Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-51-929/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-08
Bylos Nr.: 1A-51-929/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04051-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: M. Ž., R. R.
Civilinis ieškovas: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Vidmantas Baumila, Vytautas Sirvydis, Linas Kurprusevičius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-929/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04051-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.9.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Aidui Dzikarui,

nuteistiesiems M. Ž. ir R. R. (dalyvaujančiam teismo posėdyje nuotoliniu būdu) bei jų gynėjams advokatams Vidmantui Baumilai ir Vytautui Sirvydžiui,

civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Linui Kurprusevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. ir nuteistojo R. R. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio (patikslinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi), kuriuo:

R. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas 3 metų laisvės atėmimo bausme ir pagal 300 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

R. R. pripažintas kaltu pagal BK 301 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 300 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 214 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei 198¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. R. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 301 straipsnio 1 dalį bei 214 straipsnio 1 dalį, ir R. R. paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, abi subendrintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2021 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL dydžio baudos bausme, ir R. R. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityta faktiškai atlikta 2021 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti trejiems metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį: 1) tęsti darbą, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susijęs su darbu, mokymusi ar vykimu į gydymo įstaigas.

R. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (dėl veikų prieš AB „(duomenys neskelbtini)“) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. Ž. pripažintas kaltu pagal 182 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 300 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmes subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

M. Ž. tuo pačiu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nubaustas pagal 301 straipsnio 1 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 300 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 214 straipsnio 1 dalį, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 214 straipsnio 1 dalį, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei 198¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Ž. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 301 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir M. Ž. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

M. Ž. tuo pačiu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir pagal 300 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Ž. paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, visos trys subendrintos bausmes tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. Ž. paskirta gautinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Ž. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir M. Ž. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas M. Ž. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. kovo 13 d. bei visas atlikta bausmė pagal 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. Ž. bei R. R. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 1611,46 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. Ž. AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 940,70 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš M. Ž. ir R. R., tai yra iš kiekvieno atskirai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista po 1903,56 Eur suma patirtoms procesinėms išlaidoms atlyginti.

Iš R. R. valstybės naudai priteisti 198 Eur procesinėms išlaidoms už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. Ž. ir R. R., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), didelės vertės turtą, nebūdami šios bendrovės akcininkais, darbuotojais ar įgaliotais asmenimis, suklastojo tikrus bei pagamino netikrus dokumentus ir jais disponavo bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent:

R. R. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. sausio 8 d., nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba pagamino žinomai netikrus bei suklastojo tikrus, su M. Ž. fiktyviu paskyrimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas susijusius, taip pat VĮ ,,Registrų centras“ teiktinus dokumentus:

1. 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ,,Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą“, įrašant žinomai netikrus duomenis apie tai, jog nuo 2019 m. sausio 8 d. yra atleidžiamas bendrovės direktorius O. F. G. L. ir nuo tos pačios dienos direktoriumi yra skiriamas M. Ž.,

2. 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“,,Akcininkų, registracijos sąrašą“, įrašant žinomai netikrus duomenis apie tai, jog neva nurodytą dieną neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo akcininkai O. F. G. L. bei J. V. d. B.,

3. 2019 m. sausio 8 d. VĮ Registrų centro prašymo įregistruoti juridinių asmenų registre formos JAR-1 blanką – ,,Prašymas registruoti juridinių asmenų registre“, kuriame įrašė, kad pateikiami priedai – formos JAR-VO-V bei KD-1;

4. 2019 m. sausio 8 d. VĮ Registrų centro ,,Vienasmenio valdymo organo“ formos JAR-VO-V blanką, kuriame įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad M. Ž. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis valdymo organas, kuriuo neva tapo 2019 m. sausio 8 d.,

5. 2019 m. sausio 8 d. VĮ Registrų centro formos KD-1 ,,Kontaktiniai duomenys“ blanką, kuriame įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo telefono numeris yra (-),

kuriuos R. R. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. sausio 8 d., pateikė M. Ž. pasirašyti, o M. Ž., realizuodamas bendrininkų grupės nario R. R. nurodymus, žinodamas, jog realiai nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ar direktorius bei kad nevykdys bendrovės direktoriaus pareigų, savo rankraštiniu parašu melagingai pasirašė bendrininkų grupės nario R. R. jam pateiktus žinomai netikrus dokumentus – 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą, kaip akcininkų susirinkimo pirmininkas, 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Akcininkų registracijos sąrašą, kaip akcininkų susirinkimo pirmininkas, bei bendrininkų grupės nario R. R. suklastotus tikrus dokumentus – VĮ Registrų centro formų blankus: JAR-1, ,,Prašymą registruoti Juridinių asmenų registre“ ir KD-1 „Kontaktiniai duomenys“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

2. Toliau tęsdami nusikalstamas veikas, siekiant savo naudai apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, R. R. davė savo bendrininkui M. Ž. nurodymus, kuriuos realizuodamas M. Ž. 2019 m. sausio 15 d. nuvyko į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, esantį Lvovo g. 25, Vilniuje, ir melagingai prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2019 m. sausio 15 d., 16.11 val. pateikė prašymą: Nr. (-) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų (informacijos) pakeitimo bei šios Bendrovės elektroninio sertifikuoto išrašo (ESI) išdavimo kartu su suklastotais tikrais bei netikrais dokumentais: 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ,,Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu“ ir ,,Akcininkų registracijos sąrašu“, 2019 m. sausio 8 d. formos JAR-1 blanku – ,,Prašymu registruoti juridinių asmenų registre“, forma ,,Kontaktiniai duomenys“ KD-1 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Užsakymų priėmimo ir dokumentų išdavimo skyriui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniuje, taip panaudodamas suklastotus dokumentus, o VĮ Registrų centro darbuotojai, nesuvokdami nusikalstamų ketinimų bei būdami suklaidinti šiuose suklastotuose dokumentuose nurodytų duomenų, 2019 m. sausio 17 d. viešajame Juridinių asmenų registre M. Ž. įregistravo kaip vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, po ko 2019 m. sausio 17 d., 13:58:51 val. M. Ž. buvo išduoti suklastoti tikri dokumentai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis sertifikuotas išrašas JAR ESI su prieigos raktu Nr. (-), kurį tą pačią dieną tiksliau tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje M. Ž. perdavė R. R., ko pasėkoje buvo įgyta teisė disponuoti šios bendrovės turtu. Tokiu būdu R. R. bei M. Ž. savo naudai, apgaule teisiškai įtvirtindami teisę disponuoti savo nuožiūra šios bendrovės turtu, įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 1 913 386 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

3. R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), didelės vertės turtą, nebūdami šios bendrovės akcininkais, darbuotojais ar įgaliotais asmenimis, pagamino ir įgijo netikrą juridinio asmens antspaudą, taip pat, panaudodami suklastotus tikrus dokumentus, pasikėsino neteisėtai įgyti bei neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, taip pat pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, pasikėsino neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos bei neteisėtai atlikti vieną ar daugiau finansinių operacijų, taip pat apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, per nieko apie nusikalstamą veiką nežinančius antspaudus gaminančios UAB ,,M.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojus, pagamino ir įgijo netikrą juridinio asmens antspaudą – 2019 m. sausio 17 d., 11.36 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasinaudoję specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurta ir niekada UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausiusia fiktyvia elektroniniu pašto paskyra – (duomenys neskelbtini), jungiantis per IP adresą (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „M“ elektroninės formos prašymą pagaminti bendrovės apvalų antspaudą, ko pasėkoje minimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas buvo pagamintas. Vėliau tą pačią dieną, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, R. R. nurodė M. Ž. nuvykti į UAB „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas atsiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Vykdydamas šį nurodymą M. Ž., veikdamas tariamai kaip šios bendrovės direktorius bei juo prisistatydamas, 2019 m. sausio 17 d., ne anksčiau, kaip 14 val., pateikė kartu su R. R. suklastoto tikro dokumento – JAR ESI su prieigos raktu Nr. (-) kopiją ir taip suklaidino apie daromą nusikalstamą nežinančius UAB „M.“ darbuotojus, kurie jam 2019 m. sausio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, atidavė pagamintą UAB „(duomenys neskelbtini)“antspaudą.

Toliau tęsdami nusikalstamas veikas, R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. sausio 18 d. kartu atvyko į AB SEB banko Naugarduko skyrių, esantį Naugarduko g. 55A, Vilniuje, kur 11.53 val. M. Ž., veikdamas pagal iš anksto su R. R. suderintą nusikalstamos veiklos planą, banko darbuotojai melagingai prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pateikė kartu su R. R. žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2019 m. sausio 17 d. Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikato išrašą su prieigos raktu Nr. (-), kuriame nurodoma apie jo paskyrimą į minėtos įmonės direktoriaus pareigas, ir šio suklastoto tikro dokumento pagrindu, įgyvendinant nusikalstamo sumanymo vieną iš etapų ir siekiant apgaule įgyti šios bendrovės pinigines lėšas, išreiškė valią sudaryti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos sutartį bei įgyti svetimų mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – banko darbuotojai nustačius, kad banko informacinėje sistemoje bendrovės vadovas dar nepasikeitęs, aptarnauti nebuvo, todėl R. R. kartu su M. Ž. iš banko išvyko. Tokiu būdu R. R. ir M. Ž. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Toliau tęsdami nusikalstamas veikas, R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. sausio 18 d. kartu atvyko į AB SEB banko Akropolio skyrių, esantį Ozo g. 25, Vilniuje, kur 15.58 val. M. Ž., veikdamas pagal iš anksto su R. R. suderintą nusikalstamos veiklos planą, banko darbuotojai melagingai prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2019 m. sausio 17 d. Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikato išrašą su prieigos raktu Nr. (-), kuriame nurodoma apie jo paskyrimą į minėtos įmonės direktoriaus pareigas, ir šio suklastoto dokumento pagrindu, suklaidinęs banko darbuotojus, neteisėtai įgijo svetimų mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – pirmiausia tarp AB SEB banko ir M. Ž. buvo sudaryta: 2019 m. sausio 18 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (-) specialioji dalis, 2019 m. sausio 18 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (-) priedas Nr. 1 dėl atpažinimo priemonės naudojimo sąlygų, 2019 m. sausio 18 d. Juridinio asmens anketa, 2019 m. sausio 18 d. Juridinio asmens kontaktinių duomenų ryšiams su klientu anketa ir 2019 m. sausio 18 d. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė. Minėtus dokumentus M. Ž. pažymėjo savo rankraštiniais įrašais bei melagingai patvirtino savo parašu, o 2019 m. sausio 18 d. Juridinio asmens anketą antspaudavo netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, taip suklastodamas šiuos tikrus dokumentus, kurių pagrindu buvo išduoti nauji UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, elektroninės bankininkystės PIN slaptažodžių generatorius Nr. (-), atpažinimo kodas (ID) Nr. (-) ir laikinasis slaptažodis Nr.(-), kuriuos M. Ž. vėliau perdavė R. R.,

be to, kaltinamieji, M. Ž. pateikiant 2019 m. sausio 18 d. prašymą išduoti kredito kortelę, pasikėsino neteisėtai įgyti AB SEB bankui priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – kreditinę kortelę „Master C. B.“, pakankamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėms operacijoms inicijuoti, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – vėliau ji nebuvo užsakyta pagaminti, kadangi dar prieš R. R. su M. Ž. 2019 m. sausio 18 d. 16.33 val. išeinant iš šio banko skyriaus, 2019 m. sausio 18 d. 16.28 val. į banko konsultacijų centrą paskambino tikrasis šios bendrovės akcininkas O. F. G. L. (pokalbis truko iki 2019 m. sausio 18 d. 16.36 val.) ir informavo, jog nebegali prisijungti prie banko elektroninės bankininkystės.

Toliau tęsdami nusikalstamas veikas, veikdami bendrininkų grupėje, R. R. M. Ž. 2019 m. sausio 18 d. nurodė kartu su juo vykti į AB SEB banko Fabijoniškių skyriaus patalpas, esančias Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, kur 16.58 val. M. Ž., veikdamas pagal iš anksto su R. R. suderintą nusikalstamos veiklos planą, banko darbuotojai melagingai prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2019 m. sausio 17 d. Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikato išrašą su prieigos raktu Nr. (-) apie jo paskyrimą į minėtos įmonės direktoriaus pareigas, šio suklastoto tikro dokumento pagrindu pateikė žodinį prašymą iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti jam grynais 50 000 eurų, o vėliau – ir neapibrėžtą mažesnę sumą grynųjų pinigų, pateikdamas žodinį prašymą ,,duokite, kiek galima“, tačiau grynųjų pinigų negavo, banko darbuotojams blokavus bendrovės turimas sąskaitas banke bendrovės akcininko O. F. G. L. prašymu. Tokiu būdu R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Toliau tęsdami nusikalstamas veikas, R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami ir panaudodami neteisėtai įgytus svetimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei AB SEB banko elektroninės bankininkystės elektroninio mokėjimo priemones, perduotas R. R. M. Ž., t. y. prisijungimo kodų generatorių Nr. (-), atpažinimo kodą (ID) Nr. (-) ir laikinąjį slaptažodį Nr. (-), pakankamus finansinei operacijai atlikti, siekdami šios bendrovės sąskaitoje esančias pinigines lėšas apgaule pervesti į kitą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą savo kontroliuojamą sąskaitą, pažeisdami AB SEB banko informacinės sistemos apsaugos priemones, 2019 m. sausio 18 d., laikotarpiu nuo 17.26:35 val. iki 17.42:21 val. iš mobilaus ryšio telefono, pasinaudodami interneto paslaugas teikiančios įmonės „Baitukas ir ko“ belaidžiu interneto ryšiu, kuris tiekiamas prekybos centre ,,Akropolis“, Ozo g. 25, Vilnius, jungiantis per IP adresą (-) pasikėsino neteisėtai prisijungti prie SEB banko informacinės sistemos bei neteisėtai inicijuoti bei atlikti neteisėtas finansines operacijas, tai yra tyčia, pateikdami save operacinei sistemai ir bankui kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, prisijungdami prie šios bendrovės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino neteisėtai atlikti finansines operacijas: 2019 m. sausio 18 d. 17.26:35 val. jungėsi iš IP adreso (-), 2019 m. sausio 18 d. 17.26:50 val. jungėsi iš IP adreso (-), 2019 m. sausio 18 d. 17.27:14 val. jungėsi iš IP adreso (-), 2019 m. sausio 18 d. 17.29:30 val. jungėsi iš IP adreso (-), 2019 m. sausio 18 d. 17.34:06 val. jungėsi iš IP adreso (-), 2019 m. sausio 18 d. 17.42:21 val. jungėsi iš IP adreso (-), tačiau pasinaudoti neteisėtai įgytais svetimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis R. R. ir M. Ž. nepavyko, banko darbuotojams blokavus bendrovės elektroninės bankininkystės paslaugas bendrovės akcininko O. F. G. L. prašymu. Tokiu būdu R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

4. M. Ž., turėdamas tikslą apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės kiekvieną mėnesį mokėti AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (-), registruotos (duomenys neskelbtini), už suteiktą įrangą bei paslaugas, iš anksto žinodamas, kad už suteiktą įrangą bei paslaugas bus nesumokama, o telekomunikacinių paslaugų sutarties sąlygos bus nevykdomos, 2019 m. sausio 19 d. 16.44 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pateikęs žinomai netikrus, VĮ Registrų centre įregistruotus duomenis, kurie buvo įregistruoti remiantis žinomai suklastotais tikrais dokumentais apie jo, M. Ž., neva teisėtą paskyrimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, pasikėsino apgaule išvengti turtinės prievolės kiekvieną mėnesį mokėti AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktą įrangą bei paslaugas, pateikdamas žodinį prašymą įsigyti 10 vnt. SAMSUNG A9 2018 A920 4Gžž BL 128 G ES/EEEmod dual SIM modelis (-), kiekvienas 597,79 Eur vertės, mobilaus ryšio telefonų, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui informavus, jog tokio telefono modelio šiame salone turimas tik vienas vienetas, jų neįgijo, o tuomet išreiškė žodinį prašymą įgyti vieną minėto modelio mobilaus ryšio telefoną, po ko suklastojo tikrus dokumentus – savo rankraštiniu parašu, kaip bendrovės direktorius, pasirašė jam suklydimo įtakoje AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pateiktą sutartį/akcijos užsakymą Nr. (-) „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų teikimo verslo klientams“ dėl abonento Nr. (-) įjungimo bei ,,Abonento įjungimo dokumentą“, kuriuo buvo pasirinktas mokėjimo planas ,,Verslas“, kurių pagrindu ir sumokėjęs 1,21 Eur pradinį įrangos mokestį bei 5,25 Eur autorinių teisių mokestį, įgijo įrangą: 597,79 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG A9 2018 A920 4Gžž BL 128 G ES/EEEmod dual SIM modelis (-), bei įsipareigojo mokėti telefono/įrangos mokestį 24 mėn. po 15,76 Eur kiekvieną mėnesį bei naudotis AB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis paslaugomis – mobiliojo ryšio planu ,,Verslas“, kurio mėnesinis mokestis 13,90 Eur, ne trumpiau nei 24 mėnesius, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, įgytą mobiliojo ryšio telefoną realizavo tretiesiems asmenims ir taip išvengė 940,70 Eur vertės turtinės prievolės AB „(duomenys neskelbtini)“ (įgytos įrangos vertė 597,79 Eur ir žala už suteiktas GSM paslaugas 342,91 Eur).

5. R. R. išteisintas dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. Ž., turėdamas tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai išvengti turtinės prievolės kiekvieną mėnesį mokėti AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (-), registruotos (duomenys neskelbtini), už suteiktą įrangą bei paslaugas, iš anksto žinodamas, kad už suteiktą įrangą bei paslaugas bus nesumokama, o telekomunikacinių paslaugų sutarties sąlygos bus nevykdomos, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2019 sausio mėn. 19 d. nurodė M. Ž. nuvykti į AB „(duomenys neskelbtini)“ saloną ir neteisėtai įgyti 10 neįvardintų mobilaus ryšio telefonų, ko pasėkoje M. Ž. 2019 m. sausio mėn. 19 d. 16.44 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pateikęs žinomai netikrus, VĮ Registrų centre įregistruotus duomenis, kurie buvo įregistruoti remiantis jo ir M. Ž. suklastotais tikrais dokumentais apie pastarojo neva teisėtą paskyrimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, pasikėsino apgaule išvengti turtinės prievolės kiekvieną mėnesį mokėti AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktą įrangą bei paslaugas, pateikdamas žodinį prašymą įsigyti 10 vnt. SAMSUNG A9 2018 A920 4Gžž BL 128 G ES/EEEmod dual SIM modelis (-), po 597,79 vertės mobilaus ryšio telefonų, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui informavus, jog tokio telefono modelio šiame salone turimas tik vienas vienetas, jų neįgijo, o tuomet išreiškė žodinį prašymą įgyti vieną šio modelio mobilaus ryšio telefoną, po ko suklastojo tikrus dokumentus – savo rankraštiniu parašu kaip bendrovės direktorius pasirašė jam suklydimo įtakoje AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pateiktą sutartį/akcijos užsakymą Nr. (-) „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų teikimo verslo klientams“ dėl abonento Nr. (-) įjungimo bei ,,Abonento įjungimo dokumentą“, kuriuo buvo pasirinktas mokėjimo planas ,,Verslas“, kurių pagrindu ir sumokėjęs 1,21 Eur pradinį įrangos mokestį bei 5,25 Eur autorinių teisių mokestį, įgijo įrangą: 597,79 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG A9 2018 A920 4Gžž BL 128 G ES/EEEmod dual SIM modelis (-), bei įsipareigojo mokėti telefono/įrangos mokestį 24 mėn. po 15,76 Eur kiekvieną mėnesį bei naudotis AB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis paslaugomis – mobiliojo ryšio planu ,,Verslas“, kurio mėnesinis mokestis 13,90 Eur, ne trumpiau nei 24 mėnesius, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, įgytą mobiliojo ryšio telefoną realizavo tretiesiems asmenims ir taip išvengė 940,70 Eur turtinės prievolės AB „(duomenys neskelbtini)“ (įgytos įrangos vertė 597,79 Eur ir žala už suteiktas GSM paslaugas 342,91 Eur).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad jis nuo pat proceso pradžios bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, pilnai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl yra įsitikinęs, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta.

6.1. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. R. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį dėl R. R. paskirtos bausmės pakeisti ir paskirti nuteistajam švelnesnę, tai yra su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

6.2. Gynėjas nurodo, kad nuteistajam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta. R. R. susitarė su civiliniu ieškovu dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kas, anot gynėjo, turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės. Be to, net trys nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir reali žala nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir nepagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo, o ne kitos rūšies, bausmę. Teismas netaikė ir BK 62 straipsnio nuostatų, nors nuteistasis išlaiko mažametes dukras, dirba, darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo. Nors pripažino bei aptarė aplinkybes, turinčias reikšmės švelnesnei bausmei paskirti, tačiau jų atitinkamai neįvertino. Tai sukliudė pirmosios instancijos teismui paskirti nuteistajam R. R. teisingą bausmę.

6.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. R. už visas padarytas nusikalstamas veikas skiriant griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už straipsnių sankcijų vidurkį. Paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai, nuosprendyje buvo subendrintos BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, bei tarpusavyje subendrintos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių. Kadangi nuteistasis kaltu prisipažino visiškai, buvo taikytas BK 64l straipsnis, ir subendrinta bausmė sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 40 MGL dydžio baudos bausme ir nuteistajam paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 40 MGL bauda. Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis dirba, išlaiko šeimą, pripažino kaltę, yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kartu nustatant įpareigojimus, susijusius su pozityviu jo užimtumu ir atsakingu gyvenimo būdu ateityje.

6.4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tiek už veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės teisės užvaldymas), tiek ir už analogiškas veikas, kurios pripažintos nutrūkusiomis pasikėsinimo stadijoje, paskyrė analogiškas bausmes, tai yra po 3 (trejus) metus laisvės atėmimo už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skyrė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu už tapačios veikos, nutrūkusios pasikėsinimo stadijoje (dėl pasikėsinimo užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą), padarymą, skyrė net griežtesnę – 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę. Gynėjo manymu, šiuo atveju teismas netinkamai taikė BK 57 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo diskrecija, leidžianti paskirti švelnesnę bausmę (su nuoroda į BK 62 straipsnį), kuria pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasinaudojo. Be to, pagrindas skirti nuteistajam švelnesnę bausmę egzistuoja ir todėl, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai apgailestauja dėl nusikalstamų veikų padarymo, be to, į bylą yra pateiktas susitarimas dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo, sudarytas tarp nuteistojo ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“

6.5. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis jau atliko pirmąjį mokėjimą į civilinio ieškovo sąskaitą. Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl jam skirtos bausmės liktų nepakeistas, jis nebeturėtų galimybės atlikti pagal nusistatytą tvarką ir terminus mokėjimų, dėl ko būtų pažeisti ne tik nuteistojo, bet ir civilinio ieškovo interesai. Civilinis ieškovas, nuteistojo manymu, turi teisę gauti savalaikį žalos atlyginimą, taip pat ir atlyginimą už jo patirtas teisines išlaidas, tačiau neatidėliotinas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas tokią civilinio ieškovo teisę neabejotinai pažeis. Savalaikis žalos atlyginimas yra ir aplinkybė, rodanti ne bet kokį, o nuoširdų gailėjimąsi ir vertintina BK 62 straipsnio 1 dalies aspektu, kartu su tuo, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pripažinęs kaltę ir atskleidęs kito asmens dalyvavimą, prisidėjo prie objektyvios tiesos nustatymo byloje. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas galėjo ir nepripažinti nuteistojo veikimo bendrininkų grupėje atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi jo įsitraukimas į grupinius neteisėtus veiksmus buvo atsitiktinis, antraeilis ir nesiekiantis aukšto organizuotumo lygmens, būtino pripažinti bendrininkų grupės požymį sunkinančia aplinkybe. Iniciatyva padaryti nusikalstamas veikas kilo ne ginamajam, o kitam asmeniui, be to, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta galimybė nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia.

6.6. Pasak gynėjo, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant bausmes už nusikaltimus nuosavybei prioritetas turėtų būti teikiamas piniginėms sankcijoms, o ne realiam laisvės atėmimui. Šiuo atveju yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę, nei skyrė pirmosios instancijos teismas, parenkant kitą bausmės rūšį, o ne terminuotą laisvės atėmimą, nors ir taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Gynėjas pažymi, kad nuteistasis išlaiko ir auklėja dvi nepilnametes dukras, todėl reali laisvės atėmimo bausmė itin pažeistų jo socialinius ryšius, taip pat ir jo dukrų interesus, garantuotus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1-3 dalyse. Be to, nubaudimas yra ne vienintelis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės paskirties elementas. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingų BK nuostatų sistema orientuoja teismą pirmiausia taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo ir kt.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

8. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimo bei nuteistųjų kaltės klausimai – prašoma peržiūrėti teismo nuosprendį tik dėl nuteistiesiems M. Ž. ir R. R. paskirtų bausmių. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nuteistiesiems M. Ž. ir R. R. paskirtų bausmių tiek už atskirus nusikaltimus, tiek dėl nustatytų subendrintų galutinių bausmių yra teisingas, motyvuotas, priimtas įvertintus visas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl nuteistajam M. Ž. paskirtos bausmės

1. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

2. Pirmosios instancijos teismas M. Ž. už visas jo įvykdytas ir pasikėsintas įvykdyti nusikalstamas veikas parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas skirtinų bausmių dydžius žymiai mažesnius, nei jų sankcijų vidurkiai, tai yra: už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam buvo paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikalstamo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (už šias nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai, paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, buvo subendrintos apėmimo būdu bei paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė); už nusikaltimo, numatyto BK 301 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam buvo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už pasikėsinimą padaryti nusikalstimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (šios bausmės taip pat buvo subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėsių laisvės atėmimo bausmė, kuri dar buvo subendrinta su pirmiau subendrinta bausme ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė); už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (šios bausmės pirmosios instancijos teismo subendrintos apėmimo būdu, paskiriant nuteistajam 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę). Be to, pirmosios instancijos teismas subendrintas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, tarpusavyje subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė M. Ž. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be kita ko, teismas paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, dar sumažino vienu trečdaliu, tai yra iki 2 metų 4 mėnesių. Šią bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas taip pat subendrino su 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu M. Ž. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į galutinę bausmę pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 66 straipsnio, 63 straipsnio 9 dalies nuostatų, įskaitė nuteistojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. kovo 13 d. bei pagal 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį paskirtos ir faktiškai atliktos bausmės laiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nei skirdamas nuteistajam M. Ž. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, nei jas bendrindamas ir nustatydamas galutinę skirtiną bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

3. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir pateiktų motyvų matyti, kad skiriant nuteistajam bausmę buvo atsižvelgta į padarytų nusikaltimų skaičių, pavojingumą, stadiją. M. Ž. padarė du sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir šešis nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, iš kurių septynios veikos baigtos, o dvi nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jų sutapties rūšį (dalis nusikalstamų veikų padarytų idealiąja sutaptimi), kaltę (visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), į konstatuotą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi), taip pat į dvi nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose (nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje; nusikalto būdamas recidyvistu). Individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo nuteistojo M. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai yra nustatė, kad jis yra nedirbantis, neturintis jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau net šešiolika kartų teistas Lietuvoje, daugumoje atvejų už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, teistas ir užsienyje (t. 7, b. l. 47-58), be to, byloje esantis Administracinių nusižengimų išrašas patvirtina, kad per penkerių metų laikotarpį M. Ž. administracine tvarku buvo baustas daugiau nei pusšimtį kartų už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, tame tarpe ir smulkias svetimo turto vagystes (t. 7, b. l. 17-43). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų duomenų visuma patvirtina, jog M. Ž. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o priešingai, yra dažnas, dėsningas, rodantis jo nuolatinį polinkį turtinės naudos siekti neteisėtais būdais. Kaip matyti, praeityje nuteistajam ne kartą buvo paskirtos griežčiausiosios, su realiu laisvės atėmimu susijusios, bausmės, tačiau jos jokios teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai nepadarė, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad paskirta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė yra paties nuteistojo netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Taigi, švelninti jam skundžiamu nusprendžiu paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

4. Atsižvelgiant į aptartą, nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas dėl jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo yra atmetamas.

Dėl nuteistajam R. R. paskirtos bausmės

5. Pagrindas švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę kitam nuteistajam – R. R. taip pat nenustatytas. Nuosprendį priėmęs teismas R. R. analogiškai, kaip ir M. Ž., už visas įvykdytas ir pasikėsintas įvykdyti nusikalstamas veikas parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas skirtinių bausmių dydžius žymiai mažesnius, nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, tai yra: už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teismas skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (už šias nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai, paskirtas bausmes apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrino nuteistajam palankesniu – apėmimo – būdu bei paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę); už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 301 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 10 mėnesių laisvės atėmimą; už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimą; už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 3 metų laisvės atėmimą (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismo subendrino apėmimo būdu ir nuteistajam paskyrė subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, be kita ko, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 301 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir nustatė galutinę skirtiną 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę).

6. Abi subendrintas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas tarpusavyje subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė R. R. galutinę subendrintą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, galutinę bausmę, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas sumažino vienu trečdaliu, tai yra iki 2 metų 6 mėnesių. Šią bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, apylinkės teismas taip pat subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2021 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu R. R. paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudėdamas, ir paskyrė jam galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 40 MGL dydžio baudą. Į galutinę bausmę nuosprendį priėmęs teismas įskaitė faktiškai atliktą 2021 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymų paskirtą baudos bausmę. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies 5, 7, 8 punktų nuostatomis, R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėjo, tai yra nurodė, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis turi atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o tolimesnis bausmės vykdymas jam atidėtas 3 metų laikotarpiui, šiuo laikotarpiu įpareigojant jį: 1) tęsti darbą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar vykimu į gydymo įstaigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę R. R. nenukrypo nuo bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis), jam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota bei pajėgi BK 41 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti.

7. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. R., atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du sunkius, du apysunkius ir keturis nesunkius nusikaltimus, iš kurių penkios veikos baigtos, o trys nutrūko pasikėsinimo stadijoje, dalis veikų padarytos idealiąja sutaptimi. Nuosprendį priėmęs teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei vieną sunkinančią, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (veikos įvykdytos veikiant bendrininkų grupėje). Pastarosios aplinkybės kontekste apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo ir nepripažinti nuteistojo veikimo bendrininkų grupėje atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi jo įsitraukimas į grupinius neteisėtus veiksmus buvo atsitiktinis, antraeilis ir nesiekiantis tokio aukšto organizuotumo lygio, kuris yra būtinas šios aplinkybės konstatavimui. Teisėjų kolegija su tokia gynybos pozicija kategoriškai nesutinka. Pažymėtina, kad nors teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia, visgi šiuo atveju pastaroji aplinkybė abiem nuteistiesiems konstatuota pagrįstai. Byloje nustatyta, kad M. Ž. ir R. R. bendrais, tęstiniais ir iš anksto tarpusavyje suderintais veiksmais veikė nusikalstamai iš savanaudiškų paskatų, tai yra siekdami neteisėtai pasipelnyti. Iš byloje esančio 2021 m. rugsėjo 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad baigiamųjų kalbų metu ir pats nuteistasis R. R. pripažino, kad veikė kartu su M. Ž., be kitų asmenų. Pažymėjo, kad būtent jis gavo netikrus dokumentus ir perdavė juo M. Ž. pasirašyti, taip pat atliko kitus neteisėtus veiksmus (t. 9, b. l. 113-122). Iš aptarto akivaizdu, jog R. R. veiksmai nebuvo antraeiliai ar nereikšmingi, priešingai, kaip matyti, abiejų nuteistųjų veiksmai nusikalstamų veikų daryme buvo aktyvūs, suderinti, abu veikė kaip vykdytojai, turėdami bendrą tikslą neteisėtai pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, kas pagrįstai pripažinta jų abiejų teisinę padėtį sunkinančia aplinkybe.

8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tiek už veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, tiek už analogiškas nusikalstamas veikas, nutrūkusias pasikėsinimo stadijoje, skyrė analogiškas ar net griežtesnes bausmes ir tokiu būdu pažeidė BK 57 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad pagal BK 57 straipsnio 1 dalį bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta (BK 57 straipsnio 1 dalis). Už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą remiantis BK 62 straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė (BK 57 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas nusikaltimo nutrūkimą pasikėsinimo stadijoje BK 62 straipsnio 2 dalyje išskiria kaip vieną iš sąlygų, suteikiančių teismui teisę skirti asmeniui švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmė bausmę. Taigi pasikėsinimas padaryti nusikaltimą yra laikomas mažiau pavojinga nusikaltimo padarymo stadija palyginus su baigtu nusikaltimu, tačiau skiriant bausmę, kaip minėta, turi būti atsižvelgiama ne tik į nusikalstamos veikos stadiją, bet ir į visas kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra galimybių taikyti BK 62 straipsnių nuostatas nuteistojo atžvilgiu, nes nenustatytos kitos įstatymo reikalaujamos sąlygos, tai yra: 1) mažiausiai dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (past. – šioje byloje yra konstatuota tik viena R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte); 2) bent dalinis žalos atlyginimas ar turtinės žalos, jei ji buvo padaryta, pašalinimas. Pastarosios sąlygos kontekste pasisakytina, kad nors baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina apeliaciniame skunde dėstomus teiginius, jog R. R. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 27 d. sudarė susitarimą, pagal kurį jis su civiliniu ieškovu susitarė dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos bei išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo (t. 9, b. l. 15-16), tačiau, priešingai nei nurodo gynėjas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis atlygino bent dalį žalos. Iš pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad jokių mokėjimų pagal minėtą susitarimą nei nuteistasis R. R., nei jo pavedimu kitas asmuo, neatliko. 2022 m. sausio 18 d. apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas nurodė, kad po taikos susitarimo sudarymo R. R. neatliko nei vienos įmokos į civilinio ieškovo sąskaitą (t. 9, b. l. 56-57), kas teisėjų kolegijai leidžia manyti, kad nuteistojo siekis savalaikiai atlyginti žalą yra deklaratyvus. Taigi, nesant aptartų minėtųjų sąlygų, BK 62 straipsnio nuostatos nuteistojo R. R. atžvilgiu negali būti taikomos.

9. Individualizuodamas R. R. bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – neteistas (past. – veikų padarymo metu teistumai pagal du ankstesniuosius nuosprendžius buvo išnykę, praėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam terminui po bausmių atlikimo), dirbantis, darbdavio UAB ,,T.“ charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus, pareigingas, darbštus, dėl ko buvo paskirtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas, kurias užima šiuo metu (t. 9, b. l. 17), augina dvi nepilnametes dukras (t. 8, b. l. 87-88). Pirmosios instancijos teismas sutiktinai įvertino ir tai, kad byloje esantis Administracinio nusižengimo išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) bei priimtus sprendimus patvirtina, jog R. R. per penkerių metų laikotarpį vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (t. 8, b. l. 119-120). Teisėjų kolegija pažymi, kad į visas paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti realiu, tačiau itin trumpalaikiu jo izoliavimu, taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nors gynėjas skunde prašo skirti nuteistajam bausmę, kuri nebūtų susijusi su realiu laisvės atėmimu, visgi tokios galimybės šiuo atveju nėra. Kaip matyti, už dvi R. R. padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybę (BK 182 straipsnio 2 dalis). Be to, nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmenims padariusiems sunkius nusikaltimus, išskyrus sunkius, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, yra galimas tik dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti ne trumpesnę nei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgdamas tiek į nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tiek į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kiekį bei pobūdį, į tai, kad jos buvo padarytos veikiant bendrai su kitu asmeniu, paskyrė jam galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL dydžio baudą, nustatydamas palankiausias šios bausmės vykdymo sąlygas, tai yra bausmę iš dalies atidėjo, paskirdamas trumpiausią kiek leidžia baudžiamasis įstatymas turimo realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmę, tai yra 6 mėnesius, o likusios bausmės vykdymo metu paskyrė nuteistajam atitinkamus įpareigojimus, susijusius su pozityviu jo užimtumu ir atsakingu gyvenimo būdu ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau švelninti pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. R. paskirtą bausmę nėra pagrindo, todėl jo gynėjo pateiktas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio taip pat yra atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir išlaidų civilinio ieškovo atstovo advokato paslaugoms apmokėti

11. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė priteisti iš nuteistųjų išlaidas, kurias civilinis ieškovas patyrė apmokėdamas atstovo teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje – 545,71 eurų. Kaip įrodymas buvo pateikta sąskaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas dėl 545,71 eurų (t. 9, b. l. 66). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo nagrinėjami nuteistųjų R. R. ir M. Ž. apeliaciniai skundai, įvertinusi pateiktų apeliacinių skundų apimtis bei apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatus (skundai atmesti), protingumo ir sąžiningumo kriterijus, daro išvadą, kad prašymas priteisti proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, prašoma priteisti išlaidų suma nėra neadekvati, todėl turi būti atlyginta pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, iš R. R. ir M. Ž. solidariai civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisinta 545,71 eurų advokato, kuris dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.

1. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 18 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-478, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo M. Ž. yra priteistinos 147,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Vidmanto Baumilos darbo užmokestis.

2. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

3. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nagrinėjamu atveju nors byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, tačiau, kaip matyti, skundą nuteistasis surašė pats, be to, šiuo metu M. Ž. yra nedirbantis, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat priteistos ir turtinės prievolės. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Ž. bei nuteistojo R. R. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio atmesti.

Priteisti iš R. R. ir M. Ž. solidariai civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 545,71 eurų proceso išlaidų, turėtų atstovo advokato teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nepriteisti iš M. Ž. 147,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis