Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-27 · Byla Nr. ATP-704-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-27
Bylos Nr.
ATP-704-594/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-704-594/2016Teisminio proceso Nr.: 4-51-3-00215-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. (toliau – V. P.) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus po dviejų administracinių nuobaudų paskyrimo, 2016 m. gegužės 1 d., apie 13 val. 50 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,66 promilių girtumas), eidamas svirduliavo, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti; išsireikalauti iš Varėnos rajono apylinkės teismo V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9-333-922/2016, iš kurios matyti, kad policijos pareigūnai jį išleido iš komisariato neblaivų.

Šalies argumentai

2.1. Apelianto teigimu, 2016 m. gegužės 1 d., apie 13.00 val. jis buvo sulaikytas prie parduotuvės „N.“, buvo pristatytas į komisariatą, kur jam buvo nustatytas 3,11 promilių girtumas, po ko, iš komisariato jis buvo paleistas. Jokia administracinė teisena tuo metu jo atžvilgiu pradėta nebuvo. Išėjęs iš komisariato jis užėjo į svečius, kur alkoholio daugiau nevartojo, o išėjęs iš jų, vėl buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje. Tokiu būdu, akivaizdu, jog policijos pareigūnai V. P. patys paleido iš komisariato neblaivų, dėl ko, kiek vėliau jis buvo nubaustas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje.

2.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad, sutinkamai su policijos pareigūnų parodymais, jie gavo informaciją apie (duomenys neskelbtini) gatve einantį žmogų, kuris griuvinėja ant automobilių, tačiau jiems atvykus į įvykio vietą šios aplinkybės nepasitvirtino, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tas žmogus, dėl kurio gautas iškvietimas, buvo apeliantas.

2.3. Akcentuojama, jog V. P. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esmė nurodyta lakoniškai, neįvardinta, kokiais konkrečiais veiksmais apeliantas įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės gerovę. Įvykio metu jis elgėsi adekvačiai, negriuvinėjo, nešūkavo ir pan.. Nors skundžiamoje nutartyje V. P. ėjimas įvardintas kaip šlitinėjimas, tačiau šis žodis jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nepavartotas. Abejojama ir tuo, kad apeliantui konstatuotas girtumas buvo nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu, nes nagrinėjamoje byloje nėra jo patikros sertifikato.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į V. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepimas

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, visos objektyviam bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. P. skundas netenkinamas.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas V. P. buvo surašytas ir skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jis buvo pripažintas kaltu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

6.1. Sutinkamai su šio straipsnio nuostatomis, asmuo, kuriam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, baudžiamas bauda nuo keturiasdešimt trijų iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administraciniu areštu iki trisdešimties parų. Komentuojamo straipsnio dispozicijos formuluotė neabejotinai patvirtina, kad administracinė atsakomybė už šiame straipsnyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą asmeniui kyla padarius vieną iš dviejų alternatyvių veiksmų – vartojus alkoholinius gėrimus viešoje vietoje arba pasirodžius girtam viešoje vietoje. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina, jog sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą dėl jo girto pasirodymo viešoje vietoje, svarbu nustatyti du elementus: vietos, kurioje asmuo buvo rastas viešumą; bei aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

6.2. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju V. P. buvo neblaivus, sutinkamai su pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, aukštesniajam teismui nekyla. 2016 m. gegužės 1 d. 14.03 val. buvo atliktas jo neblaivumo nustatymo testas, kurio duomenimis V. P. buvo nustatytas sunkus, t. y. 2.66 promilių girtumas. Girtumo nustatymas apeliantui buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu Lion alcometer 500, serijos Nr. 18933, ką patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo išreikalautas ir teismui pateiktas šio alkoholio matuoklio patikros sertifikatas Nr. 0233926, kurio duomenimis alkotesterio Lion alcometer 200, serijos Nr. 18933 patikra galioja nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gegužės 19 d.. Tokiu būdu, V. P. apeliacinio skundo argumentai, jog girtumas jam buvo nustatytas netinkamu naudoti alkotesteriu, atmestini kaip deklaratyvūs. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, sutinkamai su pateiktais dokumentais, policijos pareigūnas G. S. analizuojamo įvykio dieną alkotesteriu tikrinęs V. P. blaivumą, tiriamo įvykio metu buvo supažindintas su tarnyboje naudojamų <...> alkoholio kiekio, <...>, matavimo priemonių naudojimo instrukcijomis bei išlaikęs įskaitą.

6.3. Sprendžiant V. P. kaltės klausimą jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme pažymėtina, kad teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstama tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Įvertinus aptartą teismų praktiką nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų visumoje, abejonių tuo, kad tiriamu atveju V. P. pažeidimą padarė viešoje vietoje, nėra. Pats apeliantas tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde šios aplinkybės neneigia, patvirtindamas, kad analizuojamu atveju policijos pareigūnų jis buvo sulaikytas miesto gatvėje, kas neabejotinai atitinka aukščiau aptartą viešosios vietos sąvoką. Tačiau vien jo pasirodymo viešoje vietoje jam būnant neblaiviu, kaip teisingai apeliaciniu skundu pažymi ir apeliantas, ATPK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo konstatavimui nepakanka. Būtina nustatyti ir tai, koks V. P. elgesys įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Būtent šią aplinkybę apeliaciniu skundu ir neigia V. P..

Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas sąvokų žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, nėra apibrėžęs, todėl, sprendžiant klausimą dėl teisės pažeidėjo elgesio, galimai pažeidusio šias įstatymo saugomas vertybes, teismas tai turi vertinti bendrame nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tokiu atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis dorovės nuostatomis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

7.1. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame pažeidimo esmė įvardinta pakankamai lakoniškai, apsiribojant teiginiu, jog V. P., būdamas girtas, kai jam nustatytas 2,66 promilių girtumas, pasirodė viešoje vietoje ir eidamas svirduliavo. Šiais savo veiksmais įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (b. l. 13-14). Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas savo sprendimą konstatavo, kad pagal nusistovėjusias dorovės nuostatas sunkaus girtumo laipsnio asmens šlitinėjimas viešoje vietoje, nėra priimtinas reiškinys, todėl laikytinas žmogaus orumo įžeidimu. Ir nors apeliaciniu skundu su tokia apylinkės teismo išvada nesutinkama, nurodant, kad apylinkės teismas, vertindamas jo veiksmus teismas kaip šlitinėjimą, iškreipė jam administracinio teisės pažeidimo protokolu suformuotą kaltinimą, tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais, teisinio pagrindo nėra. Remiantis Lietuvių kalbos žodyno pateikiama informacija, iš esmės žodžiai svirduliuoti (pavartotas administracinio teisės pažeidimo protokole) bei šlitinėti (minimas skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje) yra tapatūs žodžiai – sinonimai. Šlitinėti yra žodžio šlitiniuoti forma, kurio reikšmės: 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti; 2) eiti, vaikštinėti svirduliuojant, virtuliuojant; 3) šlaistytis, valkiotis, slankioti (http://www.lkz.lt/startas.htm).

7.2. Tuo tarpu tai, kad V. P. svirduliavimas – šlitinėjimas įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, priešingai nei teigiama apeliaciniu skundu, neabejotinai patvirtina liudytojais teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymai bei kita rašytinė nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, abejoti kurių patikimumu, teisinio pagrindo nėra. Remiantis liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno G. S. parodymais, analizuojamo įvykio dieną jis gavo pranešimą iš budėtojo, jog (duomenys neskelbtini) gatve eina neblaivus asmuo, kuris griuvinėja ant automobilių. Su kolega atvykęs į vietą, rado svirduliuojantį asmenį. Automobiliai nebuvo apgadinti. Asmuo, kuris stovėjo, buvo akivaizdžiai neblaivus. Aptariamo asmens atžvilgiu vietoje surašė protokolą ir parvežė jį į namus kadangi V. P. ėjo ne į savo namų pusę, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje. Iš esmės analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir policijos pareigūnė G. G. paaiškinusi, kad tiriamo įvykio dieną ji gavo pranešimą, jog neblaivus praeivis kabinėjasi prie žmonių. Su kolega prie (duomenys neskelbtini) mokyklos pamatė V. P.. Matėsi, kad asmuo buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kai vaikščiojo svirduliavo, tačiau prie žmonių nesikabinėjo.

7.3. Netikėti šiomis policijos pareigūnų išdėstytomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis, priešingai nei teigiama V. P. apeliaciniame skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Abu pareigūnai, duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pareigūno G. S. teismo posėdyje duoti parodymai iš esmės atitiko ir 2016 m. gegužės 1 d. jo tarnybiniame pranešime išdėstytas tiriamo įvykio aplinkybes, pareigūnų suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi nustatytas nebuvo, jo neįžvelgia ir apelianto skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Tuo tarpu tam tikri mažareikšmiai neatitikimai šių asmenų parodymuose, V. P. siejami su gautos pirminės informacijos pateikimu, nelaikytini pagrindu jų parodymus atmesti kaip nepagrįstus ir nesivadovauti jais sprendžiant apelianto kaltės klausimą jam inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme. Juo labiau įvertinus tai, kad tiek G. S., tiek G. G., gavę pranešimą apie neteisėtus galimai neblaivaus asmens veiksmus (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuvyko į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tokiu būdu patikrindami gauto pranešimo pagrįstumą, ir įvykio vietoje rado V. P., todėl jo elgesį pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apibūdino remdamiesi išimtinai savo pačių patyrimu, bet ne gauto pranešimo apie įvykį aplinkybėmis. Tokiu būdu, apelianto teiginiai, jog galbūt pareigūnams buvo pranešta apie kitą asmenį, esminės reikšmės sprendžiant V. P. administracinės atsakomybės klausimą, neturi. Šių duomenų kontekste vertinant G. S. ir G. G. parodymų reikšmę analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę įžeidžiančiu elgesiu paprastai laikomas neblaivių asmenų šlitinėjimas, griuvinėjimas viešoje vietoje, nesiorientavimas aplinkoje, negalėjimas savarankiškai paeiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). Būtent tokius V. P. neteisėtus veiksmus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtinto G. S. ir G. G..

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, įvertinus juos nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, tinkamai įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais V. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir tokiu būdu naikinti skundžiamą Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą, remiantis V. P. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas priskiriamas išskirtinai teismo (organo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencijai, todėl vien tai, kad teismas atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, nelaikytina esmine aplinkybe, kurios pagrindu galima būtų konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą.Konstatuojant šią išvadą, kaip neturintys jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui vertintini ir V. P. teiginiai, jog analizuojamu atveju neblaivus viešoje vietoje jis buvo sulaikytas dėl policijos pareigūnų kaltės, kadangi tą dieną jis jau buvo pristatytas į komisariatą, kur jam buvo nustatytas 3,11 promilių girtumas, tačiau, jo atžvilgiu neatlikus jokių procesinių veiksmų, iš komisariato jis buvo paleistas į namus. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, 2016 m. liepos 1 d. V. P. Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 m. gegužės 1 d., nuo 12.45 iki 12.55 val., būdamas neblaivus (3,11 promilės) viešoje vietoje, eidamas šlaistėsi, gėrė alų „Fortas“ 7,5 proc. stiprumo, nevykdė Varėnos rajono policijos komisariato policijos pareigūno A. A. reikalavimo, įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą (Varėnos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-333-922/2016). Tokiu būdu akivaizdu, kad V. P. 2016 m. gegužės 1 d. dar prieš analizuojamą įvykį iš tiesų buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas 3,11 promilių girtumas, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju policijos komisariate buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai, kurių rezultate V. P. 2016 m. liepos 1 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka, kas leidžia pagrįstai abejoti V. P. teiginių pagrįstumu. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, jog policijos pareigūnai nėra įpareigoti parvežti neblaivų teisės pažeidėją į namus po jo sulaikymo dėl neteisėto elgesio. Tuo pažeidėjas turi pasirūpinti pats, todėl tai, kad analizuojamu atveju policijos pareigūnai V. P. iš komisariato išleido neblaivų, jo administracinės atsakomybės nešalina. Juo labiau, kad, paties apelianto teigimu, po paleidimo iš policijos komisariato, jis į namus iš karto nėjo – dar užsuko į svečius, kur praleido šiek tiek laiko, o, sutinkamai su V. P. sulaikiusio pareigūno G. S. teiginiais, apeliantas ir tuo metu ėjo ne į savo namų pusę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. P. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis