Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-02-17 · Administracinė byla Nr. eI3-1751-402/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-17
Bylos Nr.
eI3-1751-402/2025
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00811-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Birštono savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1751-402/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00811-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 17 d.Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjai J. J.,atsakovės Birštono savivaldybės administracijos atstovėms J. T. ir advokatei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Birštono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su 2024 m. birželio 7 d. patikslintu skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Birštono savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo G. Ž. parengtą ir pasirašytą 2024 m. balandžio 12 d. Įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadą Nr. (10.15.)-VTI-060;

2) panaikinti 2024 m. balandžio 11 d. Tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. (10.15.)-VTI-059 (toliau – Motyvuotas siūlymas);

3) įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai atlikti pareiškėjos J. J. 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimą.

Pareiškėja skunde nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nuo 2021 m. liepos 21 d. eina Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas. 2024 m. kovo 15 d. per valstybės tarnautojų sistemą pareiškėja gavo el. laišką, kuriuo buvo informuota, kad jos tiesioginė vadovė – Birštono savivaldybės administracijos direktorė J. T. – atliko pareiškėjos 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimą ir pateikė Motyvuotą siūlymą. Pareiškėja susipažino su minėtu Motyvuotu siūlymu 2024 m. kovo 19 d., t. y. teisės aktų nustatyta tvarka per 2 darbo dienas nuo Motyvuoto siūlymo pateikimo dienos, jos tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėja, nesutikdama su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos įvertinimu bei tuo, kad buvo pažeistos vertinimo procedūros ir jų atlikimo terminai, 2024 m. kovo 26 d. prašymu „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo“ kreipėsi į Birštono savivaldybės administracijos direktorę, prašydama, kad, vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 46 punktu, būtų įvertintas jos 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. vasario 1 d. turėjo nedarbingumą, o iškart po nedarbingumo jos prašymu nuo 2024 m. vasario 2 d. iki vasario 15 d. jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Dėl šių priežasčių pareiškėjos 2023 m. veiklos vertinimas turėjo būti atliktas vadovaujantis Aprašo 8 punktu, t. y. per 5 d. d. nuo šių objektyvių priežasčių išnykimo dienos. Pasibaigus laikino nedarbingumo ir kasmetinių atostogų laikotarpiui, pareiškėja per 5 d. d. užpildė ir 2024 m. vasario 23 d. pateikė tiesioginiam vadovui Motyvuoto siūlymo formą, užpildytą pagal Aprašo 7.1–7.4 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir Aprašo 7.3 papunktyje nurodytą formą. Gavęs pareiškėjos užpildytą Motyvuoto siūlymo formą, tiesioginis vadovas privalėjo atlikti veiklos vertinimą iki 2024 m. kovo 1 d., tačiau pareiškėjos veiklos vertinimas buvo atliktas ne per 5 d. d. nuo Motyvuoto siūlymo pateikimo, bet net po 15 d. d., t. y. tik 2024 m. kovo 15 d. Vadinasi, Motyvuotas siūlymas pareiškėjai buvo pateiktas dviem savaitėmis vėliau, nei nustatyta teisės aktuose.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad jos 2023 m. veiklos vertinimas yra atliktas neobjektyviai, šališkai, įvertinimas „gerai“ yra visiškai nepagrįstas. Savo 2024 m. kovo 26 d. prašyme pareiškėja nurodo, kad jai nėra žinomi tokio įvertinimo motyvai ir argumentai, su pareiškėja jos tiesioginė vadovė neaptarė jos vadovaujamo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tikslų, uždavinių per 2023 m., pasiekimo būklės, funkcijų įvykdymo, veiklos užduočių įvykdymo, taip pat ir papildomų darbų atlikimo, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikacinių gebėjimų panaudojimo atliekant funkcijas. Ši aplinkybė rodo, kad nebuvo labai svarbios vertinimo procedūros dalies, kurios nesilaikymas pažeidžia valstybės tarnautojų vertinimo teisinį reglamentavimą.

Motyvuoto siūlymo II skyriuje „Pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimas“ tiesioginis vadovas nurodė, kad „Užduotys įvykdytos pagal vertinimo rodiklius“, ir atliktas užduotis įvertino 2 balais. Tai neatitinka realios užduočių įvykdymo būklės ir visiškai neaišku bei nesuprantama, kodėl tiesioginis vadovas taip įvertino užduočių atlikimą. Iš pareiškėjos pateiktos ir tiesioginiam vadovui žinomos informacijos apie užduočių atlikimo būklę aiškiai matyti, kad trečioji užduotis yra gerokai viršyta, t. y. vietoje numatytų parengti 4 norminių teisės aktų, per ataskaitinį laikotarpį pareiškėjos vadovaujamas Savivaldybės administracijos padalinys – Švietimo, kultūros ir sporto skyrius – per 2023 m. parengė net 14 norminių teisės aktų, kurie buvo priimti ir patvirtinti arba Savivaldybės tarybos sprendimais, arba Birštono savivaldybės administracijos direktorės (toliau – Administracijos direktorė) įsakymais. Vadinasi, užduotis yra ne tik atlikta, bet ir stipriai viršyta.

Viršyta yra ir pirmoji užduotis. Pareiškėja, vykdydama užduotį, pagal poreikį koregavo, tikslino bei pagal ekspertų išvadas papildė visus būtinus programos „Tūkstantmečio mokyklos“ dokumentus. Dėl kokybiškai parengtų dokumentų Birštono savivaldybė buvo atrinkta ir pateko į I-ąjį „Tūkstantmečio mokyklų“ programos etapą bei gavo šios programos finansavimą ir programa sėkmingai pradėta įgyvendinti. Paaiškėjus, kad Birštono savivaldybės pažangos planas buvo teigiamai įvertintas ir Birštono savivaldybė pateko į I-ą programos etapą, vadovaujantis Administracijos direktorės 2023 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. (6.4.E.)-AVE-137 „Dėl projekto „Tūkstantmečio mokyklos I“ įgyvendinimo administravimo“, pareiškėja buvo paskirta programos administratore. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad dvi užduotys iš trijų yra ne tik įvykdytos, bet ir viršytos, įvertinimo balas turėjo būti ne 2, o 3.

Tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo III skyriuje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ pateiktas vertinimas taip pat yra neobjektyvus ir nepagrįstas. Vertinimo kriterijus „Veiksmingumas (vertinamosios veiklos (proceso) realizavimas tinkamu būdu, panaudojant turimus išteklius ir laikantis nustatytos tvarkos)“ tiesioginio vadovo įvertintas 2 balais ir įrašytas komentaras: „Ne visada laikomasi nustatytos tvarkos, dokumentų parengimo terminų. Netinkama ir nepakankama komunikacija su skyriaus darbuotojais, dėl to nepakankamai veiksmingai vykdomos skyriaus funkcijos.“ Pareiškėjos vadovaujamas skyrius 2023 m. pasiekė visus skyriui iškeltus tikslus ir uždavinius, vykdė ir įvykdė visas nustatytas funkcijas. Vykdydama savo funkcijas, pareiškėja laikosi teisės aktais reglamentuotų reikalavimų, ypatingą dėmesį skiria teisės akto kokybei ir turiniui. Pareiškėja ne tik įvykdė ir viršijo nustatytas užduotis, bet atliko daug papildomų darbų (funkcijų).

Vertinimo kriterijus „Rezultatyvumas, tinkamumas (vertinamosios veiklos indėlio ir (arba) rezultato adekvatumas numatytiems tikslams)“ tiesioginio vadovo įvertintas pačiu žemiausiu balu – 1, įrašytas komentaras: „Nustatytos funkcijos, užduotys, pavedimai vykdomi nepanaudojant visų reikiamų ir turimų resursų, žinių ir kvalifikacinių gebėjimų.“ Komentaras visiškai neatitinka vertinimo kriterijaus turinio. Iš šio įrašo pareiškėjai neaišku, kokių turimų resursų, žinių ir kvalifikacinių gebėjimų atlikdama savo funkcijas ji nepanaudoja. Rezultatyvumas – gebėjimas pasiekti tam tikrų rezultatų. Pareiškėja įvykdė ir viršijo užduotis, atliko papildomus darbus ir funkcijas, kurių atlikti jai net nepriklauso. Pareiškėja pasiekė suplanuotus rezultatus, jos veikla buvo rezultatyvi, todėl jos rezultatyvumo įvertinimas tik 1 balu yra visiškai nepagrįstas, neobjektyvus ir nesuprantamas.

Vertinimo kriterijus „Turimų žinių, gebėjimų ir įgūdžių panaudojimas, atliekant funkcijas ir siekiant rezultatų“ tiesioginio vadovo įvertintas 2 balais ir įrašytas komentaras: „Neoptimalus turimų žinių, gebėjimų ir įgūdžių panaudojimas, vykdant funkcijas, užduotis, pavedimus.“ Pareiškėja, siekdama įvykdyti jai iškeltas užduotis bei atlikdama pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tikslingai ir kompetentingai naudojo ir panaudojo turimas žinias, gebėjimus ir įgūdžius. Dėl pareiškėjos žinių, gebėjimų ir įgūdžių Birštono savivaldybė pateko į „Tūkstantmečio mokyklų“ programos I-ąjį etapą, į kurį pateko tik 22 savivaldybės, t. y. tik vienas trečdalis savivaldybių.

IV skyriaus „Kvalifikacijos vertinimo rezultatai“ bendras įvertinimo balas yra 3. Nežiūrint į tai, kad bendras balas ją tenkina, tačiau atskirų vertinimo kriterijų vertinimo balai ir tiesioginio vadovo įrašyti nepagrįsti komentarai pareiškėją stebina, menkina jos profesinę kvalifikaciją ir jos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Pareiškėjos nuomone, jos tiesioginė vadovė, Administracijos direktorė, ne tik neobjektyviai ir šališkai įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą, bet ir matomas akivaizdus siekis sumenkinti pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, dalykinę reputaciją. Nepagrįstai kuriamas įspūdis, kad pareiškėja netinkamai, neatsakingai vykdo valstybės tarnautojo pareigas.

Pareiškėjai elektroniniu paštu 2024 m. balandžio 10 d. 13.38 val. iš Ūkio, turto ir kaimo reikalų skyriaus vedėjo G. Ž. tarnybinio el. pašto buvo išsiųstas laiškas, informuojantis, kad Administracijos direktorės 2024 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. AP-028 „Dėl pavedimo G. Ž.“ jam pavesta išnagrinėti J. J. 2024 m. kovo 26 d. prašymą ir įvertinti J. J. tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą. Pareiškėja šį el. laišką perskaitė tik 2024 m. balandžio 11 d. 13.11 val., kadangi 2024 m. balandžio 10 d. nuo 13.00 iki 17.00 val. dalyvavo komiteto posėdyje, o 2024 m. balandžio 11 d. nuo 9.00 iki 11.30 val. dalyvavo Savivaldybės tarybos posėdyje. Taigi, susipažinti su atsiųsta informacija galėjo tik pasibaigus šiam posėdžiui, t. y. 2024 m. balandžio 11 d. po pietų pertraukos. Atsižvelgiant į tai, pasiruošti pokalbiui ji turėjo vos dvi valandas.

Pareiškėjos nuomone, įgaliotas asmuo G. Ž. akivaizdžiai buvo šališkas. Pokalbis dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo bei pagrįstumo buvo panašus į pamokomąjį pokalbį apie tai, kaip reikia rengti užduotis, ką reikia daryti, kad jos būtų įvykdytos. Tai nebuvo pokalbis apie įvertintą užduočių atlikimo būklę, pasiektus rezultatus ir tiesioginio vadovo pateikto Motyvuoto siūlymo ir įvertinimo objektyvumą bei pagrįstumą. Nesuprantama, kodėl dėl netinkamai suformuluotų užduočių priekaištai buvo reiškiami pareiškėjai, juk už galutinį užduočių variantą yra atsakingas tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas, jis suformuluoja užduotis, kurias turės atlikti valstybės tarnautojas. Pareiškėja mano, kad posėdyje dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros tiesioginė vadovė neturėjo dalyvauti dėl neabejotino šališkumo, nes ji yra suinteresuota ginti savo surašytą išvadą, kuri yra įgalioto asmens nagrinėjimo dalykas. Tiesioginė pareiškėjos vadovė, nagrinėjamu atveju, neabejotinai darė įtaką įgaliotam asmeniui, nuolat komentavo, kišosi į pokalbį, teikė savo nuomonę ir demonstravo atitinkamą nusiteikimą pareiškėjos atžvilgiu. Aprašo 49 punkte reglamentuota, kad, jeigu paaiškėja, kad yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens arba jo įgalioto asmens nešališkumo, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo turi nusišalinti. Administracijos direktorė tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą atlikti įgaliojo kitą asmenį, tačiau visą laiką dalyvavo pokalbyje ir nuo jo nenusišalino, nors savo dalyvavimu darė spaudimą tiek pareiškėjai, tiek įgaliotam asmeniui.

Pažymėtina tai, kad didžioji dalis pareiškėjos vadovaujamo skyriaus kuruojamų įstaigų organizuojamų renginių vyksta po darbo valandų, t. y. šiokiadieniais po 17 val. arba savaitgaliais. Per savo darbo Birštono savivaldybės administracijoje laiką pareiškėja nė karto nėra gavusi įgaliojimo / pavedimo dalyvauti kuruojamų įstaigų renginiuose ir atstovauti juose Savivaldybės administracijai. Be įgaliojimo / pavedimo dalyvauti renginiuose ir atstovauti įstaigai ne darbo metu pareiškėja neturi nei įgaliojimų, nei teisės. Jei renginiuose pagal pavedimu suteikus atitinkamus įgaliojimus dalyvaujama ne darbo valandomis, t. y. po darbo valandų arba savaitgaliais, tuomet už šį darbą turi būti apmokama arba kompensuojama kitais būdais (pvz., suteikiant laisvą dieną). Dalyvavimas renginiuose ir atstovavimas įstaigai, t. y. Skyriaus nuostatuose numatytos funkcijos vykdymas be suteiktų atitinkamų įgaliojimų, būtų darbo drausmės pažeidimas ir įgaliojimų viršijimas, o dalyvavimas renginyje pagal asmeninį apsisprendimą laisvu nuo darbo metu negali ir neturi būti laikomas darbo funkcijų vykdymu. Vadinasi, pareiškėjos veikla laisvalaikio, poilsio metu taip pat neturi būti vertinama ir vertinant jos tarnybinę veiklą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (5 dalis). VTĮ 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu. Pagal VTĮ 18 straipsnio 13 dalį, valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį (jo įgaliotą asmenį) prašydamas įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą. Pareiškėja 2024 m. kovo 26 d. prašymu tai ir padarė. Įgaliotas asmuo tik formaliai peržiūrėjo tiesioginio vadovo nepagrįstais komentarais papildytą pareiškėjos pateiktą Motyvuotą siūlymą ir nesigilino, ar pagrįstai ir motyvuotai tiesioginis vadovas pareiškėjos veiklą įvertino „gerai“.

Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjai teisines pasekmes sukelia ir taip pat yra skundžiama Birštono savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo G. Ž. parengta ir pasirašyta 2024 m. balandžio 12 d. Įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvada Nr. (10.15.)-VTI-060.

Atsiliepimas

Atsakovė ir jos atstovės teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja nuo 2021 m. liepos 21 d. eina Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas ir yra karjeros valstybės tarnautoja. Pareiškėją į darbą priimantis asmuo yra Administracijos direktorius ir pareiškėja yra tiesiogiai jam pavaldi. Pareiškėjos vertinimą atliko Birštono savivaldybės administracijos direktorė J. T.. Kadangi pareiškėja buvo nedarbinga nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. vasario 1 d., o nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 15 d. pareiškėjai buvo suteiktos kasmetinės atostogos, tai pareiškėjos vertinimo procedūra buvo pradėta 2024 m. vasario 23 d.

2024 m. vasario 23 d. pareiškėja užpildė vertinamąją dalį ir pateikė Administracijos direktorei Motyvuoto siūlymo formą. 2024 m. vasario 26 d., jau kitą darbo dieną, Administracijos direktorė užpildė tiesioginio vadovo vertinimo dalį ir Motyvuoto siūlymo formą pateikė pareiškėjai susipažinti. Tą pačią dieną Motyvuoto siūlymo forma grąžinta vadovui dėl klaidos taisymo (Administracijos direktorė, pildydama elektroninę formą, padarė techninę klaidą, dėl kurios reikėjo atlikti pataisymus, o tai užtruko). 2024 m. kovo 15 d. Administracijos direktorė užpildė tiesioginio vadovo vertinimo dalį ir Motyvuoto siūlymo formą pateikė pareiškėjai susipažinti. 2024 m. kovo 19 d. pareiškėja susipažino su Motyvuoto siūlymo forma ir nesutiko su tarnybinės veiklos vertinimu.

Pokalbis dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo Administracijos direktorės ir pareiškėjos susitarimu įvyko 2024 m. kovo 12 d. (Aprašo 47 punktas). Pareiškėjos argumentas, kad jos vertinimas turėjo būti atliktas per 5 d. d., kaip numatyta Aprašo 8 punkte, o atliktas po 15 d. d., neturėjo jokios įtakos pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo rezultatams, tad ši aplinkybė neturėtų būti laikoma esminiu tarnybinės veiklos vertinimo trūkumu.

Administracijos direktorė įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą „gerai“. Toks įvertinimas pagal Aprašo 3.2 papunktį reiškia, kad 2023 metų tarnybinė veikla įvertinta kaip „atitinkanti lūkesčius“ arba „iš dalies atitinkanti lūkesčius“.

Administracijos direktorė susitiko su darbuotoja, įvyko pokalbis, kurio metu aptarta darbuotojos tarnybinė veikla. Be to, vadovas visus darbo metus betarpiškai bendravo su pareiškėja, domėjosi skyriaus veikla, pasirašydavo skyriaus darbuotojų parengtus dokumentus, todėl vadovui užteko informacijos darbuotojo tarnybinei veiklai įvertinti ir jis užpildė tiesioginio vadovo vertinimo dalį, Motyvuoto siūlymo formą vadovaudamasis turima informacija ir pokalbio rezultatais. Apraše, galiojusiame iki 2023 m. gruodžio 20 d., reglamentuota, kad valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų sausio 15 d. pasiūlo einamųjų metų užduotis (pildo Motyvuoto siūlymo I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Einamųjų metų užduotys ir pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai“) (6.4 papunktis); pasiūlo tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius (pildo Motyvuoto siūlymo I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Einamųjų metų užduotys ir pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai“) (6.5 papunktis); pasiūlo riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos (pildo Motyvuoto siūlymo I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Rizika, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos“) (6.6 papunktis).

Pareiškėja 2024 m. pati įvertino jos pasiūlytų ir su vadovu aptartų užduočių 2023 metams, esančių Motyvuoto siūlymo I skyriuje, atlikimo rezultatus bei pateikė vadovui. Pareiškėja pati įvertino 1, 2 ir 3 užduotis ir įrašė rezultatą „įvykdyta“, bet ne „įvykdyta ir viršyta“, o tiesioginis vadovas su tuo sutiko. Aprašo 15.2 papunktyje reglamentuota, kad tiesioginis vadovas įrašo pasiektų rezultatų, vykdant tarnybinę veiklą, vertinimą, o jeigu jo ir valstybės tarnautojo vertinimai nesutampa, gali įrašyti komentarus. Tiesioginis vadovas neturėjo pagrindo ir prievolės vertinti darbuotojo užduočių įvykdymą „įvykdyta ir viršyta“.

Pareiškėjos skunde išvardyti jos ir skyriaus atlikti darbai yra tiesioginis jos funkcijų, nurodytų Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Administracijos direktorės 2021 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. (6.4.E.)-AVE-00111, vykdymas bei Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktorės 2023 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (6.4.E.)-AVE-008 „Dėl Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“, vykdymas.

Pareiškėjos tarnybinės veiklos negalima būtų vertinti kaip nepriekaištingai atliekamomis funkcijomis, laiku vykdomomis užduotimis. Tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo III skyriuje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ vertinimo kriterijus „Veiksmingumas (vertinamosios veiklos (proceso) realizavimas tinkamu būdu, panaudojant turimus išteklius ir laikantis nustatytos tvarkos)“ įvertintas 2 balais ir įrašytas komentaras: „Ne visada laikomasi nustatytos tvarkos, dokumentų parengimo terminų. Netinkama ir nepakankama komunikacija su skyriaus darbuotojais, dėl to nepakankamai veiksmingai vykdomos skyriaus funkcijos.“ Toks vertinimas yra objektyvus ir pagrįstas. Tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, atliko visapusišką (kompleksišką) pareiškėjos 2023 m. tarnybinės veiklos analizę, t. y. įvertino atliekamas funkcijas bei užduočių, skiriamų darbuotojui, atlikimo terminus ir kokybę.

Birštono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Administracijos direktorės 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. (6.4.E.)-AV-392 „Dėl Birštono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių tvirtinimo“ ir galiojusių iki 2023 m. gruodžio 4 d., 3.2 papunktyje reglamentuota, kad Savivaldybės vadovų ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimai (išskyrus pavedimus parengti atitinkamų Tarybos sprendimo projektus) turi būti įvykdomi per 14 d. d., jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas. Tame pačiame papunktyje nurodyta, kad užduotis pavedama atlikti Tarybos sprendimais, mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ar mero, mero pavaduotojo (pagal kuruojamas veiklos sritis), Savivaldybės administracijos direktoriaus rezoliucijomis (toliau – pavedimai) arba Savivaldybės vadovams, Savivaldybės administracijos direktoriui žodžiu nurodžius. Birštono savivaldybės administracijoje rašytinės užduotys darbuotojui gali būti duodamos per Dokumentų valdymo sistemą (toliau – DVS). Teismui pateiktos DVS užduočių vykdymo istorijų kopijos, iš kurių matyti, kad pareiškėja 2023 m. periodiškai vėlavo atlikti jai skirtas užduotis, prireikė tiesioginio vadovo raginimų, priminimų, pastabų, nors pareiškėja skunde nurodo, kad visos užduotys atliktos, skyriaus darbas vyksta organizuotai ir tikslingai, rengiant dokumentus jai svarbu jų kokybė ir turinys, ji laikosi teisės aktais nustatytų reikalavimų. Akivaizdu, kad tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjos tarnybinę veiklą, įvertino pareiškėjai skirtų užduočių nesavalaikį vykdymą ir tai turėjo įtakos pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo rezultatams. Apie pavėluotą dokumentų rengimą, reikalingus parengti dokumentus, dokumentų taisymą tiesioginis vadovas pareiškėjai sakė pastabas žodžiu arba rašė elektroniniu paštu.

Žemesnės instancijos teismas

Administracijos direktorės 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. AV-371 (Administracijos direktorės 2022 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. (6.4.E.)-AVE-00038 redakcija) patvirtintas Birštono savivaldybės administracijos tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašas. Tiesioginis vadovas, be kita ko, vertino ir kaip pareiškėja laikosi teisės aktais reglamentuotų reikalavimų, o būtent Birštono savivaldybės administracijos tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo 6.1 papunkčio, kuriuo numatytas reikalavimas Savivaldybės administracijos darbuotojui, grįžusiam iš tarnybinės komandiruotės, privalomai per 3 (tris) darbo dienas pateikti Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui raštišką ataskaitą, kuri turi būti patalpinta Valstybės tarnautojų registre (toliau – VATAR) ir Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – VATIS). 2023 m. pareiškėja vyko į komandiruotes Vilniuje (vasario 28 d., balandžio 5 d., gegužės 4 d., birželio 21 d.), Druskininkuose (birželio 15–16 d.), Molėtų r. (rugsėjo 19–21 d.), Kaune (spalio 26 d.), tačiau nepateikė ataskaitų.

Pareiškėja skunde mini, kad atliko daug papildomų darbų (funkcijų), vienas iš jų – parengė skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus. Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje yra 4 pareigybės (kartu su skyriaus vedėjo pareigybe). Tačiau pareiškėja nuo pat savo darbo pradžios nėra parengusi nė vienos skyriaus darbuotojų pareigybės.

Tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo kriterijus „Asmeninė motyvacija (iniciatyvumas, naujovių siekimas, polinkis plėsti žinias, profesinis aktyvumas)“ įvertintas 2 balais ir įrašytas komentaras „Nepakankamai rodoma iniciatyva bendradarbiaujant su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, švietimo ir kultūros, sporto įstaigomis, gilinantis į jų veiklos problemas, siūlant problemų sprendimo būdus, dalinantis gauta informacija įvairiuose seminaruose, konferencijose su administracijos ir biudžetinių įstaigų darbuotojais. Nepakankamas profesinis aktyvumas.“ yra pagrįstas ir objektyvus. Skyriaus nuostatų 3 punkte nustatyta, kad Skyriaus paskirtis – vykdyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su švietimo, kultūros ir sporto politikos koordinavimu, nustatytas funkcijas, atlikti Skyriui pavestas švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto veiklos koordinavimo srities valdymo, koordinavimo bei viešojo administravimo funkcijas, dalyvauti formuojant Savivaldybės švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto politiką, prižiūrėti Savivaldybės įstaigų, kuriose organizuojamas vaikų ir suaugusiųjų formalusis, neformalusis švietimas bei vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumas, veiklą. Skyrius kuruoja 8 švietimo, kultūros ir sporto įstaigas. Nuostatų 9.25 papunkčiu nustatyta pareiga skyriui inicijuoti ir organizuoti posėdžius, diskusijas, pasitarimus, susirinkimus įvairiais švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto politikos įgyvendinimo, programų rengimo bei kitos veiklos ir teisės aktų įgyvendinimo klausimais, teikti metodinę pagalbą ir konsultacijas, inicijuoti, bendradarbiauti ir pagal poreikį organizuoti komisijų posėdžius, bendrus pasitarimus su suinteresuotomis institucijomis bei partneriais.

2023 m. Administracijos direktorė, kaip tiesioginė pareiškėjos vadovė, gavo žodinių skyriaus kuruojamų įstaigų vadovų nusiskundimų, kad pareiškėja neorganizuoja posėdžių, pasitarimų arba jų nepakanka, trūksta metodinės pagalbos, dalinimosi seminaruose, mokymuose gauta informacija ir konsultacijų švietimo, kultūros ir sporto politikos klausimais. Paminėtina, kad tokius pasitarimus skyriaus vedėja suorganizavo tik gavusi iš Administracijos direktorės priminimą el. paštu. Taip pat skyriaus darbuotojai dėl įvairių klausimų dažnai kreipėsi į Administracijos direktorę, nes pareiškėja, būdama skyriaus vedėja, neinformavo skyriaus darbuotojų skyriui aktualiais klausimais, vengė aptarti pavedamas užduotis.

Viena iš pareiškėjos pavėluotai atliktų užduočių yra lopšelio-darželio „Vyturėlis“ 2023–2025 m. strateginis planas, kuris turėjo būti patvirtintas 2023 m. pradžioje, o patvirtintas tik 2023 m. pabaigoje. Įstaigos vadovas informavo, kad kelis kartus siuntė strateginio plano projektą pareiškėjai peržiūrėti ir pastaboms teikti, tačiau galutinis sprendimas ir pritarimas plano projektui nebuvo gautas. Įstaigos vadovas 2023–2025 m. strateginio plano projektą 2023 m. spalio 19 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. atsiuntė Administracijos direktorei su prašymu organizuoti plano tvirtinimo procesą. Įstaigos 2023–2025 m. strateginis planas buvo patvirtintas Birštono savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 13 d. potvarkiu Nr. MVE-144. Pažymėtina, kad pareiškėja minimu laikotarpiu nedirbo dėl ligos.

Pareiškėja skunde akcentuoja pasiektus savo darbo rodiklius, t. y. įvykdytas užduotis, kurios sudaro tik dalį vertinimo visumos, pamiršdama esminį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo turinį ir tikslą – įvertinti visapusiškai ir kompleksiškai jos tarnybinę veiklą.

Vadovo atlikta visapusiška (kompleksiška) pareiškėjos 2023 m. tarnybinės veiklos analizė nesudarė pagrindo vertinti šios valstybės tarnautojos gebėjimų kaip išskirtinių, puikios kokybės ir aukštos profesinės kompetencijos, t. y. nerado reikšmingų argumentų vertinti „labai gerai“ („viršijanti lūkesčius“). Daugelis pareiškėjos teiginių apie tai, kad jos įvykdytos užduotys viršija rodiklius, yra tik deklaratyvūs ir niekuo neapgrįsti. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su tiesioginio vadovo atliktu vertinimu, atsižvelgiant į turimą informaciją, nesudaro pagrindo išvadoms, kad tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas neobjektyviai ir (ar) neteisėtai.

Pareiškėja savo skunde iš esmės akcentuoja teisės aktų projektų rengimą, tačiau skyriaus vedėjo veikla nėra orientuota tik į teisės aktų projektų rengimą, tai apima ir skyriaus veiklos organizavimą, komunikavimą, bendradarbiavimą su pavaldžiais darbuotojais, užduočių delegavimą, savalaikį užduočių vykdymą, užduočių kontrolę ir kitas pareiškėjos pareigybės aprašyme bei Skyriaus nuostatuose nustatytas funkcijas.

Šalies argumentai

2024 m. kovo 19 d. pareiškėja susipažino su Motyvuoto siūlymo forma ir nesutiko su jos tarnybinės veiklos vertinimu. Pareiškėja 2024 m. kovo 26 d. prašyme nurodė, kad nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, ir kreipėsi į įstaigos vadovę, kuri yra ir tiesioginė pareiškėjos vadovė, prašydama ištirti jos tiesioginio vadovo atlikto įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą.

Aprašo 49 punktu nustatyta, kad jeigu įstaigos vadovą ar valstybės tarnautoją arba darbuotoją į pareigas priimančio asmens įgaliotas asmuo ir įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimu, tiesioginis vadovas yra tas pats asmuo, Aprašo 46 punkte nurodyto rašytinio kreipimosi nagrinėjimą ir įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą atlieka įstaigos vadovą ar valstybės tarnautoją arba darbuotoją į pareigas priimantis asmuo arba įgalioja šiuos veiksmus atlikti kitą asmenį. Administracijos direktorė 2024 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. AP-028 „Dėl pavedimo G. Ž.“ pavedė išnagrinėti J. J. 2024 m. kovo 26 d. prašymą dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo G. Ž., Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjui. 2024 m. balandžio 10 d Ūkio, turto ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas G. Ž. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad 2024 m. balandžio 11 d. 15.00 val. ji kviečiama į pokalbį, kurio metu bus vertinamas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumas ir pagrįstumas.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde teigia, kad neturėjo laiko pasiruošti pokalbiui, nes laiku neperskaitė jai siųsto elektroninio laiško, kuriuo buvo informuota apie paskirtą pokalbio laiką. Pareiškėja dėl paskirtos pokalbio dienos ir laiko Ūkio, turto ir kaimo reikalų skyriaus vedėjui pretenzijų nepareiškė, neprašė perkelti pokalbio laiko, į pokalbį atvyko, todėl manytina, kad jai laikas tiko. Be kita ko, pareiškėja turėjo galimybę su gautu elektroniniu laišku susipažinti 2024 m. balandžio 10 d., nes ji nedalyvavo nuo 13.00 val. komiteto posėdyje. 2024 m. balandžio 10 d. Birštono savivaldybės tarybos Jaunimo ir socialinių reikalų komiteto posėdis vyko nuo 13.00 iki 15.36 val. Tarybos posėdžių sekretorė iškvietė pareiškėją į komiteto posėdį 14.45 val., todėl pareiškėja realiai galėjo dalyvauti komiteto posėdyje 51 min. Be to, pareiškėja prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, pateikė 2024 m. kovo 26 d., o pokalbis įvyko 2024 m. balandžio 11 d., todėl akivaizdu, kad pareiškėja turėjo laiko tinkamai pasiruošti pokalbiui.

2024 m. balandžio 11 d. Administracijos direktorės įgaliotas G. Ž. atliko pareiškėjos J. J. tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą ir nustatė, kad J. J. veiklą Administracijos direktorė įvertino objektyviai ir pagrįstai.

Aprašo 46 punkte reglamentuota, kad įstaigos vadovą ar valstybės tarnautoją arba darbuotoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į gautą šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą kreipimąsi, per 10 darbo dienų, pasibaigus Aprašo 22 punkte nustatytam įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo kasmetinio tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo terminui, išskyrus Aprašo 8 punkte ir 20 punkto antrojoje pastraipoje nustatytus atvejus, organizuoja pokalbį su įstaigos vadovu ar valstybės tarnautoju arba darbuotoju, nesutinkančiu su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimu, šio įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tiesioginiu vadovu, atlikusiu tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimą, ir prireikus su Viešojo valdymo agentūros deleguotu atstovu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos teiginys, jog tiesioginė vadovė neturėjo dalyvauti posėdyje, yra nepagrįstas.

Aprašu reglamentuojama, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo, vertindamas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos arba veiklos rezultatus, kompetenciją (jeigu buvo atliktas kasmetinis tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimas), taip pat tarnybinės veiklos arba veiklos gerinimo plano (jeigu jis buvo sudarytas) vykdymo rezultatus (51.2 papunktis). Po pokalbio valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo surašo išvadą (Aprašo 5 priedas), kurioje išdėstomas priimtas sprendimas dėl įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo (52 punktas). Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo padaro išvadą, kad įstaigos valstybės tarnautojo tarnybinė veikla arba veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui pavedama atlikti pakartotinį įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimą. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui padarius išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla arba veikla įvertinta objektyviai ir motyvuotai, pavedimai ar nurodymai valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui neteikiami (53 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir komisijos išvados laikytinos vientisu dokumentu, kuris turinio aspektu kiekvienu konkrečiu atveju turi būti teismo vertinamas kaip sudedamoji atitinkamo įsakymo, kuriuo šių išvadų siūlymas yra įgyvendinamas, dalis. Taip pat pripažįstama, kad tiesioginio vadovo vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ar netinkamo elgesio faktai, bet komisijai, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados.

Pagal LVAT praktiką, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus gerai, teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas tiesioginio vadovo užpildytas motyvuotas siūlymas arba vertinimo komisijos išvada, jeigu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo vertinta vertinimo komisijoje (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-248-223/2007, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 12, 2007, p. 103–106; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012, p. 630–631).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja su 2024 m. birželio 7 d. patikslintu skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Birštono savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo G. Ž. parengtą ir pasirašytą 2024 m. balandžio 12 d. įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadą Nr. (10.15.)-VTI-060;

2) panaikinti 2024 m. balandžio 11 d. Motyvuotą siūlymą;

3) įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai atlikti pareiškėjos J. J. 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimą.

Bylos duomenimis, pareiškėja nuo 2021 m. liepos 21 d. eina Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas ir yra karjeros valstybės tarnautoja. Pareiškėją į darbą priimantis asmuo yra Administracijos direktorius ir pareiškėja jam tiesiogiai pavaldi. Pareiškėjos vertinimą atliko Birštono savivaldybės administracijos direktorė J. T..

Pareiškėja buvo nedarbinga nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. vasario 1 d., o nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 15 d. pareiškėjai buvo suteiktos kasmetinės atostogos, todėl pareiškėjos vertinimo procedūra buvo pradėta 2024 m. vasario 23 d. Pareiškėja pateikė byloje Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 6 d. raštą Nr. 9R-1186 „Dėl vertinimo anketos veiksmų duomenų“, kuriame pateikta VATIS fiksuota informacija apie 2024 m. atliktą pareiškėjos 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimą. 2024 m. vasario 23 d. pareiškėja užpildė vertinamąją dalį ir pateikė Administracijos direktorei Motyvuoto siūlymo formą. 2024 m. vasario 26 d., jau kitą darbo dieną, Administracijos direktorė užpildė tiesioginio vadovo vertinimo dalį ir Motyvuoto siūlymo formą pateikė pareiškėjai susipažinti, tačiau 2024 m. vasario 26 d. Motyvuoto siūlymo forma grąžinta vadovui dėl klaidos taisymo. 2024 m. kovo 15 d. Administracijos direktorė užpildė tiesioginio vadovo vertinimo dalį ir Motyvuoto siūlymo formą pateikė pareiškėjai susipažinti. 2024 m. kovo 19 d. pareiškėja susipažino su Motyvuoto siūlymo forma ir nesutiko su tarnybinės veiklos vertinimu. Pokalbis dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo Administracijos direktorės ir pareiškėjos susitarimu įvyko 2024 m. kovo 12 d. (Aprašo 47 punktas).

Administracijos direktorė įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą „gerai“. Toks įvertinimas, kai valstybės tarnautojų 2023 metų tarnybinė veikla VATIS įvertinta „gerai“, atitinka „atitinkanti lūkesčius“ arba „iš dalies atitinkanti lūkesčius“ (Aprašo 3.2 papunktis). Administracijos direktorė susitiko su darbuotoja, įvyko pokalbis, kurio metu aptarta darbuotojos tarnybinė veikla.

Aprašu, galiojusiu iki 2023 m. gruodžio 20 d., reglamentuota, kad valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų sausio 15 d. pasiūlo einamųjų metų užduotis (pildo Motyvuoto siūlymo I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Einamųjų metų užduotys ir pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai“) (6.4 papunktis); pasiūlo tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius (pildo Motyvuoto siūlymo I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Einamųjų metų užduotys ir pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai“) (6.5 papunktis); pasiūlo riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos (pildo Motyvuoto siūlymo I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Rizika, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos“) (6.6 papunktis).

Kaip matyti, pareiškėja 2024 m. pati įvertino jos pasiūlytų ir su vadovu aptartų užduočių 2023 metams, esančių Motyvuoto siūlymo I skyriuje, atlikimo rezultatus bei pateikė vadovui. Pareiškėja pati įvertino 1, 2 ir 3 užduotis ir įrašė rezultatą „įvykdyta“, bet ne „įvykdyta ir viršyta“, o tiesioginis vadovas su tuo sutiko. Aprašo 15.2 papunktyje reglamentuota, kad tiesioginis vadovas įrašo pasiektų rezultatų, vykdant tarnybinę veiklą, vertinimą, o jeigu jo ir valstybės tarnautojo vertinimai nesutampa, gali įrašyti komentarus. Tiesioginis vadovas neturėjo pagrindo ir prievolės vertinti darbuotojo užduočių įvykdymą „įvykdyta ir viršyta“. Pareiškėjos skunde išvardyti jos ir skyriaus atlikti darbai yra tiesioginis jos funkcijų, nurodytų Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Administracijos direktorės 2021 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. (6.4.E.)-AVE-00111, vykdymas bei Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktorės 2023 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (6.4.E.)-AVE-008 „Dėl Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“, vykdymas.

Tiesioginės vadovės Motyvuoto siūlymo III skyriuje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ vertinimo kriterijus „Veiksmingumas (vertinamosios veiklos (proceso) realizavimas tinkamu būdu, panaudojant turimus išteklius ir laikantis nustatytos tvarkos)“ įvertintas 2 balais ir įrašytas komentaras „Ne visada laikomasi nustatytos tvarkos, dokumentų parengimo terminų. Netinkama ir nepakankama komunikacija su skyriaus darbuotojais, dėl to nepakankamai veiksmingai vykdomos skyriaus funkcijos.“ yra objektyvus ir pagrįstas. Tiesioginė vadovė, vertindama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, atliko visapusišką (kompleksišką) pareiškėjos 2023 m. tarnybinės veiklos analizę, taip pat ir atliekamas funkcijas bei užduočių, skiriamų darbuotojui, atlikimo terminus ir kokybę. Birštono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Administracijos direktorės 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. (6.4.E.)-AV-392 „Dėl Birštono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių tvirtinimo“ ir galiojusių iki 2023 m. gruodžio 4 d., 3.2 papunktyje reglamentuota, kad Savivaldybės vadovų ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimai (išskyrus pavedimus parengti atitinkamų Tarybos sprendimo projektus) turi būti įvykdomi per 14 d. d., jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas. Tose pačiose taisyklėse nurodyta, kad užduotis pavedama atlikti Tarybos sprendimais, mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ar mero, mero pavaduotojo (pagal kuruojamas veiklos sritis), Savivaldybes administracijos direktoriaus rezoliucijomis arba Savivaldybės vadovams, Savivaldybės administracijos direktoriui žodžiu nurodžius (3.2 papunktis). Birštono savivaldybės administracijoje rašytinės užduotys darbuotojui gali būti duodamos per DVS. Iš byloje pateiktos DVS užduočių vykdymo istorijų kopijos matyti, kad pareiškėja skunde nurodė, jog visos užduotys atliktos, skyriaus darbas vyksta organizuotai ir tikslingai, rengiant dokumentus pareiškėjai svarbu jų kokybė ir turinys, ji laikosi teisės aktais nustatytų reikalavimų. Tačiau 2023 m. pareiškėja periodiškai vėlavo atlikti jai skirtas užduotis, prireikė tiesioginės vadovės raginimų, priminimų, pastabų. Taigi, tiesioginė vadovė, vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą, įvertino pareiškėjai skirtų užduočių nesavalaikį vykdymą ir tai taip turėjo įtakos pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo rezultatui. Apie dokumentų pavėluotą rengimą, reikalingus parengti dokumentus, dokumentų taisymą, tiesioginė vadovė išdėstė pastabas pareiškėjai žodžiu, taip pat rašė elektroniniu paštu.

Administracijos direktorės 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. AV-371 (Administracijos direktorės 2022 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. (6.4.E.)-AVE-00038 redakcija) patvirtintas Birštono savivaldybės administracijos tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašas. Tiesioginė vadovė vertino ir kaip pareiškėja laikosi teisės aktais reglamentuotų reikalavimų, o būtent Birštono savivaldybės administracijos tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo 6.1 papunkčio, kuriuo numatytas reikalavimas Savivaldybės administracijos darbuotojui, grįžusiam iš tarnybinės komandiruotės, privalomai per 3 (tris) darbo dienas pateikti Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui raštišką ataskaitą, kuri turi būti patalpinta VATARAS ir VATIS. 2023 metais pareiškėja vyko į komandiruotes Vilniuje (vasario 28 d., balandžio 5 d., gegužės 4 d., birželio 21 d.), Druskininkuose (birželio 15–16 d.), Molėtų r. (rugsėjo 19–21 d.), Kaune (spalio 26 d.), tačiau nepateikė ataskaitų.

Pareiškėja skunde teigia, kad atliko daug papildomų darbų (funkcijų), vienas iš jų – parengė skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus. Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje yra 4 pareigybės (kartu su Skyriaus vedėjo pareigybe). Tačiau pareiškėja nuo pat savo darbo pradžios nėra parengusi nė vienos Skyriaus darbuotojų pareigybės.

Tiesioginės vadovės Motyvuoto siūlymo kriterijus „Asmeninė motyvacija (iniciatyvumas, naujovių siekimas, polinkis plėsti žinias, profesinis aktyvumas)“ įvertintas 2 balais ir įrašytas komentaras: „Nepakankamai rodoma iniciatyva bendradarbiaujant su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, švietimo ir kultūros, sporto įstaigomis, gilinantis į jų veiklos problemas, siūlant problemų sprendimo būdus, dalinantis gauta informacija įvairiuose seminaruose, konferencijose su administracijos ir biudžetinių įstaigų darbuotojais. Nepakankamas profesinis aktyvumas.“, kuris, teismo nuomone, yra objektyvus. Skyriaus nuostatų 3 punkte nustatyta Skyriaus paskirtis – vykdyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su švietimo, kultūros ir sporto politikos koordinavimu, nustatytas funkcijas, atlikti Skyriui pavestas švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto veiklos koordinavimo srities valdymo, koordinavimo bei viešojo administravimo funkcijas, dalyvauti formuojant Savivaldybės švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto politiką, prižiūrėti Savivaldybės įstaigų, kuriose organizuojamas vaikų ir suaugusiųjų formalusis, neformalusis švietimas bei vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumas, veiklą. Skyrius kuruoja 8 švietimo, kultūros ir sporto įstaigas. Nuostatų 9.25 papunkčiu nustatyta pareiga skyriui inicijuoti ir organizuoti posėdžius, diskusijas, pasitarimus, susirinkimus įvairiais švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto politikos įgyvendinimo, programų rengimo bei kitos veiklos ir teisės aktų įgyvendinimo klausimais, teikti metodinę pagalbą ir konsultacijas, inicijuoti, bendradarbiauti ir pagal poreikį organizuoti komisijų posėdžius, bendrus pasitarimus su suinteresuotomis institucijomis bei partneriais. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad 2023 m. Administracijos direktorė, kaip tiesioginė pareiškėjos vadovė, gavo žodinių skyriaus kuruojamų įstaigų vadovų nusiskundimų, kad pareiškėja neorganizuoja posėdžių, pasitarimų arba jų nepakanka, kad trūksta metodinės pagalbos, dalinimosi seminaruose, mokymuose gauta informacija ir konsultacijų švietimo, kultūros ir sporto politikos klausimais. Tokius pasitarimus skyriaus vedėja suorganizavo tik gavusi iš Administracijos direktorės priminimą el. paštu. Taip pat skyriaus darbuotojai dėl įvairių klausimų dažnai kreipėsi į Administracijos direktorę, nes pareiškėja, būdama skyriaus vedėja, neinformavo skyriaus darbuotojų skyriui aktualiais klausimais, vengė aptarti pavedamas užduotis.

Atsakovė pažymėjo, jog viena iš pareiškėjos pavėluotai atliktų užduočių yra lopšelio-darželio „Vyturėlis“ 2023–2025 m. strateginis planas, kuris turėjo būti patvirtintas 2023 m. pradžioje, o patvirtintas tik 2023 m. pabaigoje. Įstaigos vadovas informavo, kad kelis kartus siuntė strateginio plano projektą pareiškėjai peržiūrėti ir pastaboms teikti, tačiau galutinis sprendimas ir pritarimas plano projektui nebuvo gautas. Įstaigos vadovas 2023–2025 m. strateginio plano projektą 2023 m. spalio 19 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. atsiuntė Administracijos direktorei su prašymu organizuoti plano tvirtinimo procesą. Įstaigos 2023–2025 m. strateginis planas buvo patvirtintas Birštono savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 13 d. potvarkiu Nr. MVE-144, t. y. tuo metu, kai pareiškėja nedirbo dėl ligos.

Pareiškėja skunde akcentuoja pasiektus savo darbo rodiklius, t. y. įvykdytas užduotis, kurios sudaro tik dalį vertinimo visumos, tačiau esminis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo turinys ir tikslas yra visapusiškai ir kompleksiškai įvertinti jo tarnybinę veiklą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ, Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, kuris buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kiti teisės aktai.

VTĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (18 straipsnio 5 dalis). Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu (18 straipsnio 7 dalis). Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį (jo įgaliotą asmenį) prašydamas įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą (18 straipsnio 13 dalis). Jei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (jo įgaliotas asmuo) padaro išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens (jo įgalioto asmens) išvada dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (18 straipsnio 13 dalis).

VTĮ 18 straipsnio 14 dalimi nustatyta, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Aprašo 3.2 papunkčiu nustatyta, kad 2024 metais vertinant valstybės tarnautojų 2023 metų tarnybinę veiklą, vertinamos valstybės tarnautojams nustatytos 2023 metų užduotys. Valstybės tarnautojų 2023 metų tarnybinė veikla, VATIS įvertinta „labai gerai“, atitinka valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos įvertinimą „viršijanti lūkesčius“, valstybės tarnautojų 2023 metų tarnybinė veikla, VATIS įvertinta „gerai“ – „atitinkanti lūkesčius“ arba „iš dalies atitinkanti lūkesčius“, „nepatenkinamai“ – „neatitinkanti lūkesčių“. Valstybės tarnautojo 2023 metų tarnybinę veiklą VATIS įvertinus „gerai“, tiesioginio vadovo siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu įvertintam valstybės tarnautojui gali būti nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas. Vertinant valstybės tarnautojų 2023 metų tarnybinę veiklą, taikomi VTĮ 18 straipsnio 7–10 dalyse nustatyti tarnybinės veiklos įvertinimo rezultatai. Valstybės tarnautojams tarnybinės veiklos lūkesčiai nustatomi šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo nustatyta tvarka.

Teismas nagrinėjamu atveju padarė išvadą, kad vadovo atlikta visapusiška pareiškėjos 2023 m. tarnybinės veiklos analizė nesudarė pagrindo vertinti pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, gebėjimų kaip išskirtinių, puikios kokybės ir aukščiausios profesinės kompetencijos, t. y. nerado reikšmingų argumentų vertinti pareiškėjos veiklą „labai gerai“ („viršijanti lūkesčius“), kadangi buvo nustatyti pirmiau paminėti trūkumai pareiškėjos tarnybinėje veikloje. Tiesioginė vadovė, kuri betarpiškai bendradarbiauja su pareiškėja ištisus metus, objektyviai vertino pareiškėjos tarnybinę veiklą. Pareiškėja tiek teismo posėdžio metu, tiek ir skunde pabrėžtinai akcentavo, kad jos įvykdytos užduotys viršija rodiklius. Pažymėtina, jog rodiklius užduočių įvykdymui numatyti taipogi reikia objektyviai, atliekant tam tikrą analizę. Jeigu daug metų tam tikri rodikliai viršijami keletą kartų, tai pagrįstai kyla klausimas, ar nustatyti įvykdyti rodikliai nėra dirbtinai sumažinti, kad vėliau juos būtų galima pristatyti kaip įvykdytus smarkiai viršijant. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su tiesioginio vadovo atliktu vertinimu, atsižvelgiant į turimą informaciją, nesudaro pagrindo išvadoms, kad tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas neobjektyviai ir (ar) neteisėtai.

Pareiškėja savo skunde iš esmės akcentuoja teisės aktų projektų rengimą, tačiau skyriaus vedėjo veikla nėra orientuota tik į teisės aktų projektų rengimą, tai apima ir skyriaus veiklos organizavimą, komunikavimą, bendradarbiavimą su pavaldžiais darbuotojais, užduočių delegavimą, savalaikį užduočių vykdymą, užduočių kontrolę ir kitas pareiškėjos pareigybės aprašyme bei Skyriaus nuostatuose nustatytas funkcijas.

2024 m. kovo 19 d. pareiškėja susipažino su Motyvuoto siūlymo forma ir nesutiko su jos tarnybinės veiklos vertinimu. Pareiškėja 2024 m. kovo 26 d. prašyme nurodė, jog nesutinka su tiesioginės vadovės tarnybinės veiklos vertinimu, ir kreipėsi į įstaigos vadovę, kuri yra ir tiesioginė pareiškėjos vadovė, prašydama atlikti jos tiesioginės vadovės atlikto įvertinimo patikrą dėl jo objektyvumo ir pagrįstumo.

Aprašo 49 punkte nustatyta, kad jeigu įstaigos vadovą ar valstybės tarnautoją arba darbuotoją į pareigas priimančio asmens įgaliotas asmuo ir įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimu, tiesioginis vadovas yra tas pats asmuo, Aprašo 46 punkte nurodyto rašytinio kreipimosi nagrinėjimą ir įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą atlieka įstaigos vadovą ar valstybės tarnautoją arba darbuotoją į pareigas priimantis asmuo arba įgalioja šiuos veiksmus atlikti kitą asmenį. Vadovaudamasi šia Aprašo nuostata, Administracijos direktorė 2024 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. AP-028 „Dėl pavedimo G. Ž.“ pavedė išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 26 d. prašymą dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo G. Ž., vadovaujančiam Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriui.

2024 m. balandžio 10 d. Ūkio, turto ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas G. Ž. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad 2024 m. balandžio 11 d. 15.00 val. ji kviečiama į pokalbį, kurio metu bus nagrinėjamas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumas ir pagrįstumas. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad neturėjo laiko pasiruošti pokalbiui, nes laiku neperskaitė jai siųsto elektroninio laiško, kuriuo buvo informuota apie paskirtą pokalbio laiką. Pažymėtina, kad pareiškėja dėl paskirtos pokalbio dienos ir laiko Ūkio, turto ir kaimo reikalų skyriaus vedėjui pastabų ir pretenzijų neturėjo, jų nepareiškė, neprašė perkelti pokalbio suteikiant laiko pasiruošti, į pokalbį atvyko, todėl pagrįstai buvo laikoma, kad pareiškėjai laikas tiko. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja pateikė netikslią informaciją, nurodydama, jog neturėjo galimybės susipažinti su el. laišku. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pareiškėja turėjo galimybę su gautu elektroniniu laišku susipažinti 2024 m. balandžio 10 d., nes ji nedalyvavo nuo 13.00 val. komiteto posėdyje. 2024 m. balandžio 10 d. Birštono savivaldybės tarybos Jaunimo ir socialinių reikalų komiteto posėdis vyko nuo 13.00 iki 15.36 val. Tarybos posėdžių sekretorė iškvietė pareiškėją į komiteto posėdį 14.45 val., todėl pareiškėja realiai galėjo dalyvauti komiteto posėdyje 51 min. Be to, pareiškėja prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, pateikė 2024 m. kovo 26 d., o pokalbis įvyko 2024 m. balandžio 11 d., todėl akivaizdu, kad pareiškėja turėjo laiko tinkamai pasiruošti pokalbiui. 2024 m. balandžio 11 d. Administracijos direktorės įgaliotas G. Ž. atliko pareiškėjos J. J. tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą ir nustatė, kad pareiškėjos tarnybinę veiklą Administracijos direktorė įvertino objektyviai ir pagrįstai.

Kaip jau minėta pirmiau, atsakovė, 2024 m. atlikdama valstybės tarnautojų 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimą, vadovavosi VTĮ 18 straipsniu bei aprašais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6. Kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla, tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas VATIS Savitarnos posistemyje. VTĮ 40 straipsniu reglamentuota, kad Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti. Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1V-235 ir galiojusių iki 2024 m. liepos 1 d., 9 punktu nustatytos VATIS funkcijos, iš kurių viena yra valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo dokumentų formavimas (9.7 papunktis). Sausio 1–15 d. valstybės tarnautojas atlieka Aprašo 5 punkte nustatytus veiksmus, t. y. užpildo tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo atitinkamas grafas bei kvalifikacijos vertinimo anketą. Jeigu valstybės tarnautojas dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių negali atlikti Aprašo 5 punkte nurodytų veiksmų, juos valstybės tarnautojas atlieka per 5 darbo dienas nuo šių priežasčių išnykimo dienos. Sausio 15 d. – vasario 1 d. tiesioginis vadovas atlieka Aprašo 10 punkte aprašytus veiksmus, t. y. praveda vertinamąjį pokalbį ir užpildo Motyvuotą siūlymą. Jeigu valstybės tarnautojas dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių negali atlikti Aprašo 5 punkte nurodytų veiksmų, tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą atlieka per 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautojo įsivertinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja skunde, taip pat ir teismo posėdžio metu teigė, jog vertinimas atliktas šališkai, vertinime dalyvavo tiesioginė vadovė, kuri suinteresuota, kad jos pateiktas siūlymas liktų nepakeistas. Be to, pažymėjo, jog įgaliotas asmuo taip pat buvo šališkas, dėl to išvada yra neobjektyvi. Teismas pažymi, jog tai, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atliktas šališkai ir neobjektyviai, yra pareiškėjos išreikšta subjektyvi nuomonė, nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais, todėl toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Aprašo 46 punkte reglamentuota, kad įstaigos vadovą ar valstybės tarnautoją arba darbuotoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į gautą šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą kreipimąsi, per 10 darbo dienų, pasibaigus Aprašo 22 punkte nustatytam įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo kasmetinio tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo terminui, išskyrus Aprašo 8 punkte ir 20 punkto antrojoje pastraipoje nustatytus atvejus, organizuoja pokalbį su įstaigos vadovu ar valstybės tarnautoju arba darbuotoju, nesutinkančiu su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimu, šio įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tiesioginiu vadovu, atlikusiu tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimą, ir prireikus su Viešojo valdymo agentūros deleguotu atstovu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos teiginys, jog tiesioginė vadovė neturėjo dalyvauti posėdyje, yra nepagrįstas.

Aprašu reglamentuojama, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo, vertindamas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos arba veiklos rezultatus, kompetenciją (jeigu buvo atliktas kasmetinis tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimas), taip pat tarnybinės veiklos arba veiklos gerinimo plano (jeigu jis buvo sudarytas) vykdymo rezultatus (51.2 papunktis). Po pokalbio valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo surašo išvadą (Aprašo 5 priedas), kurioje išdėstomas priimtas sprendimas dėl įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo (52 punktas). Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo padaro išvadą, kad įstaigos valstybės tarnautojo tarnybinė veikla arba veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui pavedama atlikti pakartotinį įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimą. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui padarius išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla arba veikla įvertinta objektyviai ir motyvuotai, pavedimai ar nurodymai valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui neteikiami (53 punktas).

VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1306-261/2020).

Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-1095-566/2023). Pareiškėja skunde pažymėjo, jog tiesioginės vadovės Motyvuoto siūlymo tam tikri komentarai yra bendro pobūdžio ir nėra aiškūs, pvz., „Ne visada laikomasi nustatytos tvarkos, dokumentų parengimo terminų. Netinkama ir nepakankama komunikacija su skyriaus darbuotojais, dėl to nepakankamai veiksmingai vykdomos skyriaus funkcijos.“ arba „Nepakankamai rodoma iniciatyva bendradarbiaujant su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, švietimo ir kultūros, sporto įstaigomis, gilinantis į jų veiklos problemas, siūlant problemų sprendimo būdus, dalinantis gauta informacija įvairiuose seminaruose, konferencijose su administracijos ir biudžetinių įstaigų darbuotojais. Nepakankamas profesinis aktyvumas.“ ir kt. skunde plačiai išdėstyti ir išanalizuoti komentarai.

Teismo nuomone, iš skundžiamo administracinio akto galima visiškai identifikuoti priimto administracinio akto faktinius, teisinius pagrindus bei motyvus, jų negalima traktuoti dviprasmiškai. Nors pareiškėja teigia, kad jai nebuvo suprantama, kokiais kriterijais vadovavosi jos tiesioginė vadovė teikdama Motyvuotą siūlymą, pareiškėja nesutiko su tokiu savo veiklos įvertinimu ir skunde plačiai išdėstė savo nesutikimo motyvus ir faktines aplinkybes, todėl akivaizdu, kad pareiškėja suvokė (suprato) priimto Motyvuoto siūlymo faktinius ir teisinius pagrindus, motyvus. Be to, pažymėtina, jog, pagal LVAT praktiką, jei atitinkamas administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytų aplinkybių (LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1321-575/2023). Todėl naikinti skundžiamų administracinių aktų dėl neatitikties VAĮ reikalavimams nėra įstatyminio pagrindo.

LVAT praktikoje pripažįstama, kad vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir komisijos išvados laikytinos vientisu dokumentu, kuris turinio aspektu kiekvienu konkrečiu atveju turi būti teismo vertinamas kaip sudedamoji atitinkamo įsakymo, kuriuo šių išvadų siūlymas yra įgyvendinamas, dalis. Taip pat pripažįstama, kad tiesioginio vadovo vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ar netinkamo elgesio faktai, bet komisijai, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados.

Pagal LVAT praktiką, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus „gerai“, teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas tiesioginio vadovo užpildytas motyvuotas siūlymas arba vertinimo komisijos išvada, jeigu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo vertinta vertinimo komisijoje (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-248-223/2007, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 12, 2007, p. 103–106; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012, p. 630–631).

Trečias reikalavimas, kuriuo pareiškėja prašo įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai atlikti pareiškėjos J. J. 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimą, yra išvestinis iš pirmojo. Nepatenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimų, nėra pagrindo patenkinti ir trečiojo reikalavimo, todėl skundas atmestinas visa apimtimi.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu žodžiu išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia ginčijamuose administraciniuose aktuose padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė prašo priteisti iš pareiškėjos 1 919,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

LVAT praktikoje yra išaiškinęs, kad, veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.

Teismas, atsižvelgdamas į atstovavimo išlaidų atlyginimo aiškinimo ir taikymo taisykles, daro išvadą, kad atsakovė turėjo galimybių įstaigos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams. Atsakovė šiuo atveju neįrodė, kad jos vidiniai resursai buvo nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti jos interesus teisme. Nors, viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė neturi atskiro struktūrinio teisės specialistų padalinio, tačiau atsakovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su joje dirbančių teisininkų kvalifikacija, funkcijomis, užimtumu, kurios lemtų būtinybę pasitelkti advokatą nagrinėjamoje byloje. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir LVAT formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju nėra objektyvios būtinybės (byla nėra labai sudėtinga, ginčo klausimas nėra naujas, apimtis taip pat nelaikytina pateisinančia priežastimi) naudotis advokatų paslaugomis, todėl prašymas priteisti iš pareiškėjos atstovavimo išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 str., 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė