- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-1940-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05622-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- V. J. Ž.
- Atsakovas
- N. R.
- Trečiasis asmuo
- L. S., L. P., R. J., M. Ž., G. K., Kauno
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-1270-717/2014 pagalieškovo V. J. Ž. ieškinį atsakovei N. R., tretiesiems asmenims L. S., L. P., R. J., M. Ž., G. K. ir Kauno 20-ojo notarų biuro notarei R. V. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. J. Ž. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1270-717/2014 (b.l. 2–10, t. IV), kuriuo prašė panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. J. Ž. ieškinį patenkinti. Ieškovas taip pat prašė atleisti jį nuo likusios dalies (3 363 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o nusprendus neatleisti ieškovo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, prašė atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas nurodė, jog jis yra senatvės pensininkas, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra tik 1 075,41 Lt, kurių vos užtenka patenkinti pačius būtiniausius poreikius. Už pateiktą apeliacinį skundą ieškovui tektų sumokėti 3 507 Lt dydžio žyminį mokestį, kuris yra tris su puse karto didesnis nei kad ieškovo per mėnesį gaunamos pajamos. Ieškovui sumokėti žyminį mokestį yra labai sunku, o negalėdamas sumokėti žyminio mokesčio ieškovas prarastų galimybę teikti apeliacinį skundą, kartu ir teisę į tinkamą gynybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi (b.l. 22–23, t. IV) ieškovo prašymą tenkino iš dalies, atleido ieškovą nuo 1 753,50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą, įpareigojo ieškovą per 10 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos primokėti 1 609,50 Lt žyminio mokesčio valstybei ir pateikti teismui įmokos mokėjimo kvitą. Teismasnustatė, kad ieškovas, kreipdamasisį teismą su apeliaciniu skundu, sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio. Teismasnurodė, kad ieškovas savo prašymą grindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas ir pripažino, kad vien tik iš šios pažymos negalima daryti išvados, jog ieškovo finansinė padėtis yra sunki. Teismasnurodė, kad ieškovasnepateikė prašymą pagrindžiančių įrodymų, t. y. bankų, VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro pažymų, turto ir pajamų deklaracijos, kitų dokumentų, todėl iki galo neatskleidė savo turtinės padėties, o šie įrodymai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo daliesžyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, o sudarė atstovavimo sutartį su advokate, sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti esant tokią sunkią ieškovo turtinę padėtį, jog jis nepajėgtų sumokėti pusės mokėtino žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą ar reikėtų žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Ieškovas atskiruoju skundu (b.l. 28–31, t. IV) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - atleisti ieškovą nuo likusios dalies – 3 363 Lt – žyminio mokesčio sumokėjimo, o nusprendus neatleisti ieškovo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas ir priimdamas nutartį rėmėsi tik aplinkybe, kad ieškovas nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, o sudarė atstovavimo sutartį su advokate.Skundžiama nutartimi ieškovui nustatyta primokėti už pateiktą apeliacinį skundą žyminio mokesčio suma (1 609,50 Lt) yra beveik pusantro karto didesnė už ieškovo per mėnesį gaunamas pajamas. Sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį ieškovui sunku, dėl senyvo amžiaus ir turtinės padėties ieškovui paskola iš banko nebūtų suteikta, o pardavus turimą turtą ieškovas netektų savo gyvenamosios vietos. Neišgalėdamas sumokėti žyminio mokesčio ieškovas prarastų teisę pateikti apeliacinį skundą ir teisę į tinkamą gynybą.Aplinkybę, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir išliko nepakitusi patvirtinaankstesnės teismų nutartys, kuriomis ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas ir kuriomis buvo panaikintos ar sumažintos ieškovui paskirtos baudos.Nors teismas nurodė, kad ieškovas kartu su prašymu nepateikė tam tikrų įrodymų apie savo turtinę padėtį, tačiau teismas neatsižvelgė į byloje jau pateiktus įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį. Be to, teismas, nustatęs, kad ieškovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, nepakanka, turėjo teisę suteikti terminą papildomiems dokumentams pateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK reglamentuojami konkretūs atvejai, kuriems esant asmuo, besikreipiantis į teismą, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas sudaryti galimybes suinteresuotiems asmenims realizuoti teisę į teisminę gynybą net ir tais atvejais, kai šie dėl savo turtinės padėties negali sumokėti mokėtino žyminio mokesčio, CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtino teismo teisę esant prašymui atleisti tokį asmenį iš dalies nuo mokėtino žyminio mokesčio taip neapribojant asmens teisės į teisminę gynybą. Kaip priemonę užtikrinti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą įstatymų leidėjas CPK 84 straipsnyje įtvirtino ir galimybę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėtina, kad tiek atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutai teismo taikomi tik esant motyvuotam ir įrodymais pagrįstam asmens prašymui atsižvelgiant į tokį prašymą pareiškusio asmens turtinę padėtį. Įstatymas, suteikdamas asmeniui teisę būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, įpareigoja asmenį motyvuoti ir įrodyti, jog jis turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis (CPK 83 str. 3 d., 84 str., 178 str.). Asmuo nevykdantis įstatymo nustatytų pareigų negali tikėtis, jog įgis minėtas įstatymo suteiktas teises. Taigi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius pareikšto prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui, kuris tokiu būdu privalo atskleisti teismui savo tikrąją turtinę padėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pateikęs apeliacinį skundą, už jį sumokėjo 144,79 Lt žyminio mokesčio (b.l. 20, t. IV), o nuo likusios 3 363 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašė jį atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų neatleisti ieškovo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovas prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Savo prašymą ieškovas įrodinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b.l. 17–19, t. IV). Daugiau jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismui ieškovas nepateikė. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, pripažino, kad yra pagrindas atleisti ieškovą nuo 1 753,50 Lt dalies žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimo, tačiau sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tiek sunki, kad ieškovas negalėtų sumokėti likusios dalies žyminio mokesčio ir nustatė ieškovui terminą primokėti trūkstamą dalį – 1 609,50 Lt – žyminio mokesčio.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutą, tačiau nevisapusiškai įvertinęs ieškovo galimybes per teismo nustatytą pakankamai trumpą laiko tarpą sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, nepagrįstai nagrinėjamu atveju netenkino prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, matydamas, kad ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti jo pateiktą prašymą, turėjo suteikti ieškovui terminą papildomiems dokumentams apie ieškovo turtinę padėtį pateikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė jo prašymą pagrindžiančių įrodymų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, todėl pripažino, kad ieškovas iki galo neatskleidė savo turtinės padėties. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Ieškovas, pateikęs prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, turėjo pareigą atskleisti savo turtinę padėtį pateikdamas išsamius duomenis, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Nors teismas pripažino, kad ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka pripažinti, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau tai nesudarė pagrindo teismui nustatyti terminą pareikšto prašymo trūkumams pašalinti bei nustatyti ieškovui terminą papildomiems duomenims apie jo turtinę padėtį pateikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo trūkumų šalinimo institutas taikomas tuo atveju, jeigu prie tokio prašymo nėra pridėti jį pagrindžiantys įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1606/2013), tuo tarpu ieškovas kartu su prašymu pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina jo sunkią turtinę padėtį.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir atskirojo skundo argumentą dėl teismo pareigos sprendžiant ieškovo pateiktą prašymą vadovautis kitais byloje esančiais duomenimis apie ieškovo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad byloje jokių kitų įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį, išskyrus duomenis apie jo gaunamos senatvės pensijos dydį (b.l. 52–53, t. I, b.l. 141–142, t. II), nėra, todėl teismas, nesant byloje kitų įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį jais objektyviai negalėjo remtis.
Negalima sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, jog teismas netinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir neatsižvelgė į ieškovo pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas įvertino pateiktą rašytinį įrodymą ir pripažino, kad jis nėra pakankamas pripažinti, jog ieškovo turtinė padėtis yra sunki.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį ir pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo likusios 3 363 Lt dalies žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tiek bloga, kad jisnegalėtų sumokėti bent dalies žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą. Atskirtojo skundo argumentai ar kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą dėl ieškovo pareikšto prašymo atleisti jį nuo 3 363 Lt daliesžyminio mokesčio sumokėjimo, juolab, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina duomenimis apie ieškovo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Nors ieškovas nurodė, kad pardavus jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą jis netektų savo gyvenamosios vietos, tačiau nurodytas argumentas netaikytinas ieškovo turimam kilnojamajam turtui, kurį pardavęs ieškovas galėtų gauti pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, kitasjo turėtas išlaidas bylos nagrinėjimo metu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo turtinė padėtis nėra tiek bloga, kad jis turėtų būti atleistas nuo 3 363 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, yra pagrįsta. Be to, sprendžiant dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1014/2014). Šiuo atveju nustatyta, jog ieškovo už apeliacinio skundo padavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 507 Lt, ieškovas sumokėjo dalį nurodyto žyminio mokesčio, t. y. 144,79 Lt, o nuo likusios dalies mokesčio mokėjimo – 3 363 Lt prašo atleisti. Ieškovas yra sumokėjęs tik 4 procentus žyminio mokesčio ir prašo atleisti net nuo 96 procentų žyminio mokesčio mokėjimo. Nors įstatymai neįtvirtina dalies, kurią sumokėjus būtų galima prašyti atleisti nuo mokesčio mokėjimo, minimumo, teismo vertinimu, sumokėta suma turi atitikti protingumo principą, užtikrinti, kad apeliacijos ir prašymo atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą, teise nebūtų piktnaudžiaujama. Šiuo atveju nurodytos proporcijos neleidžia pripažinti, kad sumokėto žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas prašo atleisti, dalys atitinka protingumo principą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tiek bloga, kad ieškovas negalėtų primokėti 1 609,50 Lt dalies žyminio mokesčio.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas neįrodė esant pagrindą atidėti 1 609,50 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Kaip matyti iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų, jo gaunamos pajamos kas mėnesį yra 1 075,41 Lt dydžio senatvės pensija (b.l. 17–19, t. IV). Nurodyta pajamų suma, įvertinus žyminio mokesčio dalį, kurią ieškovas skundžiama nutartimi įpareigotas sumokėti per pakankamai trumpą 10 dienų terminą, laikytina pakankamai nedidele tokiam įpareigojimui laiku įvykdyti. Žyminio mokesčio dalis, kurią ieškovasįpareigotas sumokėti, yra 534,09 Lt didesnė nei kad ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį, todėl ieškovas, net ir gavęs senatvės pensiją, neturėtų galimybės iš karto sumokėti mokėtiną žyminio mokesčio dalį, o be to, visas gaunamaspajamas skyrus žyminiam mokesčiui sumokėti ieškovasneturėtų galimybės patenkinti net būtiniausius savo poreikius. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad neatidėjus daliesžyminio mokesčio sumokėjimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo galimai būtų užkirstas kelias ieškovui pasinaudoti teise patikrinti priimto pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinėsinstancijos teisme. Priešingai, atidėjus daliesžyminio mokesčio sumokėjimą ieškovui būtų suteikta galimybė iki teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, sukaupti reikiamą mokėti už pateiktą apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalį, kad esant galimai jam nepalankiam apeliacinės instancijos teismo sprendimui jis turėtų pakankamai lėšų sumokėti valstybės naudai priteistą žyminio mokesčio dalį. Pažymėtina, kad ieškovui nagrinėjamoje byloje 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi (b.l. 54–55, t. I) dalies žyminio mokesčio (2 712 Lt) už pareikštą ieškinį sumokėjimas buvo atidėtas. Nutarties priėmimo metu ieškovo gaunamos pajamos, kaip kad yra nustatyta šioje nutartyje, buvo apie 1 050,55 Lt per mėnesį, todėl šiuo metu ieškovo gaunamų pajamų dydis iš esmės nėra pasikeitęs. Ieškovo gaunamoms pajamoms esant iš esmės nepakitusioms teismo sprendimas neatidėti ieškovui dalies žyminio mokesčio sumokėjimo neatitinka ieškovo teisėtų lūkesčių principo ir yra neteisingas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir žyminio mokesčio dalies, nuo kurios sumokėjimo ieškovas nėra atleistas (1 609,50 Lt), sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, panaikinant nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos primokėti 1 609,50 Lt žyminio mokesčio valstybei ir pateikti teismui įmokos mokėjimo kvitą, bei tenkinant ieškovo prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį.
Panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos primokėti 1 609,50 Lt žyminio mokesčio valstybei ir pateikti teismui įmokos mokėjimo kvitą.
Iš dalies tenkinti ieškovo prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atidėti ieškovui Vytautui J. Ž. 1 609,50 Lt dydžio žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.