Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo AB (duomenys neskelbtini) banko pareiškimą dėl skolininko A. K. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K., antstolis I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio I. G. kontoroje vykdomas Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro 1997-03-13 išduotas vykdomasis įrašas Nr. 531 dėl 30 545,58 EUR skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojo AB (duomenys neskelbtini) bankas naudai (pradinis išieškotojas AB (duomenys neskelbtini)). Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkui A. K. ir jo sutuoktinei D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausantis turtas: 1) D. K. darbo ir/ar kitos pajamos, taip pat lėšos sąskaitose kredito įstaigose 2) 1,1900 ha ploto žemės sklypas, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) 3) transporto priemonė (duomenys neskelbtini) D, 2000 m. pirmos registracijos, pilkos spalvos, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) 4) transporto priemonė MERCEDES BENZ A160, 2001 m. pirmos registracijos, juodos spalvos, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) 5) 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų bei 2016-10-19 antstolio patvarkymu vykdymo proceso šalims pasiūlyta kreiptis per 2 mėnesių terminą į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Šiuo antstolio pasiūlymu išieškotojas pasinaudojo ir prašo teismo pareiškimą tenkinti.

Pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo išieškotojas padavė teismui per antstolio patvarkyme nustatytą terminą.

Pačio skolininko A. K. turto ir pajamų neužtenka, kad būtų įvykdytas vykdomasis dokumentas.

Pagal LR GRT duomenis skolininkas A. K. su D. K. santuoką sudarė 2006-06-03. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas ir jo sutuoktinė turėtų nepilnamečių vaikų.

CK 3.81 str. nustato, kad sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymą arba pagal sutartį. Jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Byloje nenustatyta, kad tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų sudaryta vedybų sutartis, taigi, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo A. K. pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, kadangi Vilniaus m. apylinkės teismui 2016-11-10 yra pateiktas pareiškimas dėl jo ir D. K. santuokos nutraukimo šalių susitarimu. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjai iš tiesų 2016-11-10 pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinės bylos Nr. 2YT-48084-1019/2016), tačiau šis pareiškimas iki šiol nėra priimtas, 2016-12-08 pareiškėjams nustatyti pakartotini prašymo trūkumai, t.y. įpareigojant pateikti teismui patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri neprieštarautų kreditoriaus AB (duomenys neskelbtini) bankas interesams, pateikti įrodymus, kad visi kreditoriai yra supažindinti su patikslinta sutartimi (pateikiant teismui rašytinius įrodymus apie įteikimą), todėl darytina išvada, kad šiai dienai sutuoktinių A. K. ir D. K. byla dėl santuokos iškėlimo dar nėra iškelta. CK 3.67 str. 1 d. numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal CK 3.127 str. 1 d. teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t.y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šią civilinę bylą stabdyti, nes šiai dienai Kūrių santuokos nutraukimo byla teisme dar nėra iškelta. Tuo labiau pažymint, kad kaip ir konstatuota 2016-12-08 nutartyje Nr. 2YT-48084-1019/2016 nustatant trūkumus, pareiškėjai neatsižvelgia į kreditorių interesus, tarp jų ir šios bylos pareiškėjo AB (duomenys neskelbtini) teisėtus interesus gauti skolos priteisimą vykdymo procese. Tuo labiau pažymėtina, kad santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CPK 539 str. 1 d. 4 p. nuostata įpareigoja sutuoktinius prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 str. 4 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai, taigi, aptartas teisinis reglamentavimas rodo, jog šiuo atveju bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjantis teismas, o ne kreditoriaus reikalavimus nagrinėjantis teismas turi stabdyti civilinę bylą (dėl šių aplinkybių ne kartą yra pasisakę apeliacinės instancijos teismai, pvz. Kauno apygardos teismo 2015-01-28 nutartis Nr. e2S-300-264/2015). Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. Nr. e2S-300-264/2015 šiuo atveju būtent nagrinėjo atvejį, kai kreditoriai buvo pareiškę teismui pareiškimus dėl skolininko turto dalies nustatymo, o tuo tarpu sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau kaip pažymėtina, šiuo atveju Kūrių santuokos nutraukimo byla nėra dar net iškelta. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, teismas nustato skolininko turto dalį.

Pagal CK 3.87 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kaip turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Kadangi bendras sutuoktinių turtas – automobiliai, žemės sklypo dalis, paprastosios vardinės UAB (duomenys neskelbtini) akcijos bei skolininko sutuoktinės esamos ir būsimos pajamos iš darbinės veiklos, - nėra padalintas, todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Remiantis CK 3.127 str. 1 d., turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas. Jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuoka būtų nutraukta, ar šie būtų sudarę vedybines sutartis, ar kitokius susitarimus dėl turto pasidalijimo. Skolininkas ir jo sutuoktinė taip pat nepateikė teismui argumentų dėl ko būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Pareiškėjas konkrečiai prašo nustatyti šio skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje: 1) D. K. darbo ir/ar kitos pajamose, taip pat lėšose sąskaitose kredito įstaigose 2) nuosavybės teisės dalį 1,1900 ha ploto žemės sklype, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) 3) nuosavybės dalį transporto priemonės (duomenys neskelbtini) D, 2000 m. pirmos registracijos, pilkos spalvos, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) 4) nuosavybės dalį transporto priemonė MERCEDES BENZ A160, 2001 m. pirmos registracijos, juodos spalvos, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) 5) nuosavybės dalį 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų.

Teismas, nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atsižvelgia į tai, jog išieškoma suma sudaro labai didelę dar neišieškotą 30 545,58 Eur sumą, todėl tikslinga visa ši bendrą turtą padalinti, kad būtų įmanomas vykdomojo dokumento įvykdymas iš skolininkui priklausančio turto (jo dalies).

CK 3.88 str. detaliai išvardijama, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Iš byloje esančio išrašo iš LR kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, jog D. K. vardu yra įregistruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) D (įregistruotas Lietuvoje nuo 2011-07-07) ir MERCEDES BENZ A160 (įregistruotas Lietuvoje nuo 2006-08-31). Šios transporto priemonės yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad šios transporto priemonės yra tik asmeninė D. K. nuosavybė, į bylą nepateikta.

Teismas, nustatydamas šio turto skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atsižvelgia į tai, jog tai yra dvi visiškai skirtingos transporto priemonės, teismui nepateiktos preliminarios šių automobilių kainos (turto vertės), todėl teismas negali padalinti šį turtą taip kaip prašo pareiškėjas (išieškotojas) – 100 proc. nuosavybės teisės automobilio MERCEDES BENZ A160 D. K., o 100 proc. nuosavybės teisės automobilio (duomenys neskelbtini) D A. K., kadangi tokiu būdu (be duomenų apie šio turto vertes) galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas nustato skolininko A. K. turto dalį pagal sutuoktinių lygių dalių principą, t.y. jo teisę į ½ dalis sutuoktinės D. K. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) D, 2000 m. pirmos registracijos, pilkos spalvos, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ A160, 2001 m. pirmos registracijos, juodos spalvos, VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Taip pat tenkintinas prašymas dalyje, kad A. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. K. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo, iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Taip pat ginčo dėl žemės sklypo dalies padalinimo tarp bendraturčių lygiomis dalimis nėra, todėl šis turtas dalinamas po 1/2 , t.y. nustatyti, kad A. K. priklauso ½ iš 59/119 dalių, t.y. 59/238 dalys, žemės sklypo, 1,1900 ha ploto žemės sklype, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) sav. Nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką: palikti bendram bendraturčių naudojimui.

Taip pat nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, teismas sprendžia, kad skolininkui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ jo vardu registruotų 100 vnt. UAB „Alneta“ paprastųjų vardinių akcijų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., teismas

nutarė:

pareiškėjo AB (duomenys neskelbtini) banko pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininko A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatant, kad skolininkui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės turto – transporto priemonės MERCEDES BENZ A160, 2001 m. pirmos registracijos, juodos spalvos, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ½ dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini) D, 2000 m. pirmos registracijos, pilkos spalvos, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ½ dalis D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, ½ iš 59/119 dalių, t.y. 59/238 dalys, žemės sklypo, 1,1900 ha ploto žemės sklype, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyti tokią naudojimosi šio žemės sklypu tvarką: palikti bendram bendraturčių naudojimui.

Nustatyti, kad skolininkui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis (50 vnt, vardinės paprastosios akcijos) UAB (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) akcijų, registruotų jo vardu.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.