- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-01
- Bylos Nr.
- e2-34828-910/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- M. F. Y.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. F. Y. dėl skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo pagal Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 08-104968-RK 291,31 Eur skolą, 274,06 Eur palūkanas, 104,88 Eur delspinigius, 26,49 Eur palūkanų delspinigius; pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-108398-GV 76,33 Eur skolą, 84,10 Eur palūkanas, 27,48 Eur delspinigius, 8,20 Eur palūkanų delspinigius; sutartines palūkanas pagal Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 08-104968-RK – 12,5 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (291,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-108398-GV – 14,4 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (76,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu 2017 m. spalio 30 d. Teismo pranešimu atsakovas informuotas, kad per 30 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovės priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 08-104968-RK (toliau – Sutartis 1), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 289,62 Eur kreditą keturių mėnesių terminui. Už suteiktą kreditą Sutartyje 1 nustatyta 12,50 proc. metinė palūkanų norma, taip pat šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių.
Taip pat atsakovas su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ 2008 m. rugsėjo 17 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-108398-GV (toliau – Sutartis 2), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 868,86 Eur kreditą. Už suteiktą kreditą Sutartyje 2 nustatyta 14,40 proc. metinė palūkanų norma, taip pat šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių.
Atsakovas nevykdė įsipareigojimų mokėti kredito grąžinimo įmokas Sutartyse nustatytomis dalimis ir terminais, nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Sutartis, dėl to susidarė 696,74 Eur skola pagal Sutartį 1 ir 196,11 Eur skola pagal Sutartį 2.
AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2014 m. liepos 29 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą. Iš 2014 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu dėl reikalavimo perleidimo matyti, kad ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią skolą būtų sumokėjęs (CPK 178 straipsnis).
Dėl skolos ir palūkanų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 291,31 Eur skolą pagal Sutartį 1 ir 76,33 Eur skolą pagal Sutartį 2 yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.38, 6.870, 6.873 straipsniai).
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovo su AB „Swedbank“ sudarytą Sutartį 1 atsakovas įsipareigojo mokėti 12,50 procentų dydžio metines palūkanas, pagal Sutartį 2 – 14,40 procentų dydžio metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad bendra nesumokėtų palūkanų suma pagal Sutartį 1 yra 274,06 Eur, o pagal Sutartį 2 – 84,10 Eur, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir šios palūkanos priteistinos ieškovui iš atsakovo.
Dėl delspinigių
Vadovaudamasis Sutartimis, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,1 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismas kiekvienu atveju, nagrinėdamas konkrečias situacijas, turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,1 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, o atsakovė yra vartotoja, kuri vartojimo kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t. y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, mažina prašomus priteisti delspinigius iki Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio delspinigių normos, t. y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad subjektas, vykdantis paskolų teikimo ūkinę-komercinę veiklą, turi pareigą tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką, neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams.
Siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistini delspinigiai apskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį, t.y. pagal Sutartį 1 – 78,66 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą (291,31 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų + iki reikalavimo perleidimo paskaičiuotų delspinigių suma 52,44 Eur), taip pat iki reikalavimo perleidimo paskaičiuotų pradinio kreditoriaus 26,49 Eur palūkanų delspinigių, neviršijančių 0,05 proc. dydžio už nurodomą pradelstų dienų skaičių; pagal Sutartį 2 – 20,61 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą (76,33 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų + iki reikalavimo perleidimo paskaičiuotų delspinigių suma 13,74 Eur), taip pat iki reikalavimo perleidimo paskaičiuotų pradinio kreditoriaus 8,20 Eur palūkanų delspinigių, neviršijančių 0,05 proc. dydžio už nurodomą pradelstų dienų skaičių.
Dėl mokėjimo palūkanų
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal Sutartį 1 atsakovas įsipareigojo mokėti 12,50 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo, pagal Sutartį 2 – 14,40 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo. Minėtose sutartyse nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo sutartines palūkanas pagal Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 08-104968-RK – 12,5 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (291,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-108398-GV – 14,4 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (76,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 20 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškinio reikalavimų suma 892,85 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 859,76 Eur. Taigi patenkintų reikalavimų dalis yra 96,29 proc.
Ieškovas nurodė, kad patyrė 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašė jas priteisti iš atsakovo. Prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 19,25 Eur žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. F. Y. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) naudai 367,64 Eur skolą, 358,16 Eur palūkanų, 99,27 Eur delspinigių, 34,69 Eur palūkanų delspinigių, 12,5 procentų dydžio sutartines metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 291,31 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,4 procentų dydžio sutartines metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 76,33 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 859,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo už akių atsakovas negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.