Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-08-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-19704-1052/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-26
Bylos Nr.
e2YT-19704-1052/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12226-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Pareiškėjas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-19704-1052/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12226-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1. (S) 3.4.5.19
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 26 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu prašo atnaujinti R. M. terminą priimti palikimą po jos tėvo T. D. mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas, T. D. (toliau – ir palikėjas), kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko viena pirmos eilės įstatyminė paveldėtoja – pareiškėja, kadangi daugiau jokių kitų vaikų palikėjas neturėjo. Testamento tėvas nebuvo sudaręs, todėl testamentinių įpėdinių taip pat nėra. Pareiškėja jau kuris laikas ir tėvo mirties dieną gyveno Norvegijos Karalystėje. 2020 kovo 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo apribotas atvykimas į / iš Lietuvos Respubliką iš kitų Europos Sąjungos šalių (tame tarpe ir Norvegijos Karalystės), todėl jau vien dėl šių aplinkybių pareiškėja neturėjo galimybių parvykti į Lietuvos Respubliką ir priimti palikimo. Taip pat ji negalėjo priimti palikimo laiku ir dėl kitų objektyvių aplinkybių, kadangi kelios dienos po tėvo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters, N. M., kuriai šiuo metu yra tik trys mėnesiai, todėl skristi į Lietuvos Respubliką su tokio amžiaus kūdikiu dėl pasaulinės pandemijos yra nesaugu. Negana to, kūdikis iki šios dienos neturi paso kelionei į Lietuvos Respubliką. Kadangi pati pareiškėja dėl aukščiau nurodytų objektyvių aplinkybių negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką ir priimti po tėvo likusio palikimo, todėl ji 2020 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijos Karalystėje (to padaryti anksčiau taip pat nepavyko dėl Covid-19 apribojimų) išdavė įgaliojimą savo motinai, D. G., gyvenančiai Lietuvos Respublikoje, suteikiant teisę jos vardu priimti palikimą po tėvo mirties. Pareiškėja, tuoj po įgaliojimo pasirašymo 2020 m. birželio 29 d., jį išsiuntė registruotu paštu, tačiau jis įgaliotinę pasiekė tik 2020 m. liepos 10 d., t. y. praėjus dienai po 3 mėnesių termino suėjimo dienos (terminas (duomenys neskelbtini)). Dėl palikimo priėmimo po T. D. mirties (duomenys neskelbtini). į Kauno miesto 1-ąjį notarų biurą kreipėsi pareiškėjos įgaliotinė, tačiau notarė atsisakė priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo suėjęs trijų mėnesių terminas jam pateikti ir nurodė, jog pareiškėja turi kreiptis dėl termino atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas, terminas atnaujintinas.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad T. D., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos R. M. tėvas. Pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta tiek šiuo metu, tiek ir iki 2020 m. balandžio 9 d. yra Norvegijos Karalystėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo apribotas atvykimas į / iš Lietuvos Respubliką, dėl ko pareiškėja neturėjo galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką ir kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Siekdama įgyvendinti paveldėjimo teisęs į po palikėjo mirties likusį turtą, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Norvegijos Karalystėje, suteikė įgaliojimą savo motinai, kad ši, būdama Lietuvoje, galėtų inicijuoti palikimo priėmimą pareiškėjos vardu, tačiau įgaliojimas pasiekė įgaliotinę jau praėjus nustatytam trijų mėnesių terminui, dėl ko įgyvendinti paveldėjimo teisių nepavyko. Kitų asmenų, kurie kreiptųsi dėl palikėjo turto priėmimo nėra, palikimo priėmimo faktų nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011).

Išnagrinėjus pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, teismo nustatyti duomenys yra pakankami išvadai, kad pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, prieštaravimų, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas priimti palikimą, negauta. Byloje nėra jokių duomenų apie kitus į palikimą pretenduojančius asmenis. Nustačius šias aplinkybes, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Atnaujinus terminą bus apgintos pareiškėjos kaip įstatyminio pirmos eilės įpėdinio teisės priimti palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą terminą pagal įstatymą priimti palikimą, atsiradusį po T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė