Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-10 · Byla Nr. N1-295-827/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-04-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-07-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-10
Bylos Nr.
N1-295-827/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60639-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
D. B.
Civilinis ieškovas
A. B.
Advokatai
Gytis Jonas Gutauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-295-827/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60639-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1, 1.1.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant A. D.,dalyvaujant prokurorui Rūtai Pečkaitytei,kaltinamajam D. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B.,vertėjai Elžbietai Šaveiko,ekspertui Aurelijai Survilaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi Vilniaus G. P. B. suaugusiųjų mokymo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2017-07-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo 2 metam. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams ir paskirtos BK 92 straipsnio 2 dalyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės: būti namuose nuo 21:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse. Į bausmės laiką įskaityta D. B. buvimo ekspertinėje įstaigoje laikas nuo 2016-04-21 iki 2016-04-28 (aštuonios dienos), nuosprendis įsiteisėjo 2018-01-15,

šioje byloje kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2015-11-02 apie 8:45 val., būdamas "(duomenys neskelbtini) ", esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2-24 klasėje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš klasėje 2-24 esančios neužrakintos spintelės pagrobė A. B. priklausančią piniginę, kurios vertė yra 3,47 euro, kurioje buvo 4 kupiūros po 50 eurų - iš viso 200 eurų, asmens tapatybės kortelė, viena "Swedbank" banko kortelė, dvi Dnb" banko kortelės, "Ačiū" kortelė, kurios vertė 1,45 euro, pensininko pažymėjimas. Iš piniginės buvo pavogta 200 eurų ir "Ačiū" kortelė. Tokiu būdu D. B. pagrobė svetimą, A. B. priklausantį 201,45 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis D. B. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad jį apšmeižė, to nebuvo. Iš klasės išbėgo pas draugą. Po kelių dieną einant į mokyklą atvažiavo policija, pareigūnai elgėsi negražiai, nepaaiškino jo teisių, nepasakė už ką paėmė ir griežtai jį išvežė, sulaukė mamos ir apklausė.

Draugas jo paprašė pagalbos, jis jam žinute parašė, kad tuoj baigsis pamoka ir jis galės ateiti. Buvo likę gal 15-20 min. kokia buvo pamoka, neprisimena. Klasėje buvo gal trys mokiniai. Labai greitais suskambo skambutis ir jis išbėgo. Tai buvo pirma ar antra pamoka. Pradžioje klasėje buvo dviese, jis ir klasiokas, kurio pavardę jis pamiršo, tačiau jis buvo Apkalustas teisme. Jis negirdintis. Dar atėjo to klasioko draugė, jos vardo nežino, tačiau ji irgi atrodo buvo apklausta. Ji stovėjo prie išėjimo iš klasės. Klasiokas stovėjo šalia. Jie kalbėjosi gestų kalba, kurios kaltinamasis nesupranta. Kaltinamasis sėdėjo ant suolo, buvo telefone, bendravo su draugu, kurio vardas G.. Anksčiau jis buvo jo kambariokas, kur jis gyvena nežino, galėtų rasti Facebooke. Jis parašė, kad reikia pagalbos, kaltinamasis atsakė, kad galės ateiti, kai baigsis pamoka. Kai suskambėjo skambutis jis iš karto išbėgo. Draugas gyvena Antakalnyje, netoli kareivių kapinių. Nežino, kas paėmė piniginę, toje klasėje kartais taip būdavo. Su tuo draugu gyveno Pabradėje. Pagalbos reikėjo sunešant maišus su drabužiais ir maistu, kuriuos gavo iš pažįstamų ir iš "Maisto banko". Maišus reikėjo nunešti namo, draugo mama buvo pas savo draugę. Nuėjo prie laiptinės, palaukė jų ir nešė toliau. "Ačiū" kortele nesinaudoja gal metai laiko, kažkur pametė. Kortelę turėjo išduotą jo vardu prie 1-2 metus. Mama turėjo savo kortelę. 2015-11-04 pas jį buvo jo arba jo mamos kortelė. Eidamas į parduotuvę naudojosi nuolaidų kortele.

Apkalustas kaip nukentėjusioji A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-11-02 likus 5 min. iki pamokos pabaigos atėjo kolegos ir nukentėjusioji su jais paėjo kelis metrus, nes reikėjo apžiūrėti atliktus darbus. Tuo metu klasėje buvo tik N. B. ir D. B., kitų nebuvo. Tą dieną pirmoje pamokoje buvo tik du asmenys, jie su specialiais poreikiais. Kai grįžo į klasę pamatė, kad klasėje yra tik N., o D. nėra. Paklausė N., kur D., o jis jai parodė, kad D. pabėgo. Pamatė, kad atidaryta spinta, joje buvusi rankinė atsegta ir nebuvo piniginės. Nukentėjusioji niekada neturi tiek grynųjų pinigų, bet lapkričio 3 d. suėjo 40 d. po jos mamos mirties, todėl tie pinigai buvo skirti užpirkti mišias, nupirkti žvakes, sumokėti už pietus. Planavo tą dieną po darbo važiuoti tvarkyti šiuo reikalus. Po to korteles užblokavo, o pinigų pasiskolino. Po to ėmė ieškoti. Mokykloje yra video kamera, ją peržiūrėjo. Pro pagrindinį įėjimą nepamatė jo prabėgančio. Kadangi D .nepilnametis, pirmiausia kreipėsi į grupės vadovą K., kad paskambintų ir praneštų mamai. Grupės vadovas K. jai paskambino, nukentėjusioji jai pasakė, kad jos sūnus pavogė jos piniginę. Motina pasakė kreiptis į policiją, todėl ji taip ir padarė. Po to ėmė ieškoti ir apeidami teritoriją, lauke buvusios merginos pasakė, kad matė D., jis pabėgo už tvoros. Tada jie ten su kolega nuėjo ir surado pinginę, tačiau joje buvo tik kortelė, asmens dokumentai, o pinigų nebebuvo.

Įklausimus nukentėjusioji paaikšino, kad piniginėje buvo 200 eurų, t. y. 4 kupiūros po 50 eurų, kiek piniginėje dar buvo monetų neskaičiavo. Ji dirba „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Šilo gatvėje. Tą dieną buvo užsiėmimas, klasėje buvo tik du mokiniai ir nukentėjusioji. Ji išėjo iš klasės 2-3 min ir klasėje paliko tuos du mokinius, o kai grįžo pamatė, jog atvira spintelė. Klasėje buvo vienas asmuo – N., kuris negirdi ir nekalba, bet jis moka rašyti. Nukentėjusioji moku šiek tiek gestų kalbą. G. N. paklausė, kur D. ir jis jai parodė. „(duomenys neskelbtini)“ mokosi mokiniai su spec. poreikiais. N. sėdi pirmoje eilėje ir parodė, jog D. pro jį praėjo, o po to pabėgo. Spintelė yra už N. nugaros. Ten stovi tik 3 stalai, klasės yra mažos. Durys bus po dešine puse priekyje, o spintelė gale už N.. Niekas negalėjo užeiti į klasę nematant N.. Iš klasės išėjo tik D.. K. J. yra iš tos pačios grupės, bet tą dieną ji pamokoje nebuvo. Ji tuo metu buvo su kita mokine lauke, rūkė ir matė kaip D. pabėgo per tvorą iš mokyklos teritorijos. Po pokalbio su D. motina paskambino į policiją. Piniginę rado valandos bėgyje, jai ieškoti padėjo du mokytojai. Jie praėjo visą teritoriją. Nepamena, ar ieškojome prieš atvykstant pareigūnams ar jiems išvykus. Pareigūnai greitai atvyko, parašė pareiškimą, peržiūrėjo video kameras. Kamera centrinio išėjimo nefilmuoja, ji filmuoja teritoriją, koridorius. D. kamerose neužfiksuotas. Centrinis įėjimas nefilmuojamas. Tik juo galima išeiti iš centro. Dar yra kiti vartai, bet jie uždaryti. Kamerose jis neužfiksuotas, todėl D. galėjo išeiti tik per centrinį išėjimą. Danieliaus daugiau tą dieną nebematė, jis atėjo po dienos. Kai suradau pinginę, ir atvyko kriminalistai, jie pasakė, kad kai D. ateis į mokyklą, jie iškviestų pareigūnus. Nukentėjusioji taip ir padarė. Nukentėjusioji su B. nekalbėjo. Kai atvyko pareigūnai antrą sykį, kompiuterių klasėje be D. buvo nukentėjusioji, socialinė darbuotoja, psichologė ir dar vienas mokytojas. D. elgėsi įdomiai, jo elgesys buvo blogas, tokio elgesio dar nebuvo mačiusi. Jis agresyviai elgėsi, sakė, kad nieko jie jam nepadarys, nes jis yra nepilnametis ir savo teises žino. Keikėsi. Jie visi buvo nustebę. Jis rusų kalbą jai pasakė „pagalvok, kelia čia triukšmą“, tačiau tiesiogiai, jog jis pavogė, nepasakė. K. ir J. matė ir jiems parodė, kur D. nubėgo. Jie ten ėjo ir surado piniginę. K. ir N. dar mokosi jų mokykloje, o D. nebesimoko. Jis 2015 gruodžio mėn. pasiėmė dokumentus ir išėjo iš mokyklos, bet išėjo ne dėl nukentėjusiosios. Jie merginų paklausė, ar nematėte B., jos parodė kur. Jie nuėjome ir matėme kaip jis bėgo už tvoros, kur yra daugiabutis. Tada dar padarė nuotraukas.

Ieškinį palaikė, prašė priteisti jai žalos atlyginimą. Kai D. atėjo į mokyklą po įvykio, tai atvykus dviem pareigūnams kabinete buvo nukentėjusioji, mokytojas L., psichologė K., bet pavardės jos nepamena, soc. darbuotoja V. L.. Pareigūnai nutarė D. išsivežti, todėl jie, kadangi jis nepilnametis, paskambino jo mamai. Žino, kad D. turi invalidumą, bet nėra jo grupės vadovė, todėl nežino jo diagnozės. Neturėjo informacijos, kad D. gali vagiliauti. Mes iki to įvykio neturėjome jokių problemų su D., labai gerai bendravo. Jis lankė 2 mėn., buvo pirmo kurso mokinys ir kartą į savaitę turėjome užsiėmimą: mūrijimo darbus. Per visą laikotarpį kiek dirba su mokiniais, toks atvejis jos gyvenime buvo pirmas. Jei mokiniams reikia pinigų, visada ateina, paprašo ir jei turi ji visada duoda. Ten buvo drabužių spinta, kuri nėra rakinama. D. žinojo, jog toje spintelėje yra jos daiktai sudėti. Nukentėjusioji atsakinga už tą klasę, o mokiniai keičiasi pagal tvarkaraštį. Ji moko mūrijimo, plytelių klijavimo ir kt., yra apdailos darbų mokytoja. Išėjo likus kelioms min. iki pertraukos. Užėjo mokytojas L. ir paprašė nueiti pažiūrėti kaip padarytas darbas, grįžo po 2-3 min. Negalėjo pasakyti, kad palauktų pertraukos (t. 1, b. l. 194-196).

Mokykloje yra kameros, tačiau jos nefilmuoja išėjimo. Kieme buvusios K. ir J. pasakė, kad D. B. nubėgo už mokyklos tvoros. Su kolega ėjo į tą pusę ir rado savo piniginę su dokumentais, banko kortelėmis. Joje nebuvo pinigų 200 eurų ir "Ačiū" kortelės. Dar buvo smulkių pinigų 6-7 eurai. Piniginę rado maždaug 150 metrų atstumu nuo mokyklos, už mokyklos teritorijos (t. 2, b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad 22015-11-02 apie 7.30 val. atėjusi į darbovietę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) " kabinete Nr. 2-24, spintoje, pasidėjo savo rankinę, į kuri buvo įdėta piniginė. Trumpam išėjo iš klasės ir grįžusi pastebėjo, kad nėra vieno iš mokinių D. B.. Pastebėjo, kad spintos praviros durys, rankinė buvo prasegta, joje nebuvo piniginės su joje buvusiais dokumentais ir pinigais. Iš klasės ji nebuvo išėjusi, į klasę niekas nebuvo užėjęs. Tai buvo pati pirma pamoką, į kurią atėjo tik du mokiniai – N. ir D. (t. 1, b. l. 14, 17, 19, 21).

Apkalustas kaip liudytojas A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra profesijos mokytojas, kaltinamąjį žino ir veido. Jis ne liudytojo mokinys. A. B. yra kolegė, santykiai su ja kolegiški. A. B. yra pastatų priežiūros komisijos narė. Reikėjo pažiūrėti, ar jei gali atlikti savo jėgomis kai kuriuos remonto darbus. Jie pažiūrėjo ir A. grįžo į savo klasę, o liudytojas nuėjo į kiemą parūkyti. A. atbėgo į kiemą ir pasakė, kad dingo piniginė. Pinginės ieškojo prie tvoros, bet nerado. Bendradarbis nuėjo toliau ir rado aikštelėje. Jis atnešė rankinuką ar piniginę.

Į klausimus liudytojas paaiškino, kad D. B. ten nuėjo vienas. Liudytojas rūkė maždaug 5 min. A. atėjo po 5-10 min. Pastatą apžiūrėjo viduje. A. nuėjo į savo klasę, o liudytojas nuėjo į kiemą rūkyti. A. atbėgo po 5-10 minučių. Ji paklausė, ar liudytojas nematė D. B.. Jis pasakė, kad D. M. nuėjo link miško, tuo metu buvo gal dar ne pertrauka. A. sakė, kad dingo pinigai, dvi kortelės gal banko, nesidomėjo. Sakė kad dingo apie 200 eurų, nes reikėjo kažką pirkti laidotuvėms ar kam (b. l. 67-68).

Apklaustas kaip liudytojas N. B. teismo posėdyje paaiškino, kad viskas vyko klasėje pamokos metu. Į klasę atėjo D. B., mokytoja jiems davė užduotis ir jie pradėjo rašyti. Po kurio laiko atėjo liudytojo draugė ir pakvietė jį pasikalbėti. Jis išėjo iš klasės šalia durų š koridorių. Jie plepėjo su drauge ir draugė pastebėjo, kad klasėje tuščia. Jo draugė S. J.. Draugė pastebėjo, kad lyg ir klasėje tuščia. Staiga išbėgo B. ir pertrauka baigėsi. Liudytojas grįžo į klasę, o B. nebuvo, jis į pamoką negrįžo. Kai liudytojas išėjo iš klasės D. B. klasėje liko vienas. Liudytojas aiškiai matė, kaip B. išėjo iš klasės. . Liudytojas nematė, ar ką jis paėmė, tačiau matė, kaip jis išbėgo ir negrįžo. Su drauge kalbėjosi, kai buvo pertrauka. Mokytoją pakvietė lyg ir kitas mokytojas, ji koridoriuje kalbėjosi su juo. Liudytojas su D. B. buvo pamokoje. Liudytojas išėjo iš pamokos likus kelioms minutėms iki jos pabaigos. Sunku pasakyti, kiek užtruko laiko, tačiau tai užtruko neilgai. Mokytoja jiems pasako, kada pertrauka, o kada pamoka. Ji davė užduotis ir jie rašė, po kurio laiko ją pakvietė mokytojas ir ji išėjo, o po to liudytoją pakvietė draugė ir jis išėjo. Daugiau niekas į klasę nebuvo atėjęs. Kai D. išėjo, mokytoja į klasę atėjo maždaug po 5-10 min., labai greitai. Liudytojas su mokytoja grįžo į klasę. Liudytojas žino, kad mokytoja laiko daiktus spintoje. Pamokos metu spinta buvo neužrakinta, bet durys jos buvo uždarytos. Kai liudytojas grįžo į klasę, spintos durelės buvo uždarytos. Liudytojas toliau darė užduotį, priėjo mokytoja, paplekšnojo per petį, paklausė, kur daiktai. Liudytojas nedalyvavo ieškant daiktų, nes turėjo eiti į kitą pamoką. Liudytojas pavėlavo į pamoką ir nematė, kaip mokytoja pasidėjo daiktus. Kai jis atėjo į pamoką, ten buvo tik B. ir mokytoja. Mokytoja pamoką vedė liudytojui ir D. B.. Žino, kad mokytoja ten deda daiktus, nes anksčiau tai yra matęs. Jo draugė mokosi toje pačioje mokykloje, tačiau jų profesijos skirtingos. Matė, kad D. bėgo, tačiau kaip daiktus ėmė, nematė. Kas galėjo daugiau pavogti, jeigu klasėje buvo tik dviese. Visi ir mokytoja sakė, kad tai D. darbas. Mokytoja iš klasės išėjo iki pertraukos likus kelioms minutėms (t. 2, b. l. 9-10).

Apkalustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu N. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1b. l. 32).

Apklausta kaip liudytoja S. J. teismo posėdyje paaikšino, kad kaltinamojo asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, tik iš matymo. Ji užėjo į klasę pas N. ir pakvietė jį išeiti. Jie koridoriuje stovėjo ir kalbėjosi. Stovėdama koridoriuje su N. matė, kad klasėje sėdėjo tas berniukas (kaltinamasis), staiga pastebėjo, kad jo jau nebėra klasėje. Durys buvo atdaros, todėl ir matė klasės vidų. Jiems besikalbant toliau su N., kaltinamasis staiga išėjo iš klasės. Kas buvo toliau ji nežinau. Matė, kad klasėje su N. buvo D.. Iš pradžių D. sėdėjo klasėje, po to pastebėjo, kad jo nebėra, o po kurio laiko D. išėjo, jis skubėjo. Liudytoja matė kaip mokytoja grįžo į klasę, ir liudytoja išėjo. Vėliau patikslino, kad ji nematė, kaip mokytoja ir N. grįžo į klasę. Nematė, kur nuėjo B.. Ji nematė, kad Da. būtų prie kažko priėjęs. Tik sėdėjo vienoje vietoje, po to jo nebebuvo. Kol D. ėjo iki jų, tai jis tai darė normaliu žingsniu, o praėjęs pro juos paspartino žingsnį (t. 2, b. l. 10-11).

Apklausta kaip liudytojas K. J. teismo posėdyje paaiškino, kad D. yra buvęs jo klasiokas, jie mokėsi (duomenys neskelbtini). Liudytoja buvo lauke ir matė, kaip B. nuėjo ant laiptukų, kur po to viską rado. Eidama į viršų sutiko mokytoją, iš kurios dingo. . mokytoja jos paklausė, ar ji nematė D., kur jis nuėjo. Pasakė mokytojai, kad matė, jog jis greitai nuėjo prie laiptukų. Tada susirinko visi mokytojai ir nuėjo pažiūrėti, kur jis nubėgo. Klasėje liudytoja nebuvo. Nepamena, kuri tai buvo diena, bet buvo rytas. Matė, kai D. ryte nubėgo link laiptukų, todėl tas aplinkybes ir nurodė mokytojai. Ar jis ką nešėsi, ji nematė. Nuo to vietos, kur liudytoja stovėjo, iki laiptukų yra maždaug 200 metrų. Laiptukai matosi nuo mokyklos. Matė, kaip D. užlipo tais laiptukais į kalniuką, o daugiau nieko nematė, nes įėjo į vidų. Mokytoją liudytoja sutiko lipdama į antrą aukštą. Tai buvo 5-10 min. bėgyje, kai B. nubėgo. Mokytoja pasakė, kad dingo jos piniginė su visais dokumentais ir su viskuo ir dar pasakė, kad klasėje buvo tik D. ir dar vienas kurčias mokinys. Mokytoja su kitais mokytojais nuėjo į tą pusę, kur liudytoja nurodė. Po įvykio D. mokykloje nematė. Su D.mokėsi vienoje klasėje. Ji tą dieną klasėje nebuvo (t. 2, b. l. 21-22).

Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu K. J. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kai ji matė D. B. ant kalniuko, tarp jos ir jo buvo apie 4-5 metrų atstumas (t. 1, b. l. 35-36).

Iš 2017-09-12-11-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-155/2017 matyti, kad išvadose nurodoma, jog D. B. nuo 2007 m. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. D. B. byloje nagrinėjamų įvykių metu (2015-11-02ir šiuo metu konstatuojama įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. Dėl savo psichikos būsenos byloje nagrinėjamų įvykių metu jis galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. B. nustatytos individualios psichologinės ypatybės aprašytos tiriamojoje akto dalyje. D. B. Nagrinėjamų įvykių metu (2015-11-02) nebuvo ir šiuo metu nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Dėl savo psichikos būsenos D. B. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, suvokti savo veiksmus nagrinėjamų įvykių metu ir atitinkamai reguliuoti savo veiklą. Dėl savo psichikos sveikatos būsenos byloje nagrinėjamų įvykių metu D. B. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. B. gali būti apklausiamas teisme, dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę. Šiuo metu D. B. konstatuojama įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, objektyvių duomenų, kad jis būtų pavojingas visuomenei nėra. D. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga. Ekspertizės tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu klinikiniame vaizde fiksuotas lengvas intelekto defektas su emociniu nepastovumu, silpna emocijų ir elgesio kontrole, demonstratyviu, spontanišku, impulsyviu elgesiu. Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad tiriamojo intelektiniai gebėjimai yra labai žemi ir atitinka lengvo protinio defekto lygį, tačiau tai netrukdo tiriamajam suprasti jam inkriminuojamų veiksmų pobūdį ir reikšmę bei galimas pasekmes. Tiriamasis juridinėje situacijoje orientuotas teisingai, apibūdina faktines bylos aplinkybes, supranta galimas pasekmes. Tiriamajam būdingi psichologinės veiklos ypatumai neturėjo esminės įtakos gebėjimui teisingai suvokti aplinką byloje nagrinėjamų įvykių metu, pakankama apimtimi suvokti savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą (t. 2, b. l. 51-55).

Ekspertė Aurelija Survilaitė teismo posėdyje palaikė ekspertinę išvadą, paaiškino, kad ji surašyta remiantis bylos medžiaga, medicininiais dokumentais, kaltinamojo D. B. būsenos vertinimu. Nustatyta, kad psichinė būsena įtakos jo veiksmams neturėjo. Jis galėjo suprasti savo veiksmų esmė ir juos valdyti. Ekspertizės metu buvo nustatytas intelektinių galimybių atsilikimas, bet ne toks, kad turėtų įtakos suprasti savo veiksmų esmę. Intelektinių gebėjimų deficito, kuris turėtų reikšmės suvokti bylos aplinkybes, nebuvo nustatyta. Buvo atliktas intelektinis tyrimas, įvertinta psichikos būsena, nustatytas deficitas, kuris atitinka lengvą protinį atsilikimą. Buvo atlikta kompleksinė ekspertizė, nekonstatuota, kad psichinė būsena turėtų reikšmės galimybei suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamasis D. B. gali suprasti bylos esmę, nepastebėta, kad jis pavojingas visuomenei.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-11-02 09:26 val. buvo gautas pranešimas telefonu BPC iš A. B. apie tai, kad prieš keliolika minučių iš (duomenys neskelbtini) pavogta piniginė su asmens tapatybės kortele, banko kortele ir 200 eurų grynųjų. Piniginė buvo padėta spintoje (t. 1, b. l. 3).

Iš 2015-11-02 A. B. pareiškimo matyti, jog jame ji nurodo, kad 2015-11-02 apie 9:00 val. iš klasės esančios spintos pavogta A. B. piniginė, kurioje buvo 200 eurų (4 kupiūros po 50 eurų), dokumentais ir asmens tapatybės kortelė, pensininko pažymėjimas, trys banko kortelės. Piniginė dingo kuomet trumpam 2-3 min. su kitu mokytoju paliko klasę, klasėje buvo kurčias mokinys N. B., kuris skaitė knygą ir jautė, kad D. B. priėjo prie spintos ir greitai pasišalino (t. 1, b. l. 6).

Iš 2015-11-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros objektas yra klasė Nr. 2-24, esanti (duomenys neskelbtini) antrame aukšte. Patalpoje, kairiojoje jos dalyje yra spinta (t. 1, b. l. 7-11).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo M. M. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą yra įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiojo A. T. parodymais, įvykio vietos apžiūra, vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolu, liudytojų J. Š., R. V., E. G. parodymais, transporto priemonės pardavimo sutartimi, atpažinimo iš nuotraukų kartotekos protokolu.

Nors kaltinamasis D. B. neprisipažino padaręs kaltinime nurodytą nusikaltimą, tačiau jo kaltė yra įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Kaltinamasis neginčijo tos aplinkybės, kad jis nusikaltimo laiku buvo įvykio vietoje, t. y. 2015-11-02 apie 08:45 val. buvo (duomenys neskelbtini) ", esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pamokoje, kuri vyko klasėje antrame aukšte Nr. 2-24, tačiau kaltinamasis kategoriškai neigė, kad apėmė iš šioje klasėje spintoje paliktos rankinės nukentėjusiosios piniginę su pinigais ir dokumentais. Jis teigė, kad baigiantis pamokai jam žinutę parašė draugas, vardu G. ir paprašė pagalbos, jis palaukė, kol suskambo skambutis į pertrauką ir išskubėjo padėti savo draugui, kuris gyvena Antakalnyje, susinešti į namus maišus su drabužiais ir maistu, kuriuos jam davė Maisto bankas ir kiti žmonės. Tačiau ištyrus kitus bylos įrodymus, matyti, kad šių kaltinamojo paaiškinimų jie nepatvirtina. Iš nukentėjusiosios A. B. paaiškinimų matyti, kad įvykio dieną apie 07:30 val. ji atėjo į darbą, į minėtą reabilitacijos centrą, į savo darbo vietą 2-24 klasėje, esančioje antrame aukšte ir šioje klasėje buvusioje nerakinamoje spintoje pasidėjo savo rankinę. Iki pamokos pradžios ir iki pamokos pabaigos ji iš klasės niekur nebuvo išėjusi. Tai buvo pirma pamoka, kurioje dalyvavo tik du mokiniai – D. B. ir kurčiasis N. B.. Baigiantis pamokai ji trumpam išėjo iš klasės, netoli klasės kalbėjo su kitu mokytoju A. L.. Pakalbėjusi keletą minučių ji grįžo į klasę ir pastebėjo, kad nėra D. B.. Gestų kalba paklausė N. B., kur D. B., jai pasakė, kad jis išbėgo. Ji pastebėjo, kad praviros spintos durys, atidaryta rankinė, o joje nėra pinginės su joje buvusiais dokumentais ir pinigais. Taigi, iš šių A. B. paaiškinimų seka, kad nuo to momento, kai ji padėjo spintoje rankinę iki baigiantis pamokai išėjo iš klasės trumpam pakalbėti su kitu mokytoju, ji iš klasės nebuvo išėjusi, o klasėje be jos buvo tik dar du mokiniai – kaltinamasis ir N. B.. Apkalustas kaip liudytojas N. B. patvirtino, jog pirmoje pamokoje pas A. B. dalyvavo jis ir D. B.. Baigiantis pamokai mokytoja išėjo pakalbėti su kitu mokytoju, pas N. B. atėjo draugė S. J., su kuria jis kalbėjo prie klasės durų ir bekalbėdamas matė, kaip iš klasės išėjo D. B., kuris išėjęs iš klasės nuėjo greitu žingsniu. Į klasę daugiau niekas nebuvo atėjęs. Kai D. išėjo, mokytoja į klasę grįžo po 5-10 min., labai greitai. Liudytojas su mokytoja grįžo į klasę, toliau darė užduotį ir tada paplekšnojusi per petį mokytoja paklausė, kur daiktai. Liudytoja S. J. taip pat patvirtino, kad ji buvo užėjusi į klasę pas N. B., pakvietė jį pakalbėti ir kalbėjosi koridoriuje. Kalbėdamasis matė, kad klasėje sėdi kaltinamasis, staiga pastebėjo, kad jo nėra klasėje ir dar po kurio laiko kaltinamasis išėjo iš klasės, jis skubėjo. Taigi, iš šių parodymų seka, kad kaltinamasis su N. B. ir nukentėjusiąją buvo pamokoje klasėje, nukentėjusioji trumpam išėjo iš klasės. N. B. išėjo pakalbėti prie klasės durų su S. J. ir tuo metu jiems dar bekalbant iš klasės išėjo D. B.. Po kelių minučių A. B. su N. B. grįžta į klasę, kurioje tuo metu nieko nebuvo. N. B. toliau daro užduotį, o A. B. pastebi, kad nėra jos piniginės du pinigais ir dokumentais. Taigi, iš šių aplinkybių seka, kad būtent D. B. paėmė A. B. pinginę ir su ja pasišalino iš klasės, o vėliau ir iš mokyklos, nes tik jis vienas buvo likęs klasėje ir iš karto jam pasišalinus į klasę grįžo N. B. ir nukentėjusioji, kuri iš karto pasigedo piniginės. Liudytoja K. J. patvirtino, kad ji matė tolėliau nuo mokyklos ant kalniuko D. B., ką jis ten veiką, ji negalėjo pasakyti, nes nematė, kadangi jis nuo jos buvo maždaug už 200 m. kad jį matė toje vietoje, ji nurodė, mokytojai A. B., kuri su savo kolegomis apžiūrėjusi tą vietą, kurioje liudytoja K. J. matė D. B., surado savo piniginę ir išmėtytas banko korteles, bei kitus dokumentus. Trūko tik pinigų ir Ačiū kortelės. Taigi, įvertinus šiuo ištirtus įrodymus darytina išvada, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent D. B. 2015-11-02 apie 8:45 val., būdamas "(duomenys neskelbtini) ", esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2-24 klasėje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš klasėje 2-24 esančios neužrakintos spintelės pagrobė A. B. priklausančią piniginę, kurios vertė yra 3,47 euro, kurioje buvo 4 kupiūros po 50 eurų - iš viso 200 eurų, asmens tapatybės kortelė, viena "Swedbank" banko kortelė, dvi Dnb" banko kortelės, "Ačiū" kortelė, kurios vertė 1,45 euro, pensininko pažymėjimas. Vėliau pinginę su kortelėmis, išskyrus Ačiū kortele, išmetė ne toli "Vilniaus technologijų ir reabilitacijos centre". Tokiais veiksmais D. B. pagrobė svetimą, A. B. priklausantį 201,45 eurų vertės turtą. Iš bylos duomenų matyti, kad D. B. inkriminuoto pagrobto turto vertė yra 201,45 euro, o BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad BK 178 straipsnyje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. LRV 2008-10-14 Nutarimo Nr. 1031 redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01 numato, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų, taigi kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 250 eurų, šiuo atveju kaltinamajam inkriminuoto turto vertė yra 201,45 euro, todėl pagrobto turto vertė yra nedidelė ir kaltinamojo veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje sudėtį. Kadangi BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, todėl kaltinamojo veiksmai perkvalifikuotini iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis D. B. BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikyta šioje byloje nebuvo, kardomoji priemonė jam paskirta rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 55).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis nusikalstamų veikų apdarymo metu buvo nepilnametis, todėl skiriant jam bausmes atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Kaltinamasis D. B. šiuo metu yra teistas, veikos padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, mokosi Vilniaus G. P.-B. suaugusiųjų mokymo centre, nevedęs, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, psichiatrijos ligoninėje gydytas, kaip matyti iš atliktos psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto jam tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu konstatuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, jis tiek įvykio metu, tiek dabar dėl savi psichinės sveikatos būsenos galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmė, bei galėjo ir gali savo veiksmus valdyti. Taip pat kaltinamasis yra iš dalies darbingas, nustatytas 55 procentų netektas darbingumas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis baudžiamasis nusižengimas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, t. y. į tai, kad baudžiamasis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis padarė nedidelės vertės slaptą vagystę, veikos padarymo metu buvo neteistas, buvo nepilnametis, jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, ribotas darbingumas, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo gana ilgas laiko tarpas – beveik 3 metai, kaltinamasis mokosi, yra baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji A. B. šioje byloje pareiškė 200 eurų dydžio civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti. Žalą sudaro pagrobtų pinigų vertė. Kaltinamasis pripažintinas kaltu pagrobęs šiuos nukentėjusiosios pinigus, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant:

per bausmės laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiosios A. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo D. B. nukentėjusios A. B. naudai 200 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti kaltinamajam D. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė