Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-25011-359/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Kartu kreditorė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininkei priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms skolininkės atsiskaitomosiose sąskaitose, jeigu sąskaitose pakankamai lėšų nebus – skolininkei priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad skolininkė ilgą laiką į 2018 m. liepos 31 d. reikalavimą sumokėti skolą neatsiliepia, todėl mano, jog ateityje gali nebeturėti (jį perleisti) turto, todėl yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Nagrinėjamoje byloje kreditorė reiškia piniginį reikalavimą skolininkei, kuris kildinamasis iš be teisinio pagrindo skolininkei pervestų lėšų. Kreditorė savo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės lėšas ir turtą. Teismui netenkinus šio prašymo su tokia nutartimi nesutinka kreditorė, atskirajame skunde nurodydama, kad teismas netinkamai sprendė apie pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad kreditorė įrodė tik vieną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – t. y. tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, kas buvo patvirtinta ir priimtu teismo įsakymu, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės nepagrįstai pervestas lėšas bei sumokėtą žyminį mokestį. Tačiau teismas sprendė, kad kreditorė neįrodė, kad kyla grėsmė, jog galimas teismo sprendimo įvykdymas dėl skolininkės veiksmų gali būti neįvykdomas ar jo vykdymas apsunkintas. Apeliantė, nesutikdama su nutartimi, skunde nurodo, kad teismas be pagrindo vertino, jog ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

15. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo pažymėjo, jog reiškiamo ieškinio suma negali būti pagrindu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, ieškinio suma šioje byloje netgi nelaikytina didele (4 100 Eur), byloje nesant duomenų apie skolininkės turtinę padėtį, o duomenų apie galimą skolininkės nesąžiningumą, iš kurio būtų galima spręsti, kad ji neketina vykdyti kreditorei palankaus teismo sprendimo, nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais.

16. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

17. Vertinant apeliantės argumentus apie tai, kad reiškiamų reikalavimų suma skolininkei, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, pirmiausia nurodytina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikoma, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018). Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.). Akivaizdu, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, į nurodytą teismų praktiką atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas.

18. Nurodytina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Tai be kita ko, reiškia, kad tik esant duomenų, kad atsakovė atlieka/ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, ši aplinkybė, kartu su faktu, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, neabejotinai padidintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo galėtų būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų skolininkės pajamų.

19. Nagrinėjamu atveju kreditorė skolininkės nesąžiningumą įrodinėjo būtent faktais, kad skolininkė, be pagrindo gavusi lėšas, į raginimus jas grąžinti nereaguoja. Teismas šiuos teiginius vertina kaip deklaratyvius ir neįrodančius skolininkės ketinimo paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti apeliantės naudai priimtą teismo sprendimą. Apeliantė jokių papildomų argumentų nenurodė ir nepateikė jokių papildomų įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors būtent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

20. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.

21. Papildomai pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas ir pareiškimas laikytas nepaduotu bei grąžintas kreditoriui. Nors šis teismo procesinis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis papildomai patvirtina, kad pagrindas skolininkės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neegzistuoja.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.