Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. atstovo advokato M. V. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas O. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė, atsisakiusi tenkinti pareiškėjo skundą, persiuntė jį su vykdomąja byla Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, kad antstolei nekilo abejonių dėl 2022 m. rugsėjo 2 d. ekspertizės akte nustatytos turto vertės, tačiau gavusi skolininko prašymą dėl pakartotinio turto įvertinimo, antstolė sutiko skirti pakartotinę ekspertizę. Skolininko teiginys, jog vienas antstolės pasirinktas vertintojas jau įvertino turtą neteisingai, yra neargumentuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais, deklaratyvaus pobūdžio. Be to, išieškotojas pateikė savo nuomonę dėl pakartotinio turto vertinimo, kurioje nurodė, kad skolininko pasirinktas ekspertas gali būti šališkas ir dirbtinai sukelti turto kainą, kas apsunkintų išieškojimą. Įstatymai nenumato teisės skolininkui reikalauti, jog ekspertizę vykdomojoje byloje atliktų jo pasiūlytas ekspertas, kadangi tokiu atveju jis gali būti šališkas. Vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo bei parinkti ekspertizės įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

5. Teismas nustatė, kad antstolė D. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0066/22/00721 dėl 16 000 Eur skolos, 7 141,61 Eur palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko J. R. išieškotojo O. B. naudai. 2022 m. liepos 26 d. patvarkymu antstolė skolininko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti skyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui R. G.. Turto vertintojas 2022 m. rugsėjo 2 d. pateikė turto vertinimo ataskaitą/ekspertizės aktą, kuriame turtas įvertintas 30 000 Eur. 2022 m. rugsėjo 21 patvarkymu antstolė informavo vykdomosios bylos dalyvius apie atliktą turto vertinimą ir galimybę pateikti prieštaravimus. 2022 m. rugsėjo 26 d. skolininko atstovas advokatas M. V. pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kuriais antstolės prašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę žemės sklypui. 2022 m. rugsėjo 27 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo išieškotoją pateikti nuomonę dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, o skolininką įpareigojo pateikti naujo turto vertintojo kandidatūrą, taip pat patvarkymu skolininkas informuotas, kad jei bus paskirta pakartotinė turto vertinimo ekspertizė, skolininkas bus įpareigotas apmokėti jos išlaidas. Išieškotojas O. B. pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad pakartotinė turto ekspertizė iš esmės turto vertės nepakeis, tačiau jei ekspertas bus šališkas, gali būti dirbtinai sukelta turto vertė, kas apsunkintų turto pardavimą varžytinėse. Skolininkas nustatytu terminu pateikė vertintojo kandidatūrą, siūlydamas pakartotinę turto vertinimo ekspertizę pavesti atlikti (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 19 d. patvarkymu pakartotinę turto vertinimo ekspertizę pasirinko pavesti atlikti MB „(duomenys neskelbtini)“ (turto vertintojui A. L.), įpareigojo skolininką iki 2022 m. spalio 25 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 363 Eur už pakartotinės ekspertizės atlikimą. Nesutikdamas su šiuo antstolės patvarkymu, skolininko atstovas apskundė antstolės veiksmu.

6. Vykdymo procesas grindžiamas bendraisiais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, reiškiančiais, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidų atlyginimas išieškomas iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, t. y. kaina, kuri būtų kuo artimesnė esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.

9. Nagrinėjamu atveju antstolė skolininko turto vertei nustatyti skyrė turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti Lietuvos Respublikos teismo ekspertui R. G.. Skolininkui nesutinkant su pateikta turto vertinimo išvada ir prašant skirti pakartotinę ekspertizę, antstolė įpareigojo išieškotoją pateikti nuomonę, o skolininką – turto vertintojo kandidatūrą. Gavusi išieškotojo prieštaravimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir jam išreiškus abejones dėl skolininko pasirinkto turto vertintojo nešališkumo, antstolė pakartotinę ekspertizę pasirinko pavesti atlikti kitam nei skolininko pasiūlytam turto vertintojui. Teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais antstolė siekė apginti tiek išieškotojo, tiek skolininko teisėtus interesus ir nesudaryti prielaidų kažkuriai iš šalių abejoti paskirto eksperto šališkumu. Pažymėtina, jog antstolės patvarkyme padarytas rašymo pasirikimas, nurodant, kad „paties skolininko pasirinktas ekspertas gali būti nešališkas“, neįtakoja patvarkymo nepagrįstumo, kadangi jame aiškiai nurodoma, kad antstolė ekspertą pasirinko laikydamasi nešališkumo ir objektyvumo principų.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Taip pat įstatyme nenumatyta antstolio pareiga skiriant pakartotinę turto vertinimo ekspertizę ją pavesti atlikti būtent skolininko pageidaujamam turto vertintojui. Priešingai, kaip jau minėta, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus, veikti objektyviai ir nešališkai. Šiuo atveju antstolė, gavusi skolininko prieštaravimus dėl atlikto turto vertinimo ir išieškotojo prieštaravimus dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, skirdama pakartotinę ekspertizę, tačiau ją atlikti pavesdama nepriklausomam, šalių nesiūlytam turto vertintojui, elgėsi objektyviai ir teisingai, siekė užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir panaikinti abejones dėl neteisingo proceso.

11. Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šiuo atveju skolininko atstovas, skunde nurodydamas, kad pirmasis antstolės parinktas turto vertintojas turtą įvertino neteisingai, šio savo samprotavimo nepagrindė jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šis argumentas laikytinas nepagrįstu.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamas antstolės patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skolininko atstovo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.