- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- eI-3639-473/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01820-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- N. Ž.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Ž. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) vado 2019 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. TE-524,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. Ž.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – Įsakymas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–3). Nurodo, kad pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad 2019 m. kovo 21 d. 8 val. 45 min. tarnybos metu su savimi laikė neleistiną grynųjų pinigų sumą – 50 Eur (penkiasdešimt eurų), ir ją turėdamas, niekam apie tai nepranešė (nedeklaravo). Atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas pateikė išsamų paaiškinimą, kuriame nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, neginčijo faktinių aplinkybių, kad su savimi turėjo 50 Eur asmeninių pinigų. Teigia, kad 2019 m. kovo 20 d. prieš tarnybą jis buvo „Maksima“ parduotuvėje ir sumokėjo mokesčius už telefoną – 40,81 Eur. Kasininkės paprašė grąžą duoti smulkesnėmis kupiūromis, nes papildomai teisėtai vykdo pavėžėjo darbą, tad smulkių pinigų reikia atsiskaitant su klientais (duodant jiems grąžos), pateikė tai patvirtinantį UAB „Maksima LT“ kasos čekį, iš kurio matyti, kad jam buvo duota grąža – 59,19 cnt. Atvykęs į tarnybą, pinigus pamiršo deklaruoti pamainos vyresniajam. Pabrėžė, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovė šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių neneigė. Tikrintojai, atlikdami pareiškėjo turimų asmeninių daiktų apžiūrą, ir pas pareiškėją suradę 50 Erų, pažeidė Pasienio sargybų tarnybos tikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr.4-355, 12 punktą, šio veiksmo neįformino jokiame tarnybiniame dokumente, priešingai negu pareiškėjas, kuris vykdydamas šio aprašo reikalavimus, atvykęs į Kenos pasienio užkardą iš karto apie jo vadovaujamos sargybos tikrinimą ir tikrinimo rezultatus informavo Kenos pasienio užkardos pamainos vyresnįjį. Todėl nėra jokių abejonių, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo, kuris nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nuo pat pradžių nuoširdžiai gailisi, prisipažino padaręs tarnybinį nusižengimą, tokiais veiksmais padėjo jį išaiškinti (nors jis galėjo pasirinkti kitokį gynybos būdą – neigti, kad pas jį kas nors buvo rasta, nes, kaip minėta, tikrintojai patikrą ir rastus pinigus priešiškai neįformino. Pareiškėjo manymu, tarnybinė nuobauda – papeikimas, nėra proporcinga ir adekvati pagal padaryto nusižengimo pobūdį.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15-21). Nurodo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad 2019 m. kovo 21 d. 8.45 val. tarnybos metu su savimi laikė neleistiną grynųjų pinigų 50 (penkiasdešimt) eurų sumą ir ją turėdamas niekam nepranešė (nedeklaravo) apie tai. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 4-579 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams tarnybos metu draudžiamų turėti daiktų“ 1.2.1 papunkčio reikalavimą, kuriame aiškiai yra numatyta, kad Tarnybos pareigūnams, atliekantiems valstybės sienos stebėjimą ir pasienio tikrinimus, vykdant tarnybą, tarnybos metu draudžiama turėti daugiau kaip 20 (dvidešimt) eurų sumą grynaisiais pinigais. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas tarnybos metu su savimi laikė neleistiną grynųjų pinigų 50 (penkiasdešimt) eurų sumą ir ją turėdamas niekam nepranešė (nedeklaravo) apie tai, nekilo. Ginčas iš esmės keliamas dėl to, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir yra naikintina. Pažymi, jog vadovaudamasi tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, neginčijamai nustačius faktą, kad pareiškėjas tarnybos metu turėjo neleistiną grynųjų pinigų sumą, turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, dėl ko 2019 m. kovo 28 d. ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas Dokumentų valdymo sistemoje su Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 4-579 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams tarnybos metu draudžiamų turėti daiktų“ susipažino 2018 m. gruodžio 25 d. Pažymi, kad pažeidėjo tarnybinio pažeidimo faktas paaiškėjo dėl nuo pareiškėjo N. Ž. priklausančių aplinkybių ir pastangų, o kitų Tarnybos pareigūnų dėka, kurie vykdė Tarnybos kovos su korupcija 2017-2019 metų programos įgyvendinimo priemonių planą. Tarnyba, priimdama sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo ir jos skyrimo, atsižvelgė į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Atkerpia dėmesį, kad per jo darbo laikotarpį Tarnyboje, dvylika kartų tarnybinių patikrinimų metu buvo konstatuota, kad jis netinkamai vykdė tarnybines funkcijas arba padarė drausmės pažeidimus, dėl ko jam buvo skirtos aštuonios tarnybinės nuobaudos ir keturios kitokio poveikio priemonės. Taigi, įvertinus nusižengusiojo asmenybę ir visą pareiškėjo tarnybos eigą, matyti, kad pareiškėjas jam patikėtų tarnybinių funkcijų tinkamai nevykdė nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir nesilaikė tarnybinės drausmės, dėl ko toks jo sisteminis veikimas (ar neveikimas) charakterizuoja neigiamą šio asmens požiūrį į pareigūno pareigą tinkamai ir efektyviai vykdyti jam pavestas tarnybines funkcijas bei laikytis drausmės tarnybos metu. Pažymi, kad pareiškėjui dar 2003 m. balandžio 16 d. buvo skirta tarnybinė nuobauda už draudžiamų daiktų turėjimą tarnybos metu, tačiau praėjus kuriam laikus jis padarė tokio paties pobūdžio tarnybinį pažeidimą, todėl išnagrinėjus surinktus duomenis bei įvertinus kitas nustatytas aplinkybes, Tarnybos nuomone, pareiškėjui už jo padarytą tarnybinį nusižengimą, pagrįstai skirta griežtesnė tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsakovės vertinimu, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga ir adekvati pagal padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir sunkumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. TE-524,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. Ž.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos vadas S. V. 2019 m. kovo 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13VR-2528 „Dėl drausmės pažeidimo“ informavo, kad vykdydamas Tarnybos kovos su korupcija 2017-2019 metų programos įgyvendinimo priemonių planą 2019 m. kovo 21 d. 8.45 val. kelyje Nr. 101, apie 1 km už Šumsko pasienio kontrolės punkto (toliau – Šumsko PKP) kaitų su Tarnybos Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiuoju specialistu T. Š., Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyresniuoju specialistu J. T. ir Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos vado pavaduotoju A. M. patikrino pareigūnus, vykstančius iš Šumsko PKP į Kenos pasienio užkardą dėl draudžiamų daiktų turėjimo tarnybos metu (b. l. 42, 47–48). Patikrinimo meta nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas N. Ž. asmeninėje piniginėje turėjo 50 eurų (3 kupiūras po 10 eurų ir 4 kupiūras po 5 eurus).
Pareiškėjas pateikė 2019 m. kovo 21 d. paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. kovo 21 d. atliekant jo piniginės apžiūrą, piniginėje turėjo 50 Eur (b. l. 40–41). Pažymėjo, kad labai gailisi padaręs tarnybinį nusižengimą.
Pareiškėjas pateikė 2019 m. kovo 30 d. paaiškinimus, kuriuose taip pat nurodė, kad 2019 m. kovo 21 d. atliekant jo piniginės apžiūrą, piniginėje turėjo 50 Eur, kuriuos pamiršo deklaruoti pamainos vyresniajai ar įsidėti į persirengimo spintelę (b. l. 50). Pažymėjo, kad labai gailisi padaręs tarnybinį nusižengimą.
Tarnybos vado pavaduotojo V. M. 2019 m. kovo 28 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto N. Ž. tarnybos metu turėtos neleistinos grynųjų pinigų sumos. Tarnyba, atlikusi tarnybinį patikrinimą, surašė 2019 m. balandžio 17 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-44/ (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 21 d. 8.45 val. tarnybos metu su savimi laikė neleistiną grynųjų pinigų 50 (penkiasdešimt) eurų sumą ir ją turėdamas niekam nepranešė (nedeklaravo) apie tai (b. l. 30–34, 37–38). Išvadoje nurodyta, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 4-579 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams tarnybos metu draudžiamų turėti daiktų“ 1.2.1 papunkčio reikalavimą, kuriame aiškiai yra numatyta, kad Tarnybos pareigūnams, atliekantiems valstybės sienos stebėjimą ir pasienio tikrinimus, vykdant tarnybą, tarnybos metu draudžiama turėti daugiau kaip 20 eurų sumą grynaisiais pinigais, todėl jam siūlytina skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Tarnybos vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Tarnybos vado 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 4-50 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.27.1,1 papunkčiu, atsižvelgdamas į Išvadą ir už Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 4-579 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams tarnybos metu draudžiamų turėti daiktų“ 1.2.1 papunkčio reikalavimų pažeidimą, 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. TE-524 pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 4).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.
Pareiškėjas teigia, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas nėra adekvati pagal padaryto nusižengimo pobūdį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra nurodęs, kad vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (administracinės bylos Nr. A556-27/2010; Nr. A5-60/2005; Nr. A4-678/2004), taip pat būtina nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (administracinės bylos Nr. A525-1457/2010, Nr. A146-1958/2008, Nr. A442- 845/2008; Nr. A261-242/2008).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas padaryto tarnybinio pažeidimo metu užėmė jaunesniojo specialisto pareigas Tarnybos Rinktinės Kenos pasienio užkardoje, jam suteikti atitinkami įgaliojimai ir pareigos.
Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 25 d. buvo supažindintas su Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 4-579 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams tarnybos metu draudžiamų turėti daiktų“ (b. l. 28–29). Byloje esanti Tarnybos 2019 m. balandžio 12 d. Nr. 13VR-3216 pareiškėjo charakteristika patvirtina, jog jis turi 28 metus darbo tarnyboje patirties, todėl akivaizdu, jog tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus išmano ne tik pakankamai gerai, bet ir turi žinių pagal kompetenciją juos taikyti (b. l. 35–36). Vertinant pareiškėjo asmenybę ir visą pareiškėjo tarnybos eigą atkreiptinas dėmesys, jog per darbo laikotarpį Tarnyboje, dvylika kartų tarnybinių patikrinimų metu buvo konstatuota, kad jis netinkamai vykdė tarnybines funkcijas arba padarė drausmės pažeidimus, dėl ko jam buvo skirtos aštuonios tarnybinės nuobaudos ir keturios kitokio poveikio priemonės: 1998 m. kovo 9 d., skirtas papeikimas – už tai, kad tarnybos metu, būdamas sargybos vyresniuoju, netinkamai vykdė jam paskirtą tarnybinę užduotį; 1998 m. rugsėjo 28 d. skirtas papeikimas – už tai, kad tarnybos metu miegojo; 2000 m. spalio 26 d. skirtas papeikimas – už tai, kad tarnybos metu nevykdė jam paskirtos užduoties ir žaidė kortomis; 2003 m. balandžio 16 d. skirta pastaba – už tai, kad tarnybos metu turėjo draudžiamų daiktų – nedeklaruotą mobilųjį telefoną; 2003 m. rugsėjo 1 d. skirta pastaba – už tai, kad netinkamai atliko pasienio tikrinimo procedūras į duomenų bazę įvedė klaidinančius duomenis; 2006 m. birželio 5 d. skirtas įspėjimas – už tai, kad pažeidė pasienio tikrinimo procedūras ir leido išvykti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonėms kurių laikinųjų valstybinio numerio ženklų galiojimas jau buvo pasibaigęs; 2006 m. birželio 5 d. skirtas įspėjimas – už tai, kad pažeidė pasienio tikrinimo procedūras ir leido išvykti iš Lietuvos Respublikos asmeniui kuris buvo pažeidęs vykimo su tranzitine viza taisykles; 2007 m. balandžio 25 d. skirta pastaba – už tai, kad pažeidė pasienio tikrinimo procedūras ir leido išvykti iš Lietuvos Respublikos asmeniui kuris buvo pažeidęs vykimo su tranzitine viza taisykles; 2008 m. vasario 11d. skirtas įspėjimas už tai, kad pažeidė pasienio tikrinimo procedūras ir leido išvykti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonėms kurių laikinųjų valstybinio numerio ženklų galiojimas jau buvo pasibaigęs; 2010 m. kovo 2 d. atkreiptas dėmesys į tai, kad pažeidė pasienio tikrinimo procedūras ir neatliko per valstybės sieną vykstančių transporto priemonių vizualaus patikrinimo; 2010 m. birželio 10 d. skirta pastaba – už tai, kad leido į Lietuvos Respubliką atvykti asmenims kurių atžvilgiu nebuvo atliktos pasienio tikrinimo procedūros; 2011 m. sausio 13 d. skirta pastaba – už tai, kad pažeidė pasienio tikrinimo procedūras ir leido išvykti iš Lietuvos Respublikos asmeniui kuris buvo pažeidęs vykimo su viza taisykles (b. l. 15-21). Taigi, galima teigti, jog šios aplinkybės charakterizuoja neigiamą šio asmens požiūrį į pareigūno pareigą tinkamai ir efektyviai vykdyti jam pavestas tarnybines funkcijas bei laikytis drausmės tarnybos metu.
Vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalis). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnio 1–2 dalyse.Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, t. y. viena iš švelnesnių tarybinių nuobaudų. Iš Išvados turinio matyti, kad siūlant pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į įvykdyto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareiškėjo vidutinę charakteristiką. Skiriant tarnybinę nuobaudą, pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tarnybinio patikrinimo medžiaga, Išvados turinys, teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Tarnybos vado 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 4-579 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams tarnybos metu draudžiamų turėti daiktų“ reikalavimus. Įvertinus tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad įvykdytu tarnybiniu nusižengimu yra padaryta didelė žala teisės aktų saugomoms vertybėms, konstatuotina, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga įvykdyto pažeidimo sunkumui ir atitinka padaryto nusižengimo bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.
Teismas pažymi, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-520-971/2013).
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius ginčijamo Įsakymo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Netenkinus skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.