automobilį pradėjo bėgti. Bėgantys vaikinais sukėlė įtarimą dėl siekio išvengti atsakomybės dėl neteisėtų veiksmų, todėl buvo reikalaujama sustoti, siekiant patikrinti asmenų tapatybę. Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. Reiškia, jog policijos pareigūnui užtenka įtarimo, jog asmenys atlieka neteisėtus veiksmus tam, kad galėtų tikrinti asmenų dokumentus ar atlikti kitus veiksmus. Pareigūnams pagal susiklosčiusią situaciją (kriminogeninė vieta, keturi jaunuoliai, kurie buvo pritūpę pradeda bėgti vos pamatę tarnybinį automobilį) visiškai pagrįstai kilo įtarimų dėl galimų neteisėtų veiksmų ir šių įtarimų pagrindu buvo išreikštas reikalavimas sustoti. Savo paaiškinimuose D. B. išdėstė, jog jo pažįstami ruošėsi vartoti narkotines medžiagas, bet atvykus policijos pareigūnams pradėjo bėgti. Tai patvirtina, jog policijos pareigūnų įtarimai buvo pagrįsti.

10.1. Priešingai, nei teigiama skunde, reikalavimas sustoti D. B. nebuvo išreikštas dėl jo neva darytų neteisėtų veiksmų, o todėl, kad jis pradėjo bėgti nuo pareigūnų ir toks elgesys sukėlė jiems įtarimų. Jo neteisėti veiksmai pasireiškė nepaklusimu policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, o ne kitu netinkamu elgesiu. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog pareigūnų reikalavimas sustoti buvo neteisėtas vien dėl to, kad jie jį išreiškė neturėdami objektyvių duomenų apie atliktus ar ketinamus atlikti neteisėtus veiksmus.

Remiantis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

D. B. gynėjos advokatės V. Pilipavičienės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas