Alytaus apylinkės teismo nutarimas, A2.9.-333-922/2016

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2016-07-01
Bylos Nr.: A2.9.-333-922/2016
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Loreta Janiulytė
Pažeidėjas: V. P.

Kategorijos

39.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinės bylos Nr.A2.9.-333-922/2016Teisminio proceso Nr.4-51-3-00277-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 50.1.1.; 50.1.2.; 52.3.

(S)

Žemesnės instancijos teismas

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. liepos 1 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį traukiamas V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo universitetinio išsilavinimo, dirbantis (iš jo žodžių dirba (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. P. 2016-05-01 d. nuo 12.45 iki 12.55 val., būdamas neblaivus (3,11 prom.) viešoje vietoje Varėnos m., Savanorių g. 11 eidamas šlaistėsi, gėrė alų „Fortas“ 7,5 proc. stiprumo, nevykdė Varėnos rajono policijos komisariato policijos pareigūno Arvydo Alekšiūno reikalavimo, numatyto Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str., reikalavimo sėsti į tarnybinį automobilį, Varėnos rajono policijos komisariato policijos pareigūną Arvydą Alekšiūną vadino „paskutiniu durniumi“, „sūka“, tuo įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą, todėl V. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžių datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. su pažeidimais nesutiko. Pripažino aplinkybes, kad gegužės 1 d. buvo viešoje vietoje, kaip nurodyta protokole, buvo išgėręs alaus, sutiko, kad viešoje vietoje buvo neblaivus, tačiau negriuvinėjo, buvo su normaliais drabužiais, pamatęs policijos automobilį pakėlė jiems ranką. Buvo nusipirkęs ir su savimi nešėsi pilną alaus butelį, tačiau viešoje vietoje alaus nevartojo. Viskas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje, kur buvo daug žmonių. Policijos pareigūnams į jų reikalavimus atsakė, kad pažeidimo vietoje rašomas protokolas, pažeidimo vietoje galėjo „pūsti į alkotesterį“. Nurodė, kad su policijos pareigūnu A. Alekšiūnu nuolat kyla ginčai, A. Alekšiūnas pyko ant jo, sakydamas: „kaip turi elgtis su policijos pareigūnais“. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog buvo aiškios aplinkybės ir jas reikėjo aiškintis vietoje, o policininkai jį įstūmė į policijos automobilį. Atvykę į policijos komisariatą, patikrino girtumą, buvo surašytas protokolas, jį išleido iš policijos komisariato. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog pareigūnų neįžeidinėjo, žodžių „paskutinis durnius“, „sūka“, jo teigimu, nepasakė. Jis neturėjo priežasties įžeidinėti policijos pareigūnų. Nurodė, kad policijos pareigūnas A. Alekšiūnas jį tempė, surakino antrankiais, nepagrįstai apkaltino alaus gėrimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, policininkai, veždami jį į policijos komisariatą, nepagrįstai suvaržė jo laisvę ir panaudojo prievartą, protokolas turėjo būti surašomas vietoje. V. P. teismo posėdžio metu abejojo alkotesterio parodymais, jo marke, sertifikato numeriu (šių duomenų nebuvimu), todėl, jo teigimu, šie alkotesterio parodymai yra niekiniai. Jo teigimu girto pasirodymas viešoje vietoje neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 178 str., nes gali išeiti iš kavinės ar svečių. V. P. nurodė, kad nieko įžeidžiančio nedarė. Jam niekas nieko nepaaiškino, stvėrė, surakino ir nuvežė į policijos komisariatą. Protokolo vietoje nesurašė, nusivežė, o po to girtą paleido. V. P. teigė, kad turi būti surinkti įrodymai, tada pripažins savo kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu prašė administracinę bylą nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.

Teismo posėdyje liudytojas Arvydas Alekšiūnas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta, giminystės ryšiai jų nesieja, kažkada buvo kolegos, kartu dirbo gal 10 metų, nuo 2011-2012 m. V. P. nebedirba. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 1 d., tarp 12-13 val. dirbo su A. Česnulevičiumi, patruliavo mieste. Važiuojant automobiliu, Savanorių g. privažiavo parduotuvės „Norfa“ stovėjimo aikštelę, matė, kad eina žmogus, šlaistosi. Tą žmogų atpažino, tai buvo V. P.. Jis laikė rankoje butelį, gėrė vieną ar kelis kartus. Jį sulaikė, kadangi jis gėrė alų, nešėsi butelį, šlaistėsi. Jam pasakė, kad sulaiko, dėl to, kad surašys protokolą. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad V. P. kaip visada nesutinka, nori eiti. Siūlė atsisėsti į automobilį, tada prasidėjo derybos. Siūlė lipti, bet jis nelipo, automobilio galinės durelės buvo praviros. Kelis kartus V. P. buvo įspėtas dėl jėgos panaudojimo. V. P. po pokalbio, staigiu judesiu, supykęs, trenkė automobilio dureles. Jis su kolga nieko nelaukdami, kad asmuo nieko daugiau nepadarytų, pagriebė jį, užlaužė rankas, uždėjo antrankius. Tada vis tiek nelipo, po įtikinėjimo, perspėjimo, jam nelipant, bet nesipriešinant, įkėlė V. P. į automobilį. Važiuojant į komisariatą jis šūkavo negražiais, nurodytais tarnybiniame pranešime ir protokole žodžiais. Komisariate apsiramino, nesipriešino, bet bandė teisybę įrodinėti, lyg atsiprašė, ranką paspaudė. Liudytojas nurodė, kad visos galimybės buvo įforminti pažeidimą toje vietoje, jeigu pažeidėjas būtų klausęs. Nuspręsta buvo vykti į policijos komisariatą, nes V. P. nenutraukė savo veiksmų, įžeidinėjo tarnybiniame automobilyje. Į automobilį prašė lipti ir dėl to, kad reikėjo patraukti automobilį, kuris tuo metu trukdė pėsčiųjų ir transporto eismui. Būtų įforminę pažeidimą už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje, būtų pavežę namo, nebūtų buvę pagrindo vežti į policijos komisariatą. V. P. nevykdė pirminių nurodymų, todėl buvo vežamas į policijos komisariatą. Buvo pasistumdymas, jėgos panaudojimas, tada pasikeitė žodynas, prasidėjo koliojimasis. Liudytojas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti kokį alų turėjo V. P.. Liudytojas teigė, jog nenusileis, kad taip jį vertintų kaip žmogų, ir kaip policijos pareigūną, kaip „paskutinį durnių“, „sūka“ nelietuviškas žodis. Stovėjimas ir įtikinėjimas truko 10 ir daugiau minučių. Darbiniai santykiai buvo geri, kaip ir su visais, normalūs. Sprendimus išleisti, neišleisti, uždaryti, neuždaryti vykdant tarnybą 2016-05-01 buvo įgaliotas jis. Yra konvojavimo taisyklės, kurios numato, kad asmuo apžiūrimas ar neturi neleistinų daiktų, ar turi peilius, aštrius daiktus, kurie nėra draudžiami, apžiūrima ir išimama dėl savo ir kitų saugumo. Sodinant į automobilį V. P. buvo apžiūrėtas, draudžiamų daiktų nebuvo. V. P. rankos mostas pravažiuojantiems policininkams nėra įžeidimas ar pažeidimas. Liudytojas nurodė, jog kai atliekama asmens apžiūra nerašomas protokolas, jeigu būtų draudžiamų daiktų tuomet protokoluotų.

Teismo posėdyje liudytojas Arvydas Česnulevičius nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta, giminystės ryšiai jų nesieja, buvo kolegos. Nurodė, kad V. P. sulaikė Savanorių g., prie parduotuvės „Norfa“, kadangi jis nešėsi alaus butelį, pradėjo mojuoti. Privažiavo prie jo, pasakė, kad jis padarė pažeidimą. V. P. nepakluso, pradėjo stumdytis, buvo uždėti antrankiai, pristatymas į policijos komisariatą. V. P. buvo paprašytas nusistatyti girtumą tarnybiniame automobilyje, tačiau jis atsisakė. Vežant į policijos komisariatą buvo vartojami necenzūriniais žodžiai abiejų pareigūnų atžvilgiu. V. P. įžeidinėjo žodžiais pareigūną A. Alekšiūną, jo atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, nepamena kokie žodžiai buvo vartojami. V. P. su savimi turėjo alaus butelį, 1 litro talpos. Su V. P. dirbo gal 5-6 metus, V. P. gal keturis metus nedirba. Konfliktų ir konfliktinių situacijų darbe nebuvo.

Išklausius teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus ir ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą: 2016-05-24 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-61501316-16; Varėnos r. policijos komisariato pareigūnų Arvydo Alekšiūno ir Arvydo Česnulevičiaus 2016-05-01 tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodoma iš esmės analogiškos aplinkybės, t. y., kad 2016-05-01 dirbant, prie parduotuvės „Norfa“ Varėnoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo einantį vyriškį, kuris šlaistėsi į šalis ir iš plastikinio butelio kažką gėrė. Paaiškėjo, jog tai V. P., kur akivaizdžiai matėsi, kad jis yra girtas, jis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, stovėdamas svyravo į šalis. Buvo paaiškinta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, pažeidimo esmė. Jis su padarytu pažeidimu nesutiko, lipti į tarnybinį automobilį atsisakė, reikalavo paleisti, norėjo eiti toliau. Prieš panaudojant fizinę prievartą bei antrankius, jis buvo įspėtas. Antrankiai buvo uždėti po to, kai V. P. uždarė automobilio dureles, stipriai jas trenkdamas bei neketindamas lipti į automobilį. Po antrankių uždėjimo, dar kartą pasiūlius gražiuoju lipti į automobilį, abu pareigūnai įkėlė V. P. į automobilį, tuo metu jis nesipriešino. Tarnybiniame automobilyje V. P. įžeidinėjo Arvydą Alekšiūną, vadindamas, jį „paskutiniu durnium“, „sūka“; V. P. 2016-05-24 paaiškinimą, kuriame jis nurodoma, kad jis ėjo namo būdamas girtas, tačiau nesišlaistė, alaus negėrė, ėjo per pėsčiųjų perėją, policijos automobilis jo nepraleido, dėl to tarp jo ir policininkų iškilo konfliktas, vykdė policijos pareigūnų reikalavimus, neįžeidinėjo; asmens blaivumo testo kvitą; V. P. asmens duomenų išrašą; pažymą apie baustumą administracine tvarka, iš kurios matyti, kad jis anksčiau du kartus baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924/2012, Nr. N261-1194/2012). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai). Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-2219/2011).

Dėl ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo

Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas sąvokų žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė nėra apibrėžęs. Todėl atsiranda situacija, kad teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Todėl šiuo atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis. Būtina nustatyti, ar protokole įvardinti V. P. veiksmai yra būdingi blaiviam žmogui ir ar tokius veiksmus darytų normalios būsenos žmogus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. P. 2016-05-01 12.45, būdamas neblaivus (3,11 prom.) viešoje vietoje Varėnos m., Savanorių g. 11 eidamas šlaistėsi ir būtent šiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Nors, V. P. teigimu, jis nepadarė jokių veiksmų, pažeidžiančių visuomeninę dorovę, nesišlaistė, buvo apsirengęs tvarkingais drabužiais, o vien pasirodymo viešoje vietoje neblaiviam fakto nepakanka ATPK 178 str. 3 d. pažeidimui konstatuoti, tačiau byloje surinktais įrodymais (2016-05-01 tarnybiniais pranešimais, liudytojų – policijos pareigūnų parodymais) patvirtinama, kad V. P. būdamas akivaizdžiai neblaivus viešoje vietoje dienos metu 12 val. 45 min. šlaistėsi. Jį betarpiškai matė du policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad V. P. buvo akivaizdžiai neblaivus ir šlaistėsi, kas yra tikėtina, kadangi jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Liudytojų parodymais teismas abejoti neturi jokio pagrindo, nėra jokių požymių, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti V. P.. Nagrinėjamu atveju ATPK 178 str. 3 d. sudėtis (objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė) yra visiškai įrodyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėse bylose Nr. N5-323/2007, Nr. N9-1630/06) yra pasisakęs, kad girtumas, taikant ATPK 178 straipsnį, gali būti nustatinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tad minėti požymiai leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai pagrįstai nustatė, kad asmuo buvo neblaivus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad taikant ATPK 178 straipsnio 3 dalį, nėra svarbu nustatyti girtumo laipsnį, pakanka fakto, kad asmuo, būdamas neblaivus, pasirodo viešoje vietoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-575-64-2012).

Byloje esantys įrodymai - administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio šaknelė neginčytinai patvirtina, kad V. P. buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (3,11 promilės), jis sulaikytas šlitinėjantis viešoje vietoje dienos metu (12 val. 45 min.). Taigi teismas sprendžia, jog pagal visuomenėje nusistovėjusias dorovės nuostatas – sunkaus girtumo laipsnio asmens šlitinėjimas viešoje vietoje – nėra priimtinas reiškinys ir tai laikytina žmogaus orumo įžeidimu. Todėl V. P. teiginiai, kad jis nesišlaistė atmestini kaip nepagrįsti ir yra paneigti likusių bylos įrodymų.

Ištyrus byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė ir V. P. kaltė įrodyta, jo neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 178 straipsnio 3 dalį. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog V. P. gėrė alų „Fortas“ 7,5 proc. stiprumo, tačiau nėra patikimų duomenų apie tai kokia buvo alaus rūšis, tikėtina, kad tai buvo butelis be etiketės, kuris buvo nusipirktas parduotuvės „Norfa“ pastate, kaip yra nurodęs V. P.. Nepaisant to ši aplinkybė, o ir aplinkybė, kad V. P. (ne)gėrė alų viešoje vietoje, esant įrodytai veikai – girto pasirodymui viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, neturi teisinės reikšmės šiuo atveju kvalifikuojant ATPK 178 straipsnio 3 dalyje padaryto pažeidimo padarymą, todėl teismas nepasisako ar yra įrodyta aplinkybė, jog V. P. gėrė tam tikros rūšies alų viešoje vietoje.

Dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-841/2006, Nr. N62-653/2010, Nr. N62-636/2010, Nr. N575-2825/2010, Nr. N575-5693/2010, Nr. N575-34923/2011, Nr. N575-344/2012). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Pažymėtina, kad policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas gali būti vykdomas žodžiais, kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiais alternatyviais veiksmais, kurių įstatymų leidėjas ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje neįvardija, nes nėra baigtinio sąrašo veikų, kuriomis gali būti vykdomas garbės ir orumo įžeidimas. Teismų praktikoje apie tai, ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant, kokie žodžiai ir kokiai situacijai esant buvo ištarti. Esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-512/2012). Kadangi šio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, pažeidimas laikomas įvykdytu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Pažeidimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į pažeidėjo veiklą – piktinosi, tylėjo, iškvietė kitus pareigūnus ir kt. Įžeidimas gali būti padaromas tiek viešai, tai yra matant bent vienam trečiajam asmeniui, tiek neviešai, kai pareigūnas įžeidžiamas nematant ar negirdint tretiesiems asmenims.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta <…> tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo mastą pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą sulaikydamas, pristatydamas asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą ar įtariamą jų padarymu, taip pat asmenį, kuris vengia sulaikymo, pristatymo. Išanalizavus šias aukščiau minimas ir kitas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatas darytina išvada, kad V. P. 2016-05-01 nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, kurie buvo visiškai teisėti, o fizinė prievarta prieš jį buvo panaudota teisėtai, adekvačiai pagal susiklosčiusią situaciją, prieš tai įspėjus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, žmogaus teisių ir laisvių. Nors V. P., kaip galima suprasti iš jo paaiškinimų būtų sutikęs su protokolo rašymu, sutikęs „pūsti į alkotesterį“ stovėdamas (svirduliuodamas) šalia policijos automobilio, tačiau policininkų reikalavimai sėsti į tarnybinį automobilį laikytini visiškai adekvačiais buvusiai situacijai. Nors iš V. P. parodymų galima suprasti, kad jis akcentuoja savo ankstesnį buvimą policijos pareigūnu, tam tikros formos draugiškumą policijos pareigūnų atžvilgiu, tačiau teismo vertinimu, jis turėtų suprasti, jog bendraudamas su policijos pareigūnais sąmoningai ar nesąmoningai neturėtų stengtis „primesti“ savo taisykles.

Varėnos rajono policijos komisariato policijos pareigūno Arvydo Alekšiūno išvadinimas „paskutiniu durniumi“, „sūka“, tuo įžeidžiant jo garbę ir orumą taip pat yra įrodytas. Liudytojų policijos pareigūnų parodymais teismas netikėti neturi pagrindo. Įžeidimas reiškia, kad tarnybines pareigas vykdančiam pareigūnui ir dėvinčiam tarnybinę uniformą yra išsakomi žeminantys žodžiai, demonstruojamas bendras neigiamas jo asmenybės vertinimas. Šiuo atveju konstatuotina, kad policijos pareigūnas Arvydas Alekšiūnas buvo įžeistas, kadangi jo atžvilgiu buvo išsakyti žodžiai, menkinantys ne tik kaip asmenybę, bet ir kaip policijos pareigūną, juolab, kad tie žodžiai buvo išsakyti iš buvusio kolegos.

Atsižvelgiant į ištirtas aplinkybes darytina išvada, kad V. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, pažeidimo sudėtis įrodyta.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų.

V. P. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktu atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad V. P. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą padarė būdamas neblaivus.

ATPK 178 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 2 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad V. P. neteistas, dirbantis, administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl V. P. skirtinos švelnesnės administracinės nuobaudos – baudos, numatytos atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sankcijoje. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtina apėmimo būdu subendrinta administracinė nuobauda atsakomybę už sunkesnįjį iš pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, teismas

nutaria:

pripažinti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam – 120,00 EUR (vieno šimto dvidešimt eurų) baudą;

pripažinti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam – 65,00 EUR (šešiasdešimt penkių eurų) baudą.

Skirti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus subendrintą administracinę nuobaudą – 120,00 EUR (vieno šimto dvidešimt eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16058197316).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimas(duomenys neskelbtini)72900AB „Citadele“ bankas(duomenys neskelbtini)40100AB DNB bankas(duomenys neskelbtini)70440AB SEB bankas(duomenys neskelbtini)71800AB Šiaulių bankas(duomenys neskelbtini)74000Danske Bank A/S Lietuvos filialas(duomenys neskelbtini)21400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius(duomenys neskelbtini)73000„Swedbank“, AB(duomenys neskelbtini)72300UAB Medicinos bankas

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.

TeisėjaLoreta Janiulytė