- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- II-93-667/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00154-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15915-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. lapkričio 30 d. D. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad D. Š. 2019 m. lapkričio 30 d., 12.32 val. Kaune Raudonojo Kryžiaus gatvėje vairavo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,93 promilių girtumas.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15915-2019 D. Š. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Š., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodė, kad D. Š. vairavo automobilį Kauno mieste, kas rodo, kad automobiliu nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h greičiu, nes toks pažeidimas neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu greičiu yra didesnė galimybė įvertinti eismo sąlygas. Be to, buvo važiuota pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, kurs jis gerai žino eismo sąlygas ir patį kelią. Šios aplinkybės mažina administracinio nusižengimo pavojingumą. Pareiškėjo atžvilgiu neužfiksuoti kiti nusižengimai. Pažeidimas padarytas ryte – 12.32 val., šviesiu paros metu, kas mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Byloje neužfiksuota, kad pareiškėjas įtartinai manevravo. Nors jo neblaivumo laipsnis nėra mažas, tačiau kiekvienu atveju žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl vien iš užfiksuotų promilių kiekio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas nekontroliavo transporto priemonės. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno miesto padalinio vadovu. Taigi, pareiškėjo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastarasis baigė mokslus ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Sutinkamai su išdėstytu, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas D. Š. prisipažįsta padaręs nusižengimą, gailisi, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, jis anksčiau nėra padaręs jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo. Teisę vairuoti pareiškėjas turi jau labai ilgą laiką – daugiau nei 21 metus. Įstatymų leidėjas vairavimo patirtį laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą - ANK 422 straipsnio 4 dalis. Nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 metų) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 prom., bet ne didesnis nei 0,4 prom. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę būnant ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyto neblaivumo laipsnio vairuoti gali. Taigi, neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 2-5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga tikslu pasirūpinti savo mama, kurios sveikatos būklė dėl aukšto kraujo spaudimo yra prasta, jai nuolat reikalinga pagalba. Pareiškėjas gyvena užmiestyje, t. y. (duomenys neskelbtini). Iki jo mamos faktinės gyvenamosios vietos yra daugiau nei 20 km, todėl individuali transporto priemonė pareiškėjui ir jo mamai reikalingi dėl to, kad esant reikalui galėtų pasiekti sveikatos priežiūros įstaigą. Viešasis transportas pareiškėjo ir jo mamos gyvenamojoje vietoje nėra išvystytas, todėl jis nėra alternatyvi ?susisiekimo priemonė. Be to, teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga tam, kad jis išsaugotų turimą darbo vietą. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo vadovu. Pagal pareiginius nuostatus galiojantis vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas, kad jis atitiktų jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus Neturint teisės vairuoti transporto priemonių, pareiškėjo atžvilgiu kyla reali grėsmė netekti turimos darbo vietos. Šią grėsmę padidina ne tik darbo pareigų negalėjimas įvykdyti pilna apimtimi, bet ir apskritai itin sudėtingas atvykimas į darbovietę, kadangi nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos iki faktinės darbo vietos yra apytiksliai 40 km. Tokios pasekmės (darbo netekimas) jam būtų itin neigiamos, kadangi turima darbo vieta yra vienintelis pareiškėjo pajamų šaltinis. Naujo darbo susiradimas gyvenant užmiestyje būtų iš esmės neįmanomas, dėl ko pareiškėjas visą teisės vairuoti transporto priemones netekimo laiką būtų bedarbis. Manytina, kad tokios pasekmės nėra proporcingos padaryto administracinio nusižengimo atžvilgiu. Atsižvelgtina ir tai, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė realių padarinių. Pažymėtina tai, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimamą specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, pareiškėjas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Jį auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, kartu su administracine nuobauda, gali skirti administracinę poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas tai pat padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, ką ir prašo skirti pareiškėjas. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad Apeliantas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Pagal 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko įsakymą Nr. 2B-86, pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje, be kita ko, privalo ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-?uos) buvo taikyta administracinė atsakomybė; baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės mokymo įstaigos vairuotojų mokytojo vedamą teorijos kursą, kurio tikslas - suteikti pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomų teorinių žinių. Taigi, pareiškėjas, baigęs papildomus vairuotojų mokymus įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Pareiškėjui taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Pareiškėją baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir visai jo šeimai - tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Paminėtina, kad pareiškėjas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.
Atsiliepimas
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) atsiliepime į pareiškėjo D. Š. skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad ANK 34 straipsnio 5 dalį nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių nusižengimų bylas, atsižvelgdamas j atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr¹-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinus bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apelianto padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Mūsų institucijos nuomone, pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliantui paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Galima sutikti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti apeliantas gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtine aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, apeliantas pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo pripažino jį sustabdžiusiems pareigūnams, kad gėrė alkoholio iš vakaro, kas rodo, kad jis nėra atsakingas vairuotojas, kadangi neapdairiai sėdo vairuoti transporto priemonę, kadangi, kaip nurodo pareigūnas byloje esančiame tarnybiniame pranešime pažeidėjo psichofiziologiniai požymiai rodė apsvaigimo faktą (paraudę akys, nekoordinuoti judesiai), todėl teigtina, kad asmuo ir pats turėjo jaustis esantis neblaivus. Tai, kad asmuo vairavo gyvenvietėje, jo atžvilgiu tuo metu neužfiksuota kitokio pobūdžio nusižengimų, ar tai, kad jis turi ilgą vairavimo stažą, jo atsakomybės nešvelnina, o kaip tik pasunkina, kadangi, gyvenvietėje vairuojant neblaiviam kyla itin didelė grėsmė eismo saugumui, kadangi, aplink gali būti žmonių, pastatų ir pan. Be to, asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 5 dalis apelianto atžvilgiu netaikytina. Asmuo skunde taip pat mini kitokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės taikymą. ANK 27 straipsnyje yra numatytos administracinio poveikio priemonės, kurios skiriamos kartu su administracine nuobauda, t. y. asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; turto konfiskavimas; įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose ANK 27 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose. ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (kaip antai ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). Ši priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės. Taip pat pažymėtina, kad apeliantui nustatytas neblaivumo laipsnis - 0,93 prom. žymiai viršijo leistiną ribą. Apeliantas nors ir nėra baustas už analogišką pažeidimą, tačiau dažnai traukiamas administracinėn atsakomybėm už KET reikalavimų nesilaikymą, priešingai nei jis nurodo skunde, kad, pasak jo, nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo. Kliniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad. esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje. Šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį, tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, jo neblaivumas ženkliai viršijo leistiną normą. Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ar tenkinti kitus prašymus, todėl vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašome skundo netenkinti ir palikti Kauno apskr. VPK pareigūno priimtą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. Š. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu. Parodė, kad jis yra pareigingas žmogus. Automobilis yra būtinas jo darbui, kas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, ką patvirtiną į bylą pateikti dokumentai. Be to, jam reikia rūpintis motinos sveikata, kuri turi aukštą kraujospūdį. Daugiau nėra kam ja pasirūpinti. Jis anksčiau nėra turėjęs panašių nuobaudų. Jam tai didelė pamoka. Jis yra sportuojantis žmogus, alkoholį vartoja retai. Važiavo nejausdamas, kad negali vairuoti. Be automobilio jam labai sudėtinga situacija, jis negali dirbti, rizika netekti pragyvenimo šaltinio, todėl prašo teismo netaikyti specialiosios teisės atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15915-2019 D. Š. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą paskyrė 800 eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 30 d., 12.32 val. Kaune Raudonojo Kryžiaus gatvėje vairavo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,93 promilių girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
ANK 422 straipsnyje numatyta atsakomybė už vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos – administracinio nusižengimo protokolo, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo, alkotesterio duomenų, sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, D. Š. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai jam nustatytas 0,93 promilių neblaivumas, nubaustas pagrįstai. Alkotesterio duomenys patvirtina, kad D. Š. 2019 m. lapkričio 30 d. 12.32 val. nustatytas 0,93 promilių girtumas. Policijos pareigūno R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 30 d. 12.32 val. buvo sustabdytas automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. Š.. Priėjus prie vairuotojo ir bendraujant su juo, jautėsi panašus į alkoholį kvapas, vairuotojo akys buvo paraudusios, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar vakare. Vairuotojui alkotesteriu nustatytas 0,93 promilių girtumas. Šių duomenų pagrindu D. Š. nušalintas nuo vairavimo ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę (D. Š. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15915-2019 D. Š. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė minimalią 800 eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažiausiam laikotarpiui - 12 mėnesių.
Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusio ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Pareiškėjas prašo neatimti jam teisės vairuoti arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad be teisės vairuoti jis negalės atlikti darbinių funkcijų, dėl to gresia netekti darbo ir pragyvenimo šaltinio. Be to, jis gyvena užmiestyje, viešasis transportas prastai išvystytas, sunku bus nuvykti į darbą ir atgal. Neturint teisės vairuoti sunku rūpintis ne tik savo darbine veikla, bet ir rūpintis šeimos poreikiais. Nurodė, kad jo serganti mama gyvena 20 km atstumu nuo jo, niekas kitas mama pasirūpinti negali.
Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai bei atlikti darbines funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma, nes galima naudotis viešuoju transportu ar taksi paslaugomis. Be to, visos šios darbinės ir šeimyninės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-873/2018).
Pareiškėjas vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,93 promilių girtumas, tai yra daugiau nei du kartus viršijo leistiną girtumo normą. Toks įstatymo nesilaikymas visuomenėje vertinamas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nusižengimu, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, jog skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad nuobaudos skyrimo procese įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę.
Pareiškėjas D. Š. prisipažino ir gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nusižengimas realių pasekmių nesukėlė. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šįkart jis padarė vieną iš šiurkščiausių nusižengimų.
Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Atmetant pareiškėjo skundo prašymą skirti jam švelnesnę baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose (kursuose), teismas pažymi, kad šiuo atveju taikyti ANK 30 straipsnio nuostatų nėra jokio pagrindo. ANK 30 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose (kursuose) gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę, todėl net ir esant pareiškėjo prašymui, teismas negali taikyti minimos administracinio poveikio priemonės. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundo reikalavimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į minimą administracinio poveikio priemonę atmetamas kaip nepagrįstas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo D. Š. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15915-2019 paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. Š. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15915-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.