- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- I-419-283/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00055-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A.G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 18.2.; 18.3.; 55.1.3.
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 3 d.
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Kupiškio skyriaus atstovei J. E.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjosA.G.pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenimsE. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kupiškio skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A.G. (toliau - ir pareiškėja, ir A. G.)pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašėatnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytą terminą giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. A. G. pareiškimenurodė, kad ji 2016 m. spalio 19 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus (toliau – ir NŽT Kupiškio skyrius) gavo pranešimą, jog laisvos žemės fondo miško sklype Nr. 118 yra jos motinai A. R., A. J. dukrai, natūra grąžintino 0,92 ha miško ir kad teismui atnaujinus praleistą Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, bus galima spręsti dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. A. G.tvirtino, kad iki tol ji apie savo motinos veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į A. J. valdytą turtą irnuosavybėn perduoto žemės sklypo valdymu, nieko nežinojo. Dėl šios priežasties pareiškėja buvo įsitikinusi, jog po motinos mirties be namuose likusių asmeninių daiktų, kito turto, įskaitant ir turtines teises, A. R.neturėjo. Valstybės įmonė Registrų centras pareiškėjai buvo pateikusi duomenis, jog A. R. nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėja, sužinojusi apie motinai atkuriamas nuosavybės teises, nedelsdama kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu nustatė, kad pareiškėja A. R. palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti jai priklausiusį turtą. Pateikus nurodytą sprendimą, Panevėžio miesto 1-as notarų biuras išdavė liudijimą, patvirtinantį pareiškėjos teises tvarkyti visus su paveldėjimu susijusius reikalus. Tvarkant NŽT Kupiškio skyriuje A. R. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. J. valdytą žemę ir mišką reikalus,pareiškėjai buvo paaiškinta, kad norint priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,92 ha ploto miško, būtina pateikti A. R. ir A. J. giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus. A. G. vertinimu, jos motina iki 2003 m. gruodžio 31 d. nurodytų dokumentų galėjo būti nepateikusi, būdama įsitikinusi, kad jų netrūksta, kadangi tuometinis Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius 1999 m. spalio 5 d. buvo parengęs pažymą „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, o Panevėžio apskrities viršininko administracija 2000 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)atkūrė jai nuosavybės teises į 9,27 ha ploto žemės sklypą. A. G. teigė, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas pateikti giminystę su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, todėl atnaujintinas ( b. l. 2-5).
Teismo posėdyje pareiškėja A. G. ir jos atstovas advokatas S. Lukauskas, iš esmės remdamiesipareiškimenurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais bei argumentais, prašė tenkinti prašymą atnaujinti praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. A. G.atstovas advokatas S. Lukauskas akcentavo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus pareiškėjapraleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. G. papildomai paaiškino, kad jos motina buvo aktyvi, veikdavo savarankiškai, dėl savo reikalų su pareiškėja nesitardavo, todėl jai nebuvo žinoma, kad motina pretendavo atkurti nuosavybės teises. Apie tai, kad A. R. dar yra neatkurtos nuosavybės teisės į mišką, pareiškėja sužinojo atsitiktinai iš NŽT Kupiškio skyriaus darbuotojų.
Atsiliepimas
Suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Kupiškio skyrius atsiliepimu prašymui atnaujinti praleistą terminą giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateiktineprieštaravo. NŽT Kupiškio skyrius atsiliepime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo parengtas raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. buvo pranešta, jog trūksta dokumentų, įrodančių A. Rimšienės giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku A. J. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad tik teismas yra kompetentingas įvertinti, ar pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių yra praleistas įstatymo nustatytas terminas, yra svarbios, bei nuspręsti šį terminą atnaujinti. NŽT Kupiškio skyrius nurodė, kad kitų asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į A. J. valdytą 0,92 ha mišką, nėra (b. l. 29).
Teismo posėdyje NŽT Kupiškio skyriaus atstovė J. E. pareiškėjos prašymui atnaujinti praleistą terminą giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti neprieštaravo bei patvirtino atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus argumentus. NŽT Kupiškio skyriaus atstovė papildomai paaiškino, kad patikrinus A. Rimšienės nuosavybės teisių atkūrimo bylą, buvo nustatyta, jog liko neatkurtos nuosavybės teisės į dalį miško, tačiau trūksta giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų. NŽT Kupiškio skyriaus atstovė paaiškino, kad nėra aišku, ar tie dokumentai pasimetę, ar jie apskritai nebuvo pateikti. J. E.nurodė, kad pareiškėja privalo pateikti A. R. gimimo ir santuokos sudarymo dokumentus.
Suinteresuotas asmuo E. M. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. E. M. atsiliepimo ir prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą tenkinamas.
Byloje pateiktojeR. A., A.,archyvinėje byloje sukauptų dokumentų duomenys patvirtina, kad A. G. motina A. R. siekė atkurti nuosavybės teises į jai priklausančią savo tėvo A. J. Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijoje, Puodžiukiškių kaime, valdytos žemės ir miško dalį. Tuo reikalu A. R.1991 m. lapkričio 15 d. tuometinei Kupiškio rajono Šimonių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jos tėvas A. J.iki žemės nacionalizacijos valdė 20,38 ha žemės, įskaitant ir 1,84 ha miško (b. l. 35). A. R.1999 m. rugsėjo 27 d. Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė pareiškimą, jog pageidauja jai priklausančią miško dalį susigrąžinti natūra, o už 9,27 ha žemės gauti lygiavertį žemės sklypą (b. l. 19). Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius 1999 m. spalio 5 d. parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuria nustatė, kad, pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijoje, Puodžiukiškių kaime, buvęs savininkas A. J. nuosavybės teise valdė 18,54 ha žemės ir 1,84 ha miško, o A. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,27 ha žemės ir 0,92 ha miško. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad ji parengta, remiantis 1938 m. Vienkiemiais išskirstymo planu ir giminystės ryšius įrodančiais dokumentais, kurie konkrečiai neišvardinti (b. l. 12). Panevėžio apskrities viršininko administracija 2000 m. vasario 2 d. parengė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuria buvo patvirtinta A. R. teisė atkurti nuosavybės teises į Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijoje, Puodžiukiškių kaime A. J. valdytą 9,27 ha ploto žemės sklypą (b. l. 41). Parengus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkymo bylą dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn laisvo žemės fondo teritorijoje, Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 8,01 ha žemės sklypą, esantį Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijoje, Keginių kaime (b. l. 40). Atsižvelgus į A. R. ir kitų pretendentų 1992 m. kovo 4 d. sudarytus susitarimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. J. Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijoje, Puodžiūkiškių kaime valdytą žemę ir mišką, nuosavybės teisės į kitą A. J. valdytą žemę buvo atkurtos buvusio savininko dukters A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikams.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A.R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. J. ir B. J. (b. l. 17). Buvęs savininkas A. J. mirė (duomenys neskelbtini), jo dukra A. R. - (duomenys neskelbtini), nepalikusi testamento(b. l. 15).
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad NŽT Kupiškio skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymą, 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr(duomenys neskelbtini) pranešė, kad norint atkurti nuosavybės teises į A. J. valdytą mišką, A. G. turi teisę kreiptis į teismą prašymu atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (b. l. 98-99). Be to, NŽT Kupiškio skyrius, vykdydamas žemės reformą Kupiškio rajono savivaldybės Šimonių seniūnijos Adomynės kadastro vietovėje, 2016 m. spalio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. pranešė, jog priskirtame laisvos žemės fondo žemei miško sklype Nr. 118 gali būti suformuotas jos motinai A. R. natūra gražintinas 0,92 ha miško sklypas, jeigu teismine tvarka bus atnaujintas praleistas Atkūrimo įstatymo nustatytas terminas A. J. ir A. R. giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams pateikti ( b. l. 10).
Byloje sprendžiama dėl praleisto Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino paduoti giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustatė 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359, kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymąNr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatyto įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus keletą kartų pratęsė, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatyme priežastys, kurioms esant atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti, nenurodytos. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą nuoseklią praktiką, svarbiomis priežastimis laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai jos turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (2008 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-529/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-649/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-772/2009). Be to, pagal suformuotą teisminę praktiką, nežinojimas apie nuosavybės teise valdytą žemę gali būti pripažįstamas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, įrodžius, kad asmuo tikrai neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktą, bei pateikus įrodymus, kokiomis aplinkybėmis ir kada apie tai sužinojo, o nustačius tokias aplinkybes - būtina vertinti, kiek laiko praėjo nuo sužinojimo apie reikšmingas aplinkybes, ar pareiškėjas elgėsi rūpestingai, ar operatyviai siekė įgyvendinti savo teises (2008 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1876/2008).
Pareiškėja svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas, prašė pripažinti tai, kad jos motina A. R., pretendavusi atkurti nuosavybės teises į savo tėvo valdytą žemę ir mišką, mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki pasibaigiant nustatytam terminui.A. G. teigė, kad jai iki 2016 m. spalio 19 d., kai gavo NŽT Kupiškio skyriaus pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), apskritai nebuvo žinoma apie jos motinos dalyvavimą nuosavybės teisių į jos tėvo A J. valdytą žemę ir mišką atkūrime. Pareiškėja paaiškino, kad A. R. buvo aktyvi, savo reikalus tvarkė savarankiškai.Pareiškėja manė, kad jos motina be asmeninių daiktųjokio kito turto, tarp jų - ir turtinių teisių, neturėjo, todėl po jos mirties net nesikreipė dėl palikimo priėmimo.Tokį manymą, pareiškėjos teigimu, sustiprino ir tai, jog po motinos mirties valstybės įmonė Registrų centras patvirtino, kad ji nekilnojamojo turto nevaldė.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie civilinės bylos Nr. 2YT-580-400/2017 proceso eigą, pareiškėja A. G. 2016 m. gruodžio 9 d.kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą (b. l. 24). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir pradėjo faktiškai valdyti jos dukra A.G. (b. l. 22-23). Panevėžio miesto 1-as notarų biuras, atsižvelgęs į teismo sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, 2017 m. balandžio 3 d. išdavė liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę įpėdiniui tvarkyti paveldėjimo reikalus įvairiose institucijose ir įstaigose, tarp jų – ir Nacionalinėje žemės tarnyboje (b. l. 7). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad pareiškėja į šį archyvą dėl duomenų apie savo motinos gimimą kreipėsi 2016 m. gruodžio 1 d.(b. l. 17). Be to, byloje pateiktos notarine tvarka sudarytos sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, A. R. 1998 m. gegužės 19 d. pareiškėjai padovanojo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus ( b. l. 101-102).
Teismas, įvertinęs bylos proceso dalyvių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, sprendžia, kad A. G.iki 2016 m. rugsėjo mėn. dėl objektyvių priežasčių nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad jos motina A. R.dalyvauja nuosavybės teisių į savo tėvo A. J. valdytą žemę atkūrimo procese. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti A. G. paaiškinimais, kad jai nebuvo žinoma apie tai, kad jos motina, veikdama savarankiškai ir nesitardama su pareiškėja, dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. J. valdytą žemę ir mišką procese bei savo nuožiūra disponavo įgytu turtu. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog pareiškėja A. G., sužinojusi, kad A. R. teisė atkurti nuosavybės teises į A. J. valytą 0,92 ha mišką gali būti įgyvendinta tik NŽT Kupiškio skyriui pateikus pretendentės ir buvusio savininko giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus, elgėsi aktyviai, operatyviai bei rūpestingai ir kaip įstatyminė įpėdinė nedelsdama ėmėsi tinkamų veiksmų priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą – turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, pareiškėjos A. G. nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, pripažįstamos svarbiomis.
Nustačius, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, A. G. prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimątenkinti.
Atnaujinti A.G. praleistąLietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytąterminągiminystės ryšį su buvusiu savininkupatvirtinantiems dokumentams pateikti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.