Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovų valstybės įmonės Registrų centro ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro, 2,90 Eur turtinės ir 120 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. spalio 23–27 d. kreipėsi į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti juridinį faktą – 2017 m. spalio 19 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Jį aptarnavo vyresnioji klientų aptarnavimo vadybininkė A. B., kuri žodžiu paaiškino, kad jis turi kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių ir gauti įsakymą dėl nustatyto bendrojo naudojimo objekto administravimo panaikinimo. Pareiškėjas iš to suprato, kad nesant šio įsakymo, jungtinės veiklos sutartis nebuvo ir negalėjo būti įregistruota. Pareiškėjas į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių kreipėsi 2017 m. spalio 24 d., o 2017 m. lapkričio 23 d. gavęs minėtą įsakymą, 2017 m. lapkričio 29 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą įregistruoti juridinį faktą – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir nedidinti atlyginimo už teikiamą paslaugą, tačiau 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (4.4.2)KLS-1675 jo prašymas atmestas. Pareiškėjo nuomone, jo veiksmuose nebuvo aplaidumo ir nerūpestingumo požymių, dėl kurių jis neva praleido Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Pareiškėjas nurodė, kad turtui ((duomenys neskelbtini)) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-617 buvo nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimas, šis juridinis faktas buvo įregistruotas, todėl administravimo pabaiga galima tik esant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, nustatančiam administravimo pabaigą. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi NTRĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes šis straipsnis reglamentuoja atvejus, kai pateikiama informacija apie sudarytą sandorį ir patvirtintą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį, šiuo atveju jis kreipėsi dėl juridinio fakto įregistravimo, o tokį atvejį reglamentuoja NTRĮ 16 straipsnis. Taip pat nebuvo pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 391 punkto. Tik turėdamas Nuostatų 37 punkte nurodytus dokumentus, įskaitant ir 37.2 papunktyje nurodytą dokumentą, patvirtinantį juridinio fakto atsiradimą (minėtą 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymą), jis įgijo teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą. Atsakovas, atsisakydamas tenkinti jo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymą ir 2018 m. sausio 2 d. skundą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.250 straipsnį, NTRĮ 16 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 37 punkto nuostatas. Tam, kad pateiktas užsakymas būtų įvykdytas, pareiškėjas turėjo už paslaugą sumokėti 2,90 Eur, todėl patyrė turtinių nuostolių. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, teisinį nesaugumą ir netikrumą, nervinę įtampą, pasijuto nevisavertis, suabejojo savo sugebėjimais bei žiniomis, buvo sutrikdytas įprastas jo poilsio režimas, tai neigiamai atsiliepė savijautai, nuotaikos kaitai.