Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Donato Vansevičiaus ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo atstovei D. V., trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b.l. 29-36) prašydamas:1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) 2015-06-19 sprendimą Nr. 1SS-1582-(7.5.) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“; 2) įpareigoti NŽT pareiškėjo A. G. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą – A. G. nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto reikalavimais perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai (savivaldybės administracijai pateikus detaliuoju planu suformuotą žemės sklypo planą); 3) įpareigoti NŽT įtraukti pareiškėją A. G. į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą Vilniaus mieste sąrašą, pagal pirminio prašymo pateikimo datą, t. y. 1991-10-11.

Skunde nurodoma, kad Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus) buvo nustatyta, kad buvusios savininkės Z. G. nuosavybės teisėmis buvo valdyta Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) 1,0600 ha žemės. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymu, A. G. 1991-10-11 pateikė prašymą atkurti nuosavybes teises į žemę. Vilniaus miesto valdybos 1993-09-23 potvarkiu Nr. 1757V buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2000 ha žemės sklypą, esantį ties namu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Remiantis 2001-05-21 pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 444 ,į 0,3300 ha žemės nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos vėliau, tačiau nuosavybės teisės į likusį 0,3300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)Vilniaus mieste, iki šiol nėra atkurtos. 2002-11-21 pareiškėjas A. G. pateikė prašymą VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė Z. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės dalį - 0,33 ha (duomenys neskelbtini) grąžinti natūra turėtoje vietoje. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-07-12 pateiktu raštu Nr. 49 SJ-479 informavo, kad A. G. perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai ir lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste nebus galimybės. Tačiau rašte buvo kalbama apie žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini), o ne apie (duomenys neskelbtini), kur sklypas buvo valdytas Z. G. nuosavybės teise. Remdamasis nurodytais neatitikimais, pareiškėjo įgaliotas asmuo T. P. 2015-05-20 kreipėsi į NŽT su pakartotiniu prašymu atkurti nuosavybės teisę į 0,3300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, natūra. Atsakydama į prašymą NŽT priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant Z. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę buvo nagrinėjamas tinkamai bei nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui parteikus informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir/ar patekus informaciją, kad buvusios savininkės turėtos žemės valdos vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, Vilniaus miesto skyrius galės parengti išvadą dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią pareiškėjas turės teisę gauti lygiavertį turėtajam miško žemės plotą. Pareiškėjas nesutinka su NŽT sprendimu bei jo motyvais, nurodydamas, jog nuosavybės atkūrimo procedūra nebuvo vykdoma tinkamai. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštuose buvo nurodyti skirtingi adresai, o skundžiamame sprendime NŽT tik deklaratyviai nurodė, kad išnagrinėjo Vilniaus miesto skyriaus pateiktą kartografinę medžiaga, kurios pagrindu nustatė, kad buvusios savininkės Z. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyta 1,06 ha žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis turi teisę gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, nes Vilniaus miesto valdybos 1993-03-23 potvarkis Nr. 1757V pareiškėjui neatlygintinai suteikti 0,2 ha ploto žemės sklypą, turi būti vertinamas kaip sprendimas atkurti nuosavybės teises natūra. Nurodo, jog jam perduotas žemės plotas yra nuosavybės teise turėtos žemės vietoje.Jeigu jam negali būti grąžinta visa žemė natūra, tuomet turi būti suteiktas naujas žemės sklypas individualiai statybai pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 2015-05-20 prašymu NŽT buvo informuota apie pareiškėjo valios dėl teisių atkūrimo būdo pasikeitimą ir pageidavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo už valstybės išperkamą žemę gaunant lygiavertį turėtam miško plotą kaimo vietovėje laikyti negaliojančiu bei Z. G. valdytą žemę grąžinti natūra (turėtoje vietoje). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iškilusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 p,nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b.l. 70-75) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas klaidingai suvokia esamą situaciją dėl skirtingų adresų. Kartografijoje buvusios savininkės Z. G. turėtos žemėvaldos ribos pažymėtos skaičiais 1-9. Išnagrinėjus kartografinę medžiagą, nustatyta, kad buvusios savininkės Z. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyta 1,06 ha žemė (duomenys neskelbtini) patenka į Mykolo Riomerio universiteto panaudos teise valdomą 3,8099 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) ir į Lietuvos centrinio valstybės archyvo panaudos teise valdomą 0,7535 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Vilniaus mieste, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Be to, pažymi, kad nustatyti, ar žemė yra laisva (neužstatyta), yra priskirta būtent savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai. Apie, tai, jog savininkės Z. G. turėta žemė priskiriama valstybės išperkamai, pareiškėjas buvo informuotas jam su Vilniaus miesto skyriaus 2011-07-12 raštu Nr. 49SJ-479 pateikiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-06-09 atsakymą, kurį pareiškėjas turėjo teisę skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas klaidingai savo situacijai pritaiko teisinį reglamentavimą ir nepagrįstai remiasi jo skunde pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Vilniaus miesto valdybos 1993-03-23 potvarkiu Nr. 1757V pareiškėjui neatlygintinai suteiktas 0,2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepatenka į buvusio savininko žemėvaldos ribas, t. y. minėtu potvarkiu suteiktas žemės sklypas nepatenka į buvusios savininkės turėtos žemės vietą, tuo tarpu nuosavybės teisių atkūrimas natūra yra nuosavybės teisių atkūrimas turėtoje vietoje. Taigi pareiškėjui kartą jau buvo suteiktas žemės sklypas „per plotą“, todėl pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1237-(14.49.2.) patvirtintoje Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilėje yra įrašytas Nr. 3992 lygiaverčiam žemės sklypui gauti pagal pirminio prašymo padavimo datą - 1991-10-11. Pažymi, kad minėta eilė priėmussprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams yra keičiama, todėl tai iš esmės ta pati eilė apie kurią kalbėta NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-07-12 rašte, kur buvo nurodyta, kad pareiškėjas į eilę yra įrašytas Nr. 4175 lygiaverčiam žemės sklypui gauti. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad pareiškėjas A. G. nepagrįstai prašo jį įtraukti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, kadangi, kaip minėta, jis yra įtrauktas į šią eilę, tačiau ne žemės sklypui „per plotą“, o lygiaverčiam žemės sklypui gauti. Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo išreikšti yra naikinamieji. Pareiškėjo 2015-02-09 prašymas parengti išvadą gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą pateiktas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu, t. y. iki 2015-03-01. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dar kartą pateikus informaciją, apie laisvą (neužstatytą) žemę ir / ar pateikus informaciją, kad pirmiau paminėtos buvusios savininkės turėtos žemės valdos vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, Vilniaus miesto skyrius galės parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią A. G. turės teisę gauti lygiavertį turėtajam miško žemės plotą jo 2015-02-09 prašyme nurodytose Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovėse.

Trečiasis asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (b.l.62-64), kuriuo prašo skundą nagrinėti atsižvelgiant į trečiojo asmens atsiliepime išdėstytą informaciją. Nurodoma, jog 2011-02-07 buvo gautas 2011-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 49SDP-15. Vienas iš minėtame rašte nurodytų prašymų buvo - „nustatyti, ar ši žemė (t. y. Z. G. priklausęs 1,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama“. Į šį raštą Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė 2011-06-09 raštu Nr. A51-19493(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodė, jog Z. G. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini), nurodytas kartografiniame plane, priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Mykolo Romerio universiteto valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į Lietuvos centrinio valstybės archyvo panaudos sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasiūlė nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimą spręsti kitais, teisės aktuose nustatytais, būdais.

Pareiškėjas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b.l. 112-113, 114).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė D. V. prašė skundą atmesti palaikydama atsiliepime nurodytus argumentus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė A. A. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus m. skyrius atsiliepimo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 112-113).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-19 sprendimo (b.l. 37-40) pagrįstumo ir teisėtumo.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad Pareiškėjas 1991-10-11 prašyme išreiškė valią atkurti nuosavybes teises į buvusios savininkės Z. G. iki 1940 m. turėtą žemę Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) (b. l. 76). VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-05-21 Pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.444 patvirtina, jog Pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0600 ha buvusios savininkės Z. G. nuosavybės teise valdytos žemės, esančios Vilniaus apskrities Vilniaus miesto, (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1993-09-23 potvarkiu Nr.1757V Pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,2000 ha žemės sklypą, esantį ties namu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodant, jog nuosavybės teises į 0,3300 ha žemės – bus atkurtos vėliau (b. l. 71). 2002-11-21 Prašymu pareiškėjas išreiškė valią prašydamas 0,3300 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, grąžinti natūra (duomenys neskelbtini) (b.l. 42).

2011-01-21 buvusios savininkės Z. G. nuosavybės teise valdytos žemės sklypas buvo kartografuotas ir sudarytas sklypo ribų nustatymo aktas Nr.R17-275 (b.l. 79-84). Siekdamas nustatyti, ar žemė, į kurią nuosavybės teises siekia atkurti Pareiškėjas, nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžintina, atsakovas 2011-02-02 kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją (b.l.85), kuri 2011-06-09 rašte Nr. A51-19493(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog Z. G. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini), nurodytas kartografiniame plane, priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Mykolo Romerio universiteto valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į Lietuvos centrinio valstybės archyvo panaudos sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pasiūlė nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės gražinimo klausimą spręsti kitais, teisės aktuose nustatytais, būdais (b.l. 46). Apie, tai, jog savininkės Z. G. turėta žemė priskiriama valstybės išperkamai, atsakovas Pareiškėją informavo NŽT Vilniaus skyriaus 2011-07-12 raštu Nr. 49SJ-479, kartu pateikdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-06-09 raštą ir nurodydamas, jog tuo atveju, jei savivaldybės atsakymas Pareiškėjo netenkina, jį galima skųsti LR ABTĮ nustatyta tvarka (b.l.43-45). Byloje nėra duomenų, jog šį savivaldybės raštą Pareiškėjas būtų skundęs.

NŽT Vilniaus m. skyrius, vykdydamas atsakovo pavedimą, kuriuos siekiama paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą Vilniaus mieste, 2014-08-01 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-246 papildomai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pateiktų informaciją apie galimybę suprojektuoti natūra grąžintiną laisvą (neužstatytą) žemės sklypą, kuris pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3-6, 12-14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirtas valstybės išperkamai žemei, siekiant grąžinti natūra pretendentams įbuvusios savininkės Z. G. iki 1940 m. turėtą žemę (b.l.88).

2014-10-15 raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1378 NŽT Vilniaus m. skyrius Pareiškėją informavo apie 2014-11-01 įsigaliojusius Atkūrimo įstatymo pakeitimus, kuriais įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, būdas - atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Nurodė, jog piliečiai iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo (b.l. 89). 2015-02-09 NŽT Vilniaus skyriui pateiktame prašyme Pareiškėjas išreiškė valią dėl atlyginimo būdo, prašydamas parengti išvadą gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (b.l. 101).

2015-05-20 Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą, kuriuo nuosavybės teises į 0,3300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašė atkurti natūra, o NŽT Vilniaus skyriui 2015-02-09 pateiktą prašymą laikyti negaliojančiu. Prašyme nurodė, jog Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2011-06-09 rašte, kuriuo vadovavosi NŽT Vilniaus skyrius, minima, jog valstybės išperkamai žemei priskirtas žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) (b.l.90-91). Šioje byloje ginčijamame 2015-06-19 sprendime Nr. 1SS-1582-(7.5.) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (b.l. 37-40) atsakovas nurodė, jog reikalavimas NŽT Vilniaus skyriui 2015-02-09 pateiktą prašymą laikyti negaliojančiu negali būti patenkintinas, nes pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius aktus NŽT nėra suteikta teisė keisti piliečio išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjui proceso eigą, konstatuoja, kad atsakovas tinkamai vykdė įstatyme numatytas funkcijas, neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti Pareiškėjo prašomus veiksmus, nėra.

Kaip minėta, Pareiškėjas 2002-11-21 prašyme išreiškė valią atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, <...> išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Taigi buvusio savininko turėta žemė grąžinama natūra, jei pilietis to pageidauja ir jei žemė nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Tokia teisės norma įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 34 punkte. Tvarkos 106¹ punkte nustatyta tvarka, kuria privaloma vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje.

Nesutikdamas su NŽT 2015-06-19 sprendimu Pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nebuvo vykdoma tinkamai, nes raštuose buvo nurodyti skirtingi adresai ((duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)), o atsakovas šių esminių duomenų neatitikimų neišsiaiškino. Su šiais Pareiškėjo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau buvo minėta, atsakovas, siekdamas nustatyti ar ginčo žemė (1,0600 ha ploto žemė sklypas, (duomenys neskelbtini)) nėra užimta, kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją kartu su raštu (b.l. 85) pateikdamas kartografinę medžiagą, kurioje grafiškai pavaizduotas 1,0600 ha ginčo sklypas, į kurio dalį Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises (b.l. 80-82). Atsakydama į paklausimą savivaldybė nurodė, jog kartografiniame plane nurodytas sklypas (esantis ties (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Mykolo Romerio universiteto valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į Lietuvos centrinio valstybės archyvo panaudos sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčijamame 2015-06-19 rašte atsakovas Pareiškėjui pateikė dar išsamesnę informaciją ir paaiškino, jog ginčo žemė sklypas patenka į Mykolo Riomerio universiteto panaudos teise valdomą 3,8099 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvos centrinio valstybės archyvo panaudos teise valdomą 0,7535 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nurodydamas dabartinius sklypų adresus. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašai ir grafinis sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) vaizdas, patvirtina šias atsakovo ginčijame sprendime nurodytas aplinkybes, jog ginčo žemė yra priskirta valstybės išperkamai (b.l. 102-106, 107-109).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog nustatyti, ar žemė yra laisva (neužstatyta), yra priskirta būtent savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – NŽT ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. <...>NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Todėl NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama (2015 m. vasario 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015; 2015-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-597-525/2015 ir kt.).Atsakovas Pareiškėjui pateikė Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2011-06-09 raštą, kuriame nurodyta, jog ginčo žemė priskiriama valstybės išperkamai ir išaiškino galimybes šį raštą skųsti. Byloje nėra duomenų, jog šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas būtų nuginčytas ar šiuo metu ginčijamas.

Nesutikdamas su ginčijamu atsakovo sprendime skunde Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Vilniaus miesto valdybos 1993-03-23 potvarkis Nr. 1757V pareiškėjui neatlygintinai suteikti 0,2 ha ploto žemės sklypą, turi būti vertinamas kaip sprendimas atkurti nuosavybės teises natūra, todėl tuo atveju, jei žemė priskirta valstybės išperkamai, jis turi teisę gauti naują žemės sklypą individualiai statybai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai. Atsižvelgiant į šį Konstitucinio Teismo nutarimą buvo pakeista Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija, įsigaliojo nuo 2002 m. balandžio 19 d.), kuria galiojęs teisinis reguliavimas buvo papildytas nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).

Aiškindamas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas nurodė, jog lyginant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 įsigaliojimo, ir pakeistą šios redakcijos įstatymu, matyti, kad iš esmės pasikeitė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdo „perduodant neatlygintinai nuosavybėn“ turinys. Iki 2002 m. balandžio 19 d. galiojusios redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – perdavimas žemės neatlygintinai nuosavybėn (0,20 ha Vilniuje), < kuris > buvo siejamas su sąlyga – gyvenamųjų namų ar kitų statinių naudojamoje žemėje turėjimu <...> turi būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atkūrimas į miesto žemę natūra, o ne kaip perdavimas neatlygintinai nuosavybėn, pagal nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusios Atkūrimo įstatymo5 straipsnio 2 dalies 1 punkto < nuostatas >. < Todėl tais atvejais, kai > yra nustatytas pagrindas nuosavybės teisių atkūrimą perduodant pareiškėjui naudojamą <...> namų valdos žemės sklypą <...> vertinti kaip nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir šiais atvejais Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytas teisinis reguliavimas nėra taikomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1017/2010, 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-395/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-10-21 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A-858-1216/2013, pažymėjo, kad „toks aiškinimas yra aktualus tik tais atvejais, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos buvusiose žemėvaldos ribose <...> ir šios aplinkybės, atsižvelgiant į nurodytus Atkūrimo įstatymo pakeitimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sudarė pagrindą nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę pareiškėjams buvusios žemėnaudos ribose, prilyginti nuosavybės teisių atkūrimui, kai žemė grąžinama natūra. Tačiau šiuo atveju <...> žemė pareiškėjams<...> buvo suteikta ne buvusios žemėvaldos ribose ir atitinkamai šiuo atveju nėra pagrindo daryti analogiškų išvadų.“

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1993-09-23 potvarkiu Nr. 1757V Pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,2000 ha žemės sklypą, esantį ties namu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Skunde Pareiškėjas nurodo, jog jam perduotas 0,20 ha žemės plotas yra nuosavybės teise turėtos žemės vietoje. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais Pareiškėjo teiginiais nesutinka. Byloje esantys įrodymai šių Pareiškėjo teiginių nepatvirtina. Iš byloje esančios ištraukos iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų (Ml:1000) matyti, kad į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės Z. G. turėtos žemėvaldos ribas sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) nepatenka (b.l. 107,80). Pareiškėjui 1993-09-23 suteiktas sklypas ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) yra kitu adresu, nei ginčo žemės sklypas. Kaip matyti iš bylos duomenų buvusios savininkės žemėvaldos ribose jokie sklypai nėra suteikti, nes buvęs sklypas patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1237-(14.49.2.) patvirtintoje Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-­06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilėje yra įrašytas Nr. 3992 lygiaverčiam žemės sklypui gauti pagal pirminio prašymo padavimo datą - 1991-10-11. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti nuosavybės teisų atkūrimo klausimą ir priimti naują sprendimą - vykdyti nuosavybės teisų atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, nepagrįstas, kadangi pareiškėjui toks sklypas jau buvo suteiktas. Kadangi Pareiškėjui nuosavybės teisės suteikiant 0,20 ha žemė sklypą buvo atkurtos ne žemės savininkės iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, pareiškėjo situacija neatitinka sąlygų, kai asmeniui neatlygintinai perduota žemė jo turėtoje vietoje pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio galiojusio iki 2002 m. balandžio 19 d. nuostatas, turi būti vertinama kaip žemės grąžinimas natūra pagal minėtos teisės nuostatas įsigaliojusias po 2002 m. balandžio 19 d.

Trečiuoju skundo argumentu Pareiškėjas nurodo, jog 2015-05-20 prašymu atsakovas buvo informuotas apie jo valios dėl teisių atkūrimo būdo pasikeitimą ir pageidavimą 2015-02-09 pateiktą prašymą laikyti negaliojančiu, todėl turėjo šiuo prašymu vadovautis.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (redakcija įsigaliojusi 2014-11-01) numato, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti,kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas iki 2003 m. balandžio 1 d. (2002-11-21 prašyme) yra išreiškęs valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, pasirinktas būdas ? atkurti nuosavybės teises natūra. 2015-02-09 prašyme Pareiškėjas išreiškė valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, prašydamas parengti išvadą gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (b.l. 101).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-492-2501/2013 nurodoma, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje numatyti terminai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo yra naikinamieji, asmenys, nerealizavę teisių per šiuos terminus, vėliau jų įgyvendinti negali. Piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, galimybė keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir atlyginimo būdo remiantis aukščiau aptartais principais yra aiškinama ir kitose panašiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-1375-13).

Pareiškėjo 2015-02-09 prašymas dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, pareikštas iki 2015-03-01 naikinamojo termino, po kurio prašymo keitimas nėra galimas. Kadangi 2015-05-20 prašyme Pareiškėjo išreikštas pageidavimas 2015-02-09 pateiktą prašymą laikyti negaliojančiu pateiktas po Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodymo naikinamojo termino (po 2015-03-01), atsakovas ginčijame sprendime pagrįstai nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dar kartą pateikus informaciją, apie laisvą (neužstatytą) žemę ir / ar pateikus informaciją, kad pirmiau paminėtos buvusios savininkės turėtos žemės valdos vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, atsakovas galės parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią Pareiškėjas turės teisę gauti lygiavertį turėtajam miško žemės plotą jo 2015-02-09 prašyme nurodytose Vilniaus rajono savivaldybės vietovėse.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas ginčo santykius reguliuojančias teisės normas aiškino teisingai bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo A. G. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.