Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-166-744/2013 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.6; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.3; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.10.6; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.10; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2; 1.2.27; 1.2.27.1; 1.2.27.5; 2; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2;2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis v, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas:

1) 2007-01-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 7 val. bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, 2008-03-18 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo šios bausmės (teistumas išnykęs);

2) 2008-09-23 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., 2009-10-16 išbrauktas iš įskaitos Pakruojo rajono pataisos inspekcijoje, atlikus bausmę;

3) 2012-02-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

4) 2012-02-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 4 MGL (520 litų) bauda, 2013-03-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 24 (dvidešimt keturių) valandų trukmės viešuosius darbus, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos neatlygintinai atidirbti po 12 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2013-06-03 išregistruotas iš probacijos tarnybos registro atlikus bausmę;

5) 2013-06-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 40 parų arešto (bausmės neatlikęs),

teistumas neišnykęs, paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį;

R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2012-04-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2012-05-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 64 str. 1 d., 65 str. (su pagal 2012-04-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausme) viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 8 MGL (1040 litų) bauda (bausmę atlikęs – viešieji darbai atlikti 2012-11-26, bauda išieškota 2013-01-21),

teistumas neišnykęs, paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji J. L. ir R. T., būdami apsvaigę nuo alkoholio (J. L. nustatytas 2,07 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui, veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. vasario 12 d. apie 0.10 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, P. seniūnijoje, P. kaime, J. L. gyvenamosios sodybos kieme, siekdami išvengti J. L. sulaikymo, panaudodami fizinį smurtą, pasipriešino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui L. M. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistui V. A., vykdantiems tiesiogines pareigas, tai yra, šiems policijos pareigūnams atvykus pagal M. L. telefoninį pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje bei bandant sulaikyti J. L. kaip teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdžiusį asmenį, J. L. grumtynių metu tyčia vieną kartą koja spyrė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui L. M. į juosmenį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, spardydamas suplėšė jo kombinezono kelnes, o R. T. laikė gulinčiam ant žemės J. L. už kojų, taip neleisdamas policijos pareigūnams jo pakelti ir sulaikyti, be to, pastūmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistą V. A. ir, jiems nugriuvus ant žemės, grumtynių metu suplėšė šio policijos pareigūno žieminės striukės dešinę rankovę, o, be to, kaltinamieji J. L. ir R. T. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vartodami necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, nepadoriai atsiliepė apie viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulį L. M. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistą V. A., taip tyčia juos įžeisdami.

Kaltinamasis R. T. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl įvykio praktiškai neatsimena, tačiau neneigia, kad galėjo pasipriešinti nukentėjusiesiems policijos pareigūnams ir juos įžeisti. Tą vakarą šventė pas J. L., buvo daug išgėręs. Šventė be priežasties. J. susipyko su savo mama. Kas ir kodėl iškvietė policijos pareigūnus nežino. Kai atvyko policijos pareigūnai, kurių buvo du, jie su J. L. rūkė kieme. Atvykus pareigūnams jis iškart nuėjo į namo vidų, tačiau, nesulaukęs J., vėl išėjo į kiemą ir pamatė, kad policijos pareigūnai J. deda antrankius. Jis prašė pareigūnų J. niekur nevežti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BK 276 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu (65, 67 b.l.), kad galėjo sugriebti J. L. už kojų ir taip jį laikyti, neleisdamas policijos pareigūnams jo pakelti, be to, galėjo susistumdyti su pareigūnu šviesiais plaukais, kai pareigūnas jį vedė į šalį. Be to, nurodė, kad policijos pareigūnus galėjo įžeisti, jų atžvilgiu vartodamas įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius, nors to dėl girtumo nepamena. Labai gailisi nusikaltęs. Su nukentėjusiais policijos pareigūnais susitarė dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat pripažino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl uniformų sugadinimo.

Kaltinamasis J. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną šventė. Buvo girtas, todėl praktiškai nieko neatsimena. Pamena, kad kilo konfliktas su mama ir ji iškvietė policijos pareigūnus. Kas įvyko toliau neatsimena dėl girtumo, atsipeikėjo tik policijos areštinėje. Pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, tai yra, kad neklausė policijos pareigūnų nurodymų, su jais susistumdė, kad galėjo policijos pareigūnui įspirti, kad jų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius. Labai gailisi nusikaltęs. Su nukentėjusiais policijos pareigūnais susitarė dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat pripažino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl uniformų sugadinimo. Su žmona augina du mažamečius vaikus, žmona vėl laukiasi jų vaiko.

Nukentėjusysis L. M. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu. Tą vakarą gavo pranešimą apie tai, kad P. kaime sūnus smurtauja prieš motiną. Į iškvietimą važiavo su Operatyvaus valdymo grupės specialistu V. A.. Tik įvažiavus į kiemą, kaltinamasis J. L. pradėjo juos varyti lauk, keikėsi, įžeidinėjo juos rinktiniais įžeidžiančiais žodžiais. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Kadangi V. A. buvo dirbęs toje apylinkėje, jis pažino J. L. ir jie suprato, kad būtent jis galėjo smurtauti prieš motiną, todėl norėjo jį sulaikyti. Kai tas vyriškis užsimojo ranka, pagalvojo, kad gali jam suduoti, todėl sugriebė jo ranką ir laikė. Tada iš namo išėjo pagyvenusi stambaus kūno sudėjimo moteris, kuri, jo nuomone, taip pat buvo neblaivi. Ji įlindo į tarpą tarp jo ir J. L. ir bandė jį nustumti nuo J. L. Pamatęs moterį, J. L. truputį apsiramino, todėl jis jį paleido ir bandė su moterimi išsiaiškinti iškvietimo aplinkybes. Tačiau J. L. vėl pasidarė agresyvus, pradėjo keiktis, rėkti, mosikuodamas rankomis ėjo link jo, todėl nusprendė jį sulaikyti. Jam sugriebus J. L. už rankos, J. L. pradėjo jį traukti į kiemo vidurį link šuns būdos, taip vengdamas sulaikymo. Tada jis, panaudojęs imtynių veiksmus, J. L. pergriovė ant žemės ir uždėjo antrankius. J. L. muistėsi, priešinosi. Tuo metu prie jo priėjo prieš tai iš namo išėjusi moteris bei dar viena jaunesnė moteris, kurios bandė jį atitraukti nuo J. L.. O dar vienas vyras - kitas kaltinamasis, prispaudė J. L. kojas prie žemės ir neleido jo pakelti. V. A. tas moteris ir vyrą patraukė nuo jo. Tada jis pakėlė J. L. nuo žemės ir vedė į tarnybinį automobilį. Beeinant J. L. vėl pradėjo muistytis, stumdytis. Vedamas J. L. neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant žemės, kartu nugriaudamas ir jį. Begriūnant J. L., norėdamas išsilaisvinti, spyrė jam vieną kartą į kairę juosmens pusę, tuo jam sukeldamas skausmą. Nugriuvęs jis ir toliau spardėsi, taip koja užkabindamas jo kombinezono kelnių kairės pusės įleidžiamąją kišenę ir ją atplėšdamas. Po to jis J. L. patalpino į automobilį. J. L. vengė būti įsodintas į automobilį, kišo lauk kojas. Visą laiką J. L. keikė juos necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Jam buvo sukeltas skausmas, jį kaltinamieji įžeidė, todėl jis patyrė neturtinę žalą. Prieš teismo posėdį su kaltinamaisiais susitarė dėl žalos atlygimo, todėl ieškinio atsisako.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistu ir nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis L. M., papildydamas, kad kaltinamasis R. T., kuris įvykio metu buvo neblaivus, trukdė sulaikyti J. L., - jis nuolat prašė J. L. niekur nevežti arba kartu vežti ir jį. Be to, R. T., bandant jo neleisti prie J. L., jį pastūmė ir tuo metu jie abu užgriuvo ant tvoros. Skausmas jam nebuvo sukeltas, tačiau, matyt, per tas grumtynes buvo suplėšyta jo tarnybinės uniformos striukės dešinės pusės rankovė. Juos įžeidinėjo tiek J. L., tiek R. T.. Dėl įžeidimo jam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau prieš teismo posėdį su kaltinamaisiais susitarė dėl žalos atlygimo, todėl ieškinio atsisako.

Liudytoja M. L. parodė, kad yra kaltinamojo J. L. motina. Tą vakarą jie sūnaus namuose šventė jos gimtadienį. Išgėrė. Dėl kažko susiginčijo su sūnumi ir, norėdama jį pagąsdinti, iškvietė policijos pareigūnus. Po to su sūnumi susitaikė ir dar kartą paskambino į policiją, pranešdama, kad policijos pagalba nebereikalinga. Tačiau policijos pareigūnai vis tiek atvažiavo. Kai jie atvažiavo, sūnus ir kaltinamasis R. T., kiurio pravardė „Nadia“, kieme rūkė. Kai ji išėjo į kiemą, policijos pareigūnai jau buvo uždėję sūnui antrankius. Ji prašė sūnaus nevežti į policiją. Kad sūnus priešintųsi policijos pareigūnams nematė, gal kokį keiksmažodį ir pasakė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BK 276 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu (44-45 b.l.), kad „Nadia“ buvo įsikibęs jos sūnui į kojas ir jas laikė.

Liudytoja D. L. parodė, kad yra kaltinamojo J. L. žmona, ir nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytoja M. L.. Ji taip pat nematė, kad kaltinamieji priešintųsi policijos pareigūnams, tačiau patvirtino, kad kaltinamieji necenzūrinius žodžius galėjo vartoti.

Iš 2013-02-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio L. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos tos pačios aplinkybės, apie kurias nukentėjusysis L. M. davė parodymus teisme (3-4 b.l.).

Iš 2013-02-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialisto V. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos tos pačios aplinkybės, apie kurias nukentėjusysis V. A. davė parodymus teisme (5-6 b.l.).

Iš 2013-04-03 tarnybinio pranešimo ir skaitmeninės laikmenos su įrašu matyti 2013-02-11 į policiją skambinusios M. L. telefoninio pranešimo turinys (8-9 b.l.).

Iš daiktų pateikimo ir daikto apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis V. A. pateikė tyrėjai apgadintą tarnybinės uniformos žieminę striukę, kuri buvo apžiūrėta (10-13 b.l.).

Iš daiktų pateikimo ir daikto apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis L. M. pateikė tyrėjai apgadintą tarnybinės uniformos žieminį puskombinezonį, kuris buvo apžiūrėtas (15-21 b.l.).

Iš 2013-04-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos matyti, kad dėl nukentėjusiųjų L. M. ir V. A. tarnybinių uniformų sugadinimo policijos komisariatui padaryta 387,20 Lt turtinė žala (25 b.l).

Iš 2013-02-12 asmens blaivumo testo matyti, kad tą dieną 00:37:18 val. J. L. buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas (48 b.l.).

Iš 2013-08-09 nukentėjusiojo L. M. bei kaltinamųjų J. L. ir R. T. susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos matyti, kad šis nukentėjusysis ir kaltinamieji susitarė dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų.

Iš 2013-08-09 nukentėjusiojo V. A. bei kaltinamųjų J. L. ir R. T. susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos matyti, kad šis nukentėjusysis ir kaltinamieji susitarė dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų J. L. ir R. T. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta.

Kaltinamieji J. L. ir R. T., veikdami bendrininkų grupėje, siekdami išvengti J. L. sulaikymo, panaudodami fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui L. M. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistui V. A., vykdantiems tiesiogines pareigas, tai yra J. L. grumtynių metu tyčia vieną kartą koja spyrė patruliui L. M. į juosmenį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, spardydamas suplėšė jo kombinezono kelnes, o R. T. pastūmė specialistą V. A. ir grumtynių metu suplėšė šio policijos pareigūno žieminės striukės dešinę rankovę, o, be to, abu kaltinamieji garbę ir orumą įžeidžiančiais bei žeminančiais žodžiais įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulį L. M. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistą V. A., todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį.

Policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 p.). Abu nukentėję Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK policijos pareigūnai – L. M. ir V. A., jų atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo metu ėjo jiems pavestas pareigas ir kaltinamųjų J. L. ir R. T. atžvilgiu elgėsi teisėtai.

Nors atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui numatyta ir Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, kaltinamųjų J. L. ir R. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, nes jie pasipriešino policijos pareigūnams L. M. ir V. A., panaudodami jų atžvilgiu fizinį smurtą, o pagal nusistovėjusią teismų praktiką pasipriešinimas teisėtai veikiančiam policijos pareigūnui (o taip pat ir viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 286 straipsnyje, o ne administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128/2007 ir kt.). Nors už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, taip pat numatyta ir administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kaltinamųjų J. L. ir R. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį, nes policijos pareigūnai buvo įžeidinėjami viešai (girdint liudytojoms M. L. ir D. L.) itin žeminančiais žodžiais pakankamai ilgą laiko tarpą (tai nebuvo pavieniai įžeidžiantys ar necenzūriniai žodžiai), kaltinamieji, įžeidinėdami policijos pareigūnus, akivaizdžiai norėjo juos viešai pažeminti, be to, policijos pareigūnai buvo ne tik įžeidinėjami, tačiau kaltinamieji tuo pačiu metu ir priešinosi jiems, panaudodami fizinį smurtą. Dalis kaltinamųjų J. L. ir R. T. atliktų neteisėtų veiksmų – pvz. policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, lipti į tarnybinį automobilį ir kitų nevykdymas, atskirai paėmus, užtrauktų tik administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį, tačiau šiuo atveju turi būti įvertinta kaltininkų padarytų veiksmų visuma. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką įvairaus pobūdžio veiksmai kvalifikuojami pagal tą teisės normą, kuri numato griežčiausią atsakomybę. Todėl šiuo atveju visi kaltinamųjų veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 286 ir 290 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128/2007 ir kt.).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems J. L. ir R. T. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 56 straipsniuose.

Kaltinamųjų J. L. ir R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padarę jiems inkriminuotus nusikaltimus (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Kaltinamasis J. L. teisiamas šeštą kartą (74-78 b.l.), teistumui neišnykus (BK 97 str.) padarė du naujus tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.), nusikalto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012 m. vasario 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (79-80 b.l.), atidėjimo laikotarpiu, neatlikęs ir 2012 m. vasario 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (baudos) (81-82 b.l.), daug kartų baustas administracine tvarka (84-98 b.l.), yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Parenkant laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad veikų padarymo metu teistumas pagal 2007 m. sausio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį buvo išnykęs (BK 97 str.), kitais nuosprendžiais J. L. buvo nuteistas už visai kito pobūdžio nusikalstamas veikas (79-83 b.l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, susitarė su nukentėjusiaisiais L. M. bei V. A. dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, pripažino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį, kas taip pat įrodo, kad J. L. blogai vertina savo poelgį ir bando taisyti jo pasekmes, yra vedęs, su žmona D. L. augina du mažamečius vaikus (103 b.l.), be to, žmona laukiasi dar vieno jų bendro kūdikio, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų J. L. elgesiu nėra gavusi (102 b.l.), iki nuteisimo kitoje byloje buvo registruotas darbo biržoje (103 b.l.), anksčiau dirbo (104 b.l.) ir planuoja vėl įsidarbinti vos tik atliks bausmę, todėl J. L. už abi jo įvykdytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijose už jo įvykdytas veikas numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui (BPK 57 str., 61 str.). Atėmus kaltinamajam laisvę ilgesniam terminui, nukentėtų kaltinamojo šeima ir ypač jo mažamečiai vaikai, kadangi ženkliai sumažėtų jų išlaikymui skiriama pinigų suma, nutrūktų kaltinamojo ir jo vaikų socialiniai ryšiai. Už atskirus nusikaltimus J. L. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t.y. griežtesne bausme apėmus švelnesnę bausmę, kadangi nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Kadangi J. L. nusikaltimus, už kuriuos teisiamas, įvykdė iki 2013 m. birželio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiuo nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirta bei apėmimo būdu subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, t.y. prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, subendrintina su 2013 m. birželio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, prieš tai ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę (BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., „a“ p.p.). Kaltinamajam J. L. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. vasario 12 d. 0.10 val. iki 2013 m. vasario 13 d. 13.55 val., tai yra dvi paros (50, 52 b.l.), o taip pat arešto bausmė, iš dalies atlikta pagal 2013 m. birželio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės baudžiamąjį įsakymą, vieną atliktą arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., „a“ p.p., 66 str.).

Kadangi J. L. nusikaltimus, už kuriuos teisiamas, įvykdė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012 m. vasario 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (79-80 b.l.), atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal 2012 m. vasario 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme, prie pagal 2012 m. vasario 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Nors J. L. nusikaltimus, už kuriuos teisiamas, įvykdė neatlikęs 2012 m. vasario 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, tai yra nesumokėjęs 4 MGL (520 litų) dydžio baudos, kuri 2013 m. kovo 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 24 (dvidešimt keturių) valandų trukmės viešuosius darbus, tačiau bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir 2012 m. vasario 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, nesubendrintinos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnį bausmės, paskirtos už kelis nuosprendžius, gali būti subendrintos tik tuo atveju, jei bausmė pagal ankstesnį nuosprendį nėra atlikta, kai tuo tarpu bausmė, paskirta 2012 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu, šiuo metu jau yra atlikta.

Kadangi J. L. nusikaltimus, už kuriuos teisiamas, įvykdė neatlikęs 2012 m. vasario 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012 m. vasario 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių, jau po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, įvykdymo padarė naują nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas 2013 m. birželio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės baudžiamuoju įsakymu ir šiuo metu atlieka šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, iki bausmės atlikimo niekur nedirbo, todėl, siekiant užtikrinti šiuo nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms, nuteistajam J. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - keistinos į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, J. L. suimant teismo salėje (BPK 119 str., 122 str. 1 d. 1 p., 2 d., 123 str. 6 d.).

Kaltinamasis R. T. teisiamas trečią kartą (110-112 b.l.), būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (113-116 b.l.), teistumui neišnykus (BK 97 str.), padarė du naujus tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.), yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, kadangi jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis R. T. įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, po nusikaltimų įvykdymo praėjo daugiau nei pusę metų, per šį laikotarpį R. T. naujų teisė pažeidimų nepadarė, anksčiau buvo teistas už visai kito pobūdžio nusikalstamas veikas (113-116 b.l.), metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (117-119 b.l.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, susitarė su nukentėjusiaisiais L. M. bei V. A. dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, pripažino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį, kas taip pat įrodo, kad R. T. blogai vertina savo poelgį ir bando taisyti jo pasekmes, dirba (126 b.l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos G. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (123 b.l.), pasižadėjo teismui ateityje nebenusikalsti, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo R. T. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Teismo nuomone, paskirtos bausmės atidėjimas labiau atitinka ne tik nukentėjusiųjų, kuriems kaltinamasis R. T., būdamas laisvėje galės atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, tačiau ir visos visuomenės interesus, kadangi, atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, jis būtų valstybės išlaikomas, o, būdamas laisvėje ir dirbdamas, pats mokėtų mokesčius valstybei ir tokiu būdu prisidėtų prie jos gerovės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. T. paliktinos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (BPK 119 str.).

Nors kaltinamieji J. L. ir R. T. visiškai prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jų atžvilgiu netaikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, o taip pat nėra kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Kadangi kaltinamieji J. L. ir R. T. susitarė su nukentėjusiaisiais L. M. ir V. A. dėl nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo, surašydami susitarimus dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu ieškinių atsisakė, o tai yra jų teisė (CPK 42 str. 1 d.), todėl procesas dėl nukentėjusiųjų L. M. ir V. A. civilinių ieškinių nutrauktinas.

Civilinio ieškovo – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 190521648, buveinė Aušros alėja 19, LT-76299 Šiauliai, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, - civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas rašytiniais dokumentais (23-25, 28-30 b.l.), jį pripažino ir patys kaltinamieji J. L. ir R. T., o tai yra jų teisė (CPK 140 str. 2 d.), todėl jis tenkintinas visiškai. Ieškinys priteistinas solidariai iš kaltinamųjų J. L. ir R. T., nes žala buvo padaryta bendrais jų neteisėtais veiksmais (CK 6.263, 6.279 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje bei 290 straipsnyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį už pasipriešinimą policijos pareigūnams - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį už policijos pareigūnų įžeidimą - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, ir 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčio taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. birželio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, prieš tai ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti šioje byloje sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 12 d. 0.10 val. iki 2013 m. vasario 13 d. 13.55 val., tai yra dvi paras, o taip pat arešto bausmę, iš dalies atliktą pagal 2013 m. birželio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, vieną atliktą arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal 2012 m. vasario 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme, prie pagal 2012 m. vasario 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam J. L. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - pakeisti į suėmimą, J. L. suimant teismo salėje.

R. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje bei 290 straipsnyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį už pasipriešinimą policijos pareigūnams - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį už policijos pareigūnų įžeidimą - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 8 punktų, 3 ir 4 dalių taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. T. palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos esančią R. T. asmens tapatybės kortelę Nr. 10293935 nedelsiant grąžinti nuteistajam R. T., tai pavedant padaryti Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinę.

Procesą dėl nukentėjusiųjų L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių nutraukti.

Civilinio ieškovo – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 190521648, buveinė Aušros alėja 19, LT-76299 Šiauliai, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, - civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam solidariai iš J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 387,20 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir 20 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.