Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Digitalas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. V., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Digitalas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti negaliojančiais nuo jo sudarymo momento ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Euronika“ sudarytus sandorius – 2017 m. kovo 28 d. skolos sumažinimą atsakovei UAB „Digitalas“ 200 EUR suma; 2017 m. balandžio 3 d. skolos sumažinimą atsakovei UAB „Digitalas“ 300 EUR suma; 2017 m. birželio 5 d. skolos sumažinimą atsakovei UAB „Digitalas“ 500 EUR suma; taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovei 1 000 EUR ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. įsiteisėjusia nutartimi nutarta iškelti ieškovei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas J. V. Bankroto administratorius nustatė, kad ieškovė atsakovei per laikotarpį nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. birželio 5 d. sumokėjo 1 000 EUR – 2017 m. kovo 28 d. sumokėjo 200 EUR; 2017 m. balandžio 3 d. sumokėjo 300 EUR; 2017 m. birželio 5 d. sumokėjo 500 EUR. Bankroto administratorius ginčija ieškovės 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. birželio 5 d. mokėjimus atsakovei, kadangi minėtais mokėjimais buvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnis), be to, pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, atsakovei nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius (CK 1.80 straipsnis, CK 6.930¹ straipsnis). Mokėjimų metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, tačiau vykdė mokėjimus žemesnės eilės kreditoriui turėdama aukštesnės eilės kreditorių – būdama skolinga darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybės biudžetui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento BUAB „Euronika“ sudarytus sandorius – 2017 m. kovo 28 d. skolos sumažinimą atsakovei UAB „Digitalas“ 200 EUR suma; 2017 m. balandžio 3 d. skolos sumažinimą atsakovei UAB „Digitalas“ 300 EUR suma; 2017 m. birželio 5 d. skolos sumažinimą atsakovei UAB „Digitalas“ 500 EUR suma; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Digitalas“ 1 000 EUR ieškovei BUAB „Euronika“; priteisė iš atsakovės UAB „Digitalas“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 000 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei BUAB „Euronika“; priteisė ieškovei BUAB „Euronika“ iš atsakovės UAB „Digitalas“ 302,50 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Digitalas“ 23 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

4. Teismas konstatavo, jog ginčijamų atsiskaitymų momentu ieškovė turėjo kreditorių, be kita ko, darbuotojų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šalys būtų privalėjusios sudaryti ginčijamą sandorį. Ieškovė, atsiskaitydama su atsakove, negalėjo nežinoti apie savo įsiskolinimus darbuotojams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taigi, buvo nesąžininga ir, atsiskaitydama su atsakove, pažeidė pirmiau minėtų kreditorių interesus.

5. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei buvo žinoma arba, jei ji būtų buvusi pakankamai rūpestinga ir apdairi, būtų buvę žinoma apie ieškovės įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir galbūt kitiems kreditoriams. Įrodymų, kad prieš sudarydama ginčo sandorius atsakovė atliko visus protingus, aktyvius veiksmus, siekdama įsitikinti jų teisėtumu bei norėdama patikrinti ieškovės turtinę padėtį, teismui nepateikta. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė turėjo pakankamai pagrindo abejoti ieškovės finansine padėtimi ir (ar) mokumu, tačiau pasikliovė vien ieškovės nurodytais deklaratyviais teiginiais dėl jos esamos finansinės padėties, jokiomis prieinamomis priemonėmis nepasidomėjo apie kitus ieškovės kreditorius arba šią informaciją ignoravo. Toks atsakovės elgesys sudaro pagrindą konstatuoti jos nesąžiningumą.

6. Teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, todėl ieškovės ieškinys tenkintas ir tarp ieškovės ir atsakovės atliktas skolos sumažinimas 1 000 EUR suma pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

7. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė su atsakove atsiskaitė, nors tuo metu nebuvo atsiskaičiusi pagal vykdomuosius dokumentus su darbuotojais, taip pat pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Kartu pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 20 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką nurodė nurašyti 1 258,32 EUR ieškovės mokestinę nepriemoką, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Šis nurodymas nebuvo įvykdytas. Be to, ieškovė turėjo ir daugiau kreditorių, su kuriais neatsiskaitė, todėl konstatuotina, kad ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Vadinasi, yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio normoms.

8. Teismas, pripažinęs sandorius negaliojančiais ir atsižvelgdamas į tai, jog ginčijamais sandoriais ieškovė atsakovei pervedė 1 000 EUR, padarė išvadą, jog yra teisinis pagrindas taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 1 000 EUR.

9. Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistos įstatymo numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

10. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteista 23 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis, kurios apmokamos Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nėra teisinio pagrindo nė vieno iš ieškovės atliktų bankinių pavedimų pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją, kadangi nėra tam būtinų įstatyme nustatytų sąlygų:

11.1.1. Neįrodyta actio Pauliana sąlyga, jog nebuvo privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius. Šalys buvo pasirašiusios rangos sutartį, atsakovė pateikė įrodymus, jog ji savo įsipareigojimus pagal šią sutartį tinkamai įvykdė, ieškovė savo priešpriešinių prievolių tinkamai neįvykdė (laiku neatsiskaitė), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo sandorių ieškovė sudaryti neprivalėjo (kitaip tariant, neprivalėjo atsiskaityti), prieštarauja sutarties privalomumo ir vykdytinumo principams, kuriais grindžiami civiliniai teisiniai santykiai.

11.1.2. Neįrodyta actio Pauliana sąlyga dėl kreditorių teisių pažeidimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, parodančių priežastinį ryšį tarp atsakovės naudai įvykdyto dalinio atsiskaitymo pagal rangos sutartį ir ieškovės tapimo nemokios. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog atsakovė buvo kaip nors išskirta iš kitų kreditorių. Bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų suma yra šimtatūkstantinė, todėl atsakovei sumokėta suma yra nedidelė, todėl akivaizdu, jog tokių sumų sumokėjimas negalėjo nulemti ieškovės nemokumo.

11.1.3. Neįrodytas atsakovės nesąžiningumas. Atsakovės elgesys atitiko įprastą verslo praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptartus sąžiningo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Atsakovės nesąžiningumas nagrinėjamo ginčo atveju negalėjo būti preziumuojamas ir jį įrodyti privalėjo ieškovė. Atsakovės nuomone, ji elgėsi tiek apdairiai ir atsakingai, kiek buvo būtina analizuojamoje situacijoje. Atsakovė neturėjo pagrindo netikėti ieškovės teiginiais apie jos finansinius pajėgumus, o akivaizdžių duomenų apie tai, kad ieškovė yra nemoki arba kad artimiausiu metu taps nemoki, nebuvo.

11.1.4. Neįrodytas pagrindas ginčo sandorį pripažinti niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio normoms. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta atsakovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais kiekvieno iš ginčijamų sandorių atlikimo dieną, tačiau bankroto administratorius lėšų nepakankamumo ginčo sandorių sudarymo metu neįrodinėjo, o nesant tokių įrodymų ieškinys turėjo būti atmestas.

11.1.5. Iš atsakovės (kaip sąžiningos ginčijamų sandorių sutarties šalies) šiuo atveju negalėtų būti reikalaujama grąžinti tai, ką ji pagal šiuos sandorius yra gavusi, kadangi tai pažeistų restitucijos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Pritaikius restituciją, atsakovės padėtis nesąžiningai ir nepagrįstai pablogėtų, kadangi ji būtų priversta grąžinti ieškovei pinigus, kuriuos ji gavo sąžiningai ir teisėtai (kaip atsiskaitymą už tinkamai atliktus statybos rangos darbus), o šių pinigų susigrąžinimo klausimą jai toliau spręsti tektų Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

11.2. Priimdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas ginčo aplinkybes vertino paviršutiniškai, neatsižvelgė į atsakovės argumentus: atsakovė siekė įrodyti, jog sudaromų sandorių metu ji veikė sąžiningai, taip pat kad ieškovės ginčijamais bankiniais mokėjimais nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nes nedidelės sumos išmokėjimas, objektyviai vertinant, negalėjo sukelti ieškovės nemokumo, be to, laikotarpiu, kai buvo atlikti ginčijami pavedimai atsakovei, ieškovė taip pat dengė ir kitų kreditorių reikalavimus. Atsiliepime taip pat buvo akcentuojama, jog mokėjimai atsakovei buvo atlikti 2016 m. balandžio 8 d. šalių pasirašytos ir atsakovės tinkamai įvykdytos Rangos sutarties Nr. 160408/01 pagrindu, todėl yra klaidinga teigti, jog sudaryti ginčo sandorių ieškovė neprivalėjo. Tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas plačiau pasisakė tik dėl atsakovės nesąžiningumo, tačiau kitų detaliau neanalizavo.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

12.1. Ieškovės kreditoriai ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į skolininkę UAB „Euronika“, šie reikalavimai buvo aukštesnės eilės nei atsakovės reikalavimas ir jie nebuvo patenkinti iki bankroto bylos UAB „Euronika“ iškėlimo. Vadinasi, teismas pagrįstai pripažino ieškovės kreditorių teisėtų interesų pažeidimą ieškovei vykdant ginčijamus mokėjimus atsakovei.

12.2. Šiuo atveju nepakako vien tik rangos sutarties vykdymo fakto konstatuoti, jog ieškovė rangos sutarties pagrindu privalėjo atsiskaityti su atsakove nepaisydama to, kad ji turi galiojančių kitų kreditorių reikalavimų, kurių eilė yra aukštesnė.

12.3. Atsakovės argumentai, kad ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra šimtatūkstantinė, todėl atsakovei išmokėta suma yra nedidelė ir tai pateisina atsakovei atliktus mokėjimus, yra atmestini. Priešingai, jie ir parodo, kad atsakovė aiškiai buvo išskirta iš kitų ieškovės kreditorių ir su ja atsiskaityta, kai kitų kreditorių nepatenkintų reikalavimų suma viršija net 400 000 EUR.

12.4. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog atsakovė buvo nesąžininga, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nustatydamas šį faktą, rėmėsi byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ji neturėjo pagrindo abejoti ieškovės mokumu, nustatė, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovė jokiomis priemonėmis nepasidomėjo apie kitus ieškovės kreditorius, tokią informaciją ignoravo, kas sudaro pagrindą tokį verslininko elgesį pripažinti nesąžiningu.

12.5. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimų eiliškumo reikalavimą, nes ieškovė tuo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, vykdė žemesnės eilės kreditoriui (atsakovei) mokėjimus, tuo metu turėdama aukštesnės eilės kreditorių – būdama skolinga darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybės biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

15. UAB „Euronika“ atsakovei UAB „Digitalas“ 2017 m. kovo 28 d. sumokėjo 200 EUR, 2017 m. balandžio 3 d. sumokėjo 300 EUR ir 2017 m. birželio 5 d. sumokėjo 500 EUR. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovei UAB „Euronika“ iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas J. V. Ieškovė kreipėsi į teismą ginčydama anksčiau paminėtus mokėjimo sandorius dviem pagrindais: i) reikšdama ieškinį pagal CK 6.66 straipsnį (Pauliana ieškinys); ii) teigdama, kad sandoriai prieštarauja imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio normoms. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą. Skunde nurodo, kad nebuvo pagrindų pripažinti sandorius negaliojančiais.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmiausiai tikslinga pasisakyti dėl atsakovės argumentų, susijusių su CK 6.930¹ straipsniu, nes CK 6.66 straipsnyje nustatytas sandorio negaliojimo pagrindas yra glaudžiai susijęs ir tam tikra apimtimi yra priklausomas nuo klausimo dėl minėtų mokėjimo sandorių atitikties CK 6.930¹ straipsniui išsprendimo.

IV.2. Dėl sandorių prieštaravimo CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms

17. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad neįrodytas pagrindas ginčo sandorį pripažinti niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio normoms. Atsakovė akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta atsakovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais kiekvieno iš ginčijamų sandorių atlikimo dieną, tačiau bankroto administratorius lėšų nepakankamumo ginčo sandorių sudarymo metu neįrodinėjo, o, nesant tokių įrodymų, ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

18. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

19. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų nuostatų, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, kadangi šios normos 1 dalyje įsakmiai yra nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims, jei neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Toks išaiškinimas yra pateiktas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21 p.).

20. Siekiant, kad atlikti mokėjimai būtų pripažįstami prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniais pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma: pirma, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; antra, kad egzistavo tuo metu pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami minėtoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 22–24 p.).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija pirmąją iš anksčiau paminėtų sąlygų, iš esmės teigdama, kad ieškovė neįrodė lėšų nepakankamumo atsiskaityti su visais kreditoriais ginčo sandorių sudarymo metu. Vadinasi, byloje kyla įrodymų vertinimo klausimas. Pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas su atsakovės argumentais nesutinka.

22. Šioje byloje yra ginčijami ieškovės UAB „Euronika“ 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. birželio 5 d. atlikti mokėjimai atsakovei UAB „Digitalas“. Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „Euronika“ iškelta bankroto byla. Taigi ginčijami mokėjimai atlikti ne daugiau kaip prieš 6 mėnesius iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

23. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Euronika“ kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų suma – 413 374,65 EUR, iš jų pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 48 815,85 EUR, antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 20 695,89 EUR, trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 343 862,91 EUR. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, be kita ko, nurodant, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančios atsakovės mokumas neatkurtas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovės finansinė padėtis dar 2017 metais turėjo būti bloga.

24. Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. rašto (elektroninės bylos 1 t., p. 23) matyti, kad ieškovės socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų už 2017 m. vasario–rugpjūčio mėn., įsiskolinimas už apdraustuosius sudarė 19 374,64 EUR; socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų už 2017 m. liepos mėn., už apdraustuosius, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį – 167,56 EUR; delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius pervedimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. spalio 5 d. – 891,68 EUR.

25. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 20 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką nustatyta, kad mokesčių administratorius nurodė nurašyti 1 258,32 EUR ieškovės mokestinę nepriemoką, ši nepriemoka susijusi su mokestiniais laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ir mokesčių deklaracijomis, pateiktomis nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. kovo 13 d. (elektroninės bylos 1 t., p. 26–27). Iš byloje pateiktos UAB „Euronika“ paraiškos-pranešimo dėl lėšų iš Garantinio fondo skyrimo nustatyta, kad bendrovės buvusių darbuotojų – pirmos eilės kreditorių UAB „Euronika“ bankroto byloje – patvirtinti reikalavimai susidarė nuo 2016 m. gegužės 30 d. (elektroninės bylos 1 t., p. 28–55).

26. Iš antstolės B. T. 2017 m. balandžio 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas matyti, kad antstolė vykdė Darbo ginčų komisijos sprendimą, pagal kurį nurodoma nurašyti 489,50 EUR sumą, kreditorius A. G., vykdomojo dokumento išdavimo data 2017 m. vasario 13 d. (elektroninės bylos 1 t., p. 58). Iš antstolės B. T. 2017 m. balandžio 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas matyti, kad pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą nurodoma nurašyti 489,5 EUR sumą, kreditorius D. N., vykdomojo dokumento išdavimo data 2017 m. vasario 13 d. (elektroninės bylos 1 t., p. 62). Iš antstolės B. T. 2017 m. balandžio 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas matyti, kad pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą nurodoma nurašyti 575,09 Eur sumą, kreditorius T. P., vykdomojo dokumento išdavimo data 2017 m. vasario 13 d. (elektroninės bylos 1 t., p. 66). Iš antstolės B. T. 2017 m. balandžio 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas matyti, kad pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą nurodoma nurašyti 521,42 EUR sumą, kreditorius N. J., vykdomojo dokumento išdavimo data 2017 m. vasario 13 d. (elektroninės bylos 1 t., p. 64). Iš antstolės B. T. 2017 m. balandžio 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas nustatyta, kad pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą nurodoma nurašyti 532,44 EUR sumą, kreditorius D. K., vykdomojo dokumento išdavimo data 2017 m. vasario 13 d. (elektroninės bylos 1 t., p. 60). Pažymėtina, kad ankščiau nurodyti pirmos eilės kreditiniai reikalavimas nebuvo patenkinti iki bankroto bylos UAB „Euronika“ iškėlimo.

27. Anksčiau paminėti įrodymai apeliacinės instancijos teismui nepalieka abejonių, kad ieškovė 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. birželio 5 d. sandorių sudarymo (mokėjimo atlikimo) metu, pirma, neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Jei ieškovė būtų turėjusi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ji tiesiog būtų atsiskaičiusi su jais ir jai bankroto byla su 400 000 Eur sumą viršijančiais kreditorių reikalavimas nebūtų iškelta vos už kelių mėnesių po ginčijamų sandorių sudarymo.

28. Antra, minėtų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo aukštesnės eilės kreditorių, tačiau atsiskaitė su atsakove, kurios reikalavimo eilė pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį buvo žemesnė. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos reikiamos sąlygos anksčiau minėtus sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį kaip prieštaraujančius CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu yra pagrįstas ir teisėtas.

IV.3. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį

29. Apeliantė apeliacinį skundą dėl CK 6.66 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo grindžia tuo, kad nebuvo reikiamų sąlygų sandorius pripažinti negaliojančiais pagal minėtą teisės normą, nes: i) ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius; ii) nebuvo pažeistos kreditorių teisės; iii) atsakovė buvo sąžininga. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutikti neturi pagrindo.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) Pauliana ieškinio atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų visumos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija pirmosios iš anksčiau paminėtų sąlygų – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Dėl jos egzistavimo apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių (žr., be kita ko, šios nutarties 27 ir 28 p.), todėl plačiau šiuo klausimu teismas nepasisako.

32. Tačiau atsakovė ginčija aplinkybę, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

33. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog argumentas, kad įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, yra pagrįstas tik ta apimtimi, kuria kalbama apie sandorius, nepažeidžiančius įstatyme įtvirtinto reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Atsiskaitymas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidžiant įstatyme (CK 6.930¹ straipsnyje) nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui, CK 6.66 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, 29 p.).

35. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą kasacinio teismo praktiką ir šioje byloje nustatytą aplinkybę, kad buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje (šios nutarties 27 ir 28 p.), darytina išvada, kad sudarydama ginčijamus sandorius ieškovė pažeidė kitų kreditorių teises. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovė išskyrė atsakovę iš kitų kreditorių, nes, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, atsiskaitė ne su aukštesnės eilės kreditoriais, bet su atsakove.

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės, šiuo atveju nėra svarbus atsakovės akcentuojamo priežastinio ryšio tarp atsakovės naudai įvykdyto atsiskaitymo ir ieškovės tapimo nemokios (ne)egzistavimas. Kreditoriaus teisių pažeidimas nagrinėjamu atveju pasireiškė ne tuo, kad dėl sudaryto sandorio skolininkas tapo nemokus. Kreditoriaus teisės nagrinėjamu atveju buvo pažeistos kitu būdu – suteikiant pirmenybę tam tikram kreditoriui, pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Vadinasi, ir ginčijamų sandorių suma šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Juolab šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad aptariamu laikotarpiu ieškovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Nagrinėjamu atveju sprendžiama ne dėl ieškovės atsiskaitymų su kitais kreditoriais, o dėl konkrečių ieškovės sudarytų sandorių, pažeidžiančių aukštesnės eilės kreditorių teises.

37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalys buvo pasirašiusios rangos sutartį, atsakovė pateikė įrodymus, jog ji savo įsipareigojimus pagal šią sutartį tinkamai įvykdė, ieškovė savo priešpriešinių prievolių tinkamai neįvykdė (laiku neatsiskaitė). Atsakovė teigia, kad dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo sandorių ieškovė sudaryti neprivalėjo, prieštarauja sutarties privalomumo ir vykdytinumo principams, kuriais grindžiami civiliniai teisiniai santykiai.

38. Sprendžiant dėl privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį šiuo atveju svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, 20 p.).

39. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, sutiktina su atsakove, jog asmenys turi vykdyti sudarytas sutartis ir jomis prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau kai skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, taikomas CK 6.930¹ straipsnis ir skolininkas neturi nuožiūros laisvės atsiskaityti su kreditoriais. Skolininkas minėtu atveju privalo elgtis taip, kaip jį įpareigoja įstatymas – atsiskaityti su kreditoriais pagal nustatytą eiliškumą. Vadinasi, skolininkas, kuris neturėdamas pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais atsiskaito su savo nuožiūra pasirinktu kreditoriumi ne pagal įstatyme nustatytą eiliškumą, negali būti laikomas privalėjusiu sudaryti atsiskaitymo su šiuo kreditoriumi sandorį. Minėtas skolininkas, atsiskaitydamas su kreditoriumi ne pagal nustatytą eiliškumą, ne sudaro sandorį, kurį privalo sudaryti, bet pažeidžia įstatymą, nes įstatymas jį įpareigoja atsiskaitymo sandorį sudaryti pagal nustatytą eiliškumą. Dėl šių priežasčių atsakovės argumentai dėl privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį yra atmetami kaip nepagrįsti.

40. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ji buvo sąžininga ir todėl nebuvo pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais.

41. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Vadinasi, trečiojo asmens (šiuo atveju – atsakovės) sąžiningumas gali būti aktualus tik tuo atveju, jei būtų ginčijamas dvišalis sandoris.

42. Nagrinėjamu atveju yra ginčijami ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei. Šie sandoriai yra vienašaliai atsiskaitymo sandoriai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-537-464/2017 24 p.). Vadinasi, atsakovės (ne)sąžiningumas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes ginčijamas vienašalis, o ne dvišalis sandoris. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

43. Viena iš būtinų sąlygų pripažinti sandorį negaliojančius pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį yra skolininko nesąžiningumas. Apeliaciniame skunde šis klausimas iš esmės nekeliamas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pasirinktinis atsiskaitymas nesilaikant įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidžiant pirmesnės eilės kreditorių teises paneigia skolininko sąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, 27 p.). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

44. Atsižvelgdama į tai, kad nustatyti visi įstatymo reikalaujami pagrindai pripažinti sandorį negaliojančiu Pauliana ieškinio pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir šiuo aspektu yra iš esmės pagrįstas ir teisėtas.

45. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su restitucijos taikymu, argumentuodama, kad jos taikymas pažeidžia restitucijos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nes ji teisėtai ir sąžiningai gavo lėšas, o, taikant restituciją, jos padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoris, kuris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekinis, t. y. jis negalioja nuo jo sudarymo momento ir negali sukurti teisinių padarinių nepriklausomai nuo to, ar jis yra vienašalis, ar dvišalis, ar daugiašalis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtintos tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės – kiekviena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką pagal jį yra gavusi. Ši taisyklė galioja ir vienašalio sandorio pripažinimo niekiniu atveju. Vadinasi, konstatavus, kad ginčo sandoris yra niekinis ir objektyviai negalėjo sukurti jokių teisėtų padarinių, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės skundo argumentai, jog ji teisėtai gavo lėšas.

47. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakove, kad dėl restitucijos taikymo jos padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Pažymėtina, kad apeliantė be teisėto pagrindo buvo patekusi į geresnę padėtį už kitus kreditorius – su ja buvo atsiskaitoma, nors buvo aukštesnės eilės kreditoriams neįvykdytų reikalavimų. Vadinasi, atsakovė privalo grąžinti lėšas, kurias nepagrįstai, pažeisdama įstatymą ir kitų kreditorių teises, gavo, ir tada kartu su kitais ieškovės kreditoriais ginti savo teises bankroto byloje (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-537-464/2017 34 p.). Restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju yra pateisinamas būtinybe užtikrinti kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

48. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, 20 p.).

49. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

IV.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

50. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 145,2 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovės į apeliacinį skundą parengimą. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėta šias išlaidas patvirtinanti sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (mokėjimo nurodymas).

51. Ieškovės prašomas priteisti atlyginimas už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistina jos prašoma bylinėjimosi išlaidų suma.

52. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, nors vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, buvo atleista nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Minėta žyminio mokesčio suma grąžintina atsakovei.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Digitalas“ 145,2 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Digitalas“ 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2018 m. spalio 22 d. mokėjimo pavedimu.